Prezidentė Dalia Grybauskaitė skelbs verdiktą dėl Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino ir susijusių Vilniaus apygardos 14 teisėjų veiklos
Bronius Pogrindis
Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“
2017 m. balandžio 24 d. gerai žinomas žmogaus teisių
gynėjas pateikė LR prezidentūrai du dosje su dokumentais. Pirmąjį segtuvą
sudaro 88 puslapių apimties dokumentų rinkinys, susijęs su Lietuvos apeliacinio
teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Algimanto
Valantino, Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės
Daivos Kazlauskienės, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Stasio Lemežio, Ainoros
Kornelijos Macevičienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės bei Ukmergės
rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio veikla.
Viename iš Prezidentei pateiktų dokumentų, baudžiamųjų
bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė piktinasi, kad minėtas žmogaus
teisių gynėjas aktyviai naudojasi savo konstitucine teise skųsti valstybės pareigūnų
neteisėtus veiksmus: „Pažymėtina, kad besikartojantys neracionalūs Jūsų skundai
dėl teisėjo (Rinaldo Adamonio) veiksmų, atliktų vykdant teisingumą, gali būti
vertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.“ Kitame skyriaus
pirmininkės Daivos Kazlauskienės dokumente, datuotame 2016-12-30,
apgailestaujama, kad teisėjas Rinaldas Adamonis pripažino, jog rašydamas
nutartį padarė klaidų, bet nurodė esąs įsitikinęs, kad tokios klaidos daugiau
nepasikartos. Esą teisėjas dėl nuovargio, per neapdairumą ir skubotumą teismo
nutartyje nenurodė teismo pavadinimo, padarė gramatinių klaidų, teismo
dokumente neužrašė nutartį priėmusio teisėjo pavardės ir kt.
Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas
Valantinas, formaliai pasirėmęs teisėjo nepriklausomumo principu, 2017-02-22 taip pat nesmerkė teisėjo Rinaldo
Adamonio, nurodydamas, kad neeilinis teisėjo vertinimas atliekamas tuomet, kai
turima objektyvių duomenų apie besikartojančius veiklos trūkumus. Anot
Algimanto Valantino, reikalinga, kad teisėjo padarytas klaidas „procesine
tvarka“ nustatytų aukštesnės instancijos teismas. Tačiau žinant „teisinės sistemos“ realybę, kažin ar apygardos teismo teisėjas
būtų motyvuotas įžvelgti klaidas
žemesniojo teisėjo veikloje. Be to „teismų praktika“ tokia, kad „klaidų“
pridaręs teisėjas užkerta kelią neparankaus
piliečio skundui dėl to paties teisėjo „klaidų“
patekti į aukštesnįjį teismą ir skundas paliekamas nenagrinėtu, nes esą
teisėjo priimtos „protokolinės nutartys“ negali būti skundžiamos.
Perduotas Prezidentūrai antrasis 41 puslapių apimties dosje - tai duomenys,
susiję su Teisėjų tarybos nare ir Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų
skyriaus pirmininke Neringa Švediene, to paties teismo teisėjais Henrichu
Jaglinskiu, Andrute Kalinauskiene, Jūra Marija Strumskiene, Alma Urbanavičiene,
Zita Smirnoviene, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininke Jolanta
Bagdoniene
ir teisėju Alfredu Juknevičiumi, Trakų rajono apylinkės teismo
pirmininke Nijole Zaleckiene, šio teismo teisėjais Ramune
Valiulyte ir Asta Adamonyte-Šipkauskiene.
Žmogaus teisių gynėjas pateikė Prezidentei duomenis, manydamas,
kad teismai priimtais sprendimais neužkirto kelio procesui vilkinti nagrinėjant
civilinę bylą dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymo; pažeidė pareiškėjo
ir jo vaiko teisę į bendravimą; pažemino pareiškėjo ir jo nepilnamečio vaiko
orumą; kliudė
pareiškėjui atlikti pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį
auklėjant; suvaržė ieškovo ir jo mažamečio vaiko teisę į laisvą ir visavertį
bendravimą, netinkamai gynė mažamečio vaiko interesus; spręsdami
su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais susijusius klausimus, nesivadovavo
prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu. Pareiškėjas
taip pat mano, kad buvo pažeistos žmogaus teisės, numatytos Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir tos
pačios konvencijos 8 straipsnyje.
Pasak žmogaus teisių aktyvisto, Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, jog
įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto
kišimosi į žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir
orumą. Valstybės valdžios institucijos civilinės atsakomybės prasme
neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o dėl šios pareigos
nevykdymo jų veiksmai, kurie nors ir atitiko civilinio proceso teisės normas,
bet jais buvo pažeista pareigūnų bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, gali būti
pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė.
2016-ųjų gruodžio 10 d. portale „Laisvas laikraštis“
paskelbtos publikacijos „Kodėl aš
padaviau į teismą Lietuvos valstybės teisinę sistemą“ duomenimis 2016-ųjų
rugsėjo 23-iąją Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis
priėmė nutartį, kurios esmė ta, kad teisėjas
laiko potencialiu nusikaltėliu asmenį, kritikavusį nuo 2017-03-01 dienos iš
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atleistą Sigitą
Jurgelevičienę.
2016-10-26 dieną, vykdydama teisingumą - pratęsdama
teisėjo Rinaldo Adamonio represijas, Vilniaus apygardos teismo teisėja
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė savo nutartyje šaltakraujiškai konstatavo, kad
„įstatymas nenumato teismui, paskyrusiam kardomąją priemonę, kuri riboja asmens
teisę gyventi ar lankytis jam nuosavybės teise priklausančiame būste, pareigos
surasti šiam asmeniui kitą būstą, kuriame jis galėtų apsistoti kardomosios
priemonės paskyrimo metu“.
Tai reiškia, kad, pasinaudodama Lietuvos valstiečių ir
žaliųjų sąjungos iki isterijos ištobulintu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymu, Lietuvos teisinė sistema, „vykdydama teisingumą“, aktyviais, racionaliais, „protingais ir teisėtais“ veiksmais vyte veja lauk iš namų
tūkstančius žmonių, juos iškeldina tiesiog į gatvę, iš šeimų tiesiogine prasme
atima vaikus, ūkininkus nuvaro nuo jiems
priklausančios žemės, žmones tiesiog paverčia plūstančia benamių pabėgėlių
minia, paniškai ieškančia prieglobsčio užsieniuose.
Panašu, kad pagal valdžios išniekintų aukų ir
pabėgėlių mastą Lietuvos valstybė jau pasiekė Sirijos prezidento Bašaro al-Asado
aukštumas. Yra tik vienas skirtumas. Lietuviškasis
represinis režimas, priešingai nei Bašaro al-Asado vyriausybė, dorojasi su savo
piliečiais, atima iš žmonių gyvenimus ir be Vladimiro Putino pagalbos ar rusiškomis
raketomis apginkluotų naikintuvų. Efektyviau už nervus paralyžiuojančių zarino dujų
chemines atakas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą