Linčo teismas pagal Lukašenkos modelį – teisėją Algimantą Valantiną

 

                        Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas - antras iš dešinės

Ugnė Kryžiutė

Lietuvos oficiozai ir jiems pataikaujanti žiniasklaida lieja ašaras dėl Minsko kruvinų represijų ir areštuotų demonstrantų skaičiaus. Verčiau į save pažiūrėtų. Mažai kas žino, kad pagal represijų mastelį esame Europos Sąjungos čempionai – totalitarinės valstybės kalėjimuose kasmet pūdoma daugiau kaip 8000 Lietuvos piliečių,  kuriuos ten pasiunčia „nepriklausoma“ trijų pakopų teismų sistema. Norėčiau pamatyti, ką išdirbinėtų ir kokį brutalą pademonstruotų  lietuviškasis OMON‘as, jei pagal minskiečių pavyzdį  į gatves protestuodami išeitų tūkstančiai vilniečių.

Gaila, bet priešingai nei baltarusiai mūsų tautiečiai taip įbauginti ir demoralizuoti, kad dabar  jų į gatves  ir su pagaliu neišvarysi. 2009-ųjų sausį Seimo prieigose susirinkusi žmonių minia protestavo,  taiki akcija peraugo į riaušes. Visai kaip ir Minske, vilniečių minia tada buvo išvaikyta kariškiams šaltakraujiškai mušant žmones lazdomis, šaudant į demonstrantus guminėmis kulkomis ir ašarinėmis dujomis,  areštuoti 151 ir sužeisti 34 riaušių dalyviai. Policija kartu su nupirkta žiniasklaida protesto dalyvius išvadino provokatoriais ir neblaiviais chuliganais. Paskui vyko  riaušininkų parodomieji baudžiamieji teismai.

Tai buvo, ko gero, paskutinis rimtas organizuotas piliečių pasipriešinimas lietuviškosios diktatūros savivalei. Po šių žvėriškumų  teisminė valdžia, būdama sunkių nusikaltėlių paklusni tarnaitė, dar kartą įsitikino, kad gali elgtis nevaržomai.

2020.08.12 dieną  JAV internetiniame laikraštyje „Bičiulystė“ Vytautas Daujotis aprašo klasikinį atvejį. Teismo sprendimu į laisvę paleistas septyniolikmetis Jurbarko politikės sūnus, kėsinęsis išprievartauti ir žiauriai sužalojęs merginą. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas  šį įvykį apibūdina kaip tiesos ir teisingumo triumfo žygį: „Tiesa ir teisingumas žengia koja kojon su neatskiriama teisinės valstybės dalimi – teismais. Nepriklausoma teismų sistema – esminis žmogaus teisių garantas“.

Čia tai bent - „tiesa ir teisingumas“ žengia koja kojon su „žmogaus teisių garantu“ teisėju A.Valantinu!  Prievartaujama ir žiauriai sužalota mergina - teisingumo triumfas?! Vertinant logiškai, teisėjo Valantino „žmogaus teisių garantas“ žengia koja kojon su tolesniu žmogaus teisių suvaržymu ir totalitarizmo įtvirtinimu.

Nėra paslaptis, kad taip vadinama valstybė valstybėje, su A. Valantinu susijusi totalitarinė klika praktikoje taiko ir  slaptąsias žmogaus smegenų plovimo technologijas. O ši neteisėta veika pavojinga mūsų piliečiams. Pilietiškai nusiteikę žmonės metami iš namų gatvėn arba laikomi už grotų tol, kol prisipažįsta padarę  tai, ko nedarė.  Žmonių gniuždymui pasitelkiami papirkti teismo ekspertai, psichiatrai ir psichologai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas be jokių skrupulų naudojamas kaip masinio vaikų grobimo ir jų suprekinimo įrankis. Prokuratūros ir teismų sprendimai be paliovos štampuojami tam, kad tūlas pilietis patikėtų tuo, kuo jis nepagrįstai apkaltintas.

Žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda  pašventė dvi dešimtis gyvenimo metų analizuodamas anglų kalba parašytus mokslinius darbus – JAV ir kitų valstybių mokslininkų atradimus žmogaus „smegenų chirurgijos“ srityje. Jis teigia žinantis, kad mūsų teisėsauga ir teisėtvarka  gerai išmano, kaip veikia šiuolaikinės žmogaus smegenų plovimo technologijos.

2016.03.30 „Laisvas laikraštis“ publikavo šokiruojančio turinio dokumentą, kurį  pasirašė teisėjo A.Valantino  buvusi pavaldinė, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vida Bracevičienė. Iš prokuratūros skundo Vilniaus apygardos teismui turinio nesunku suvokti, kad nagrinėjamu atveju „juodosios technologijos“ taikomos tam, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos Jurgelevičienės teikiamus prašymus prokuratūrai ir teismui būtų susidorota su jos mažametės dukros tėvu Z.Šegžda. Dokumente nedviprasmiškai teigiama, kad Sigita Jurgelevičienė prašė prokuratūrą paskirti žmogaus teisių aktyvistui psichiatrinę ekspertizę, t.y. neribotą laiką įkalinti buvusį meilužį psichiatrinėje ligoninėje.

Kas galėtų argumentuotai paneigti aplinkybę, kad išviešintas dokumentas nėra bičiulių buvusių prokurorų Algimanto Valantino ir Ramučio Jancevičiaus, bei Generalinės prokuratūros prokurorės  Jolitos Kančauskienės paslauga Viešųjų pirkimų tarnybos direktorei Sigitai Jurgelevičienei? Iš dokumente teikiamos argumentacijos galima nustatyti, kad sukurto teksto tikslas – pulti ir prievartauti žmogaus psichiką, radikaliai pakeisti žmogaus nuomonę, daryti slaptą poveikį teksto skaitytojo (pavyzdžiui, sprendimą priimančio teisėjo) sąmonei.

Šis dokumentas teisėjui  A. Valantinui turėtų kelti pasididžiavimą. Ir jis puikiausiai žino kodėl. Tai jis asmeniškai priėmė teismo nutartis „operacijoje“, kurios metu Z.Šegžda įbauginimo tikslu  buvo suimtas ir Lukiškių kalėjime 50 dienų kankinamas. 

Be to minėtoje „operacijoje“  dalyvavo Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė,  jos pavaduotoja teisėja Dalia Zeniauskaitė ir dabartiniai Vilniaus apygardos teismo teisėjai Saulius Jakaitis bei Renata Volodko. Regis už Z.Šegždos kankinimą, besąlygišką paklusimą „žmogaus teisių garantui“ pastarųjų dviejų teisėjų pareigos paaukštintos, o ir teisėja Jolanta Bagdonienė paskirta antrą kadenciją vadovauti Vilniaus regiono apylinkės teismui.

Žmogaus teisių aktyvistas įspėja, jog pusę išviešinto dokumento teksto sudaro akivaizdžiai prasimanyta informacija bei tendencinga tikrovę iškraipanti dezinformacija. Likusi teksto dalis – tai propagandinio, retorinio pobūdžio šmeižtas, sufabrikuotas taikant KGB smegenų plovimo slaptąsias technologijas.

Intriguoja tai, kad dokumente aiškiai išreikštas teisminę valdžią aptarnaujančio kriminalinio elemento nusivylimas: „Z.Šegždos taip ir nesugebėta įtikinti, jog jis gali ir klysti...“

Dokumento tekstą rasite čia: 

 https://laisvaslaikrastis.lt/linco-teismas-pagal-lukasenkos-modeli-teiseja-algimanta-valantina/

Dėl žmogžudžių tarno korupcijoje skęsta teisėjos Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Jurgita Kolyčienė

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Mačionytė 

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė

Publikuota portale "Laisvas laikraštis"

https://laisvaslaikrastis.lt/del-zmogzudziu-tarno-korupcijoje-skesta-teisejos-jurgita-macionyte-nida-vigeliene-jurgita-kolyciene/

 

Psichodrama teisėjų korupcijos byloje įgauna pagreitį. 2018-06-04 d. Seimas, patvirtindamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą, paskelbė ultimatumą valstybę  de facto užvaldžiusiai Cosa Nostrai (liet. Mūsų Reikalas). Į kryžminę ugnį patekusi teisminė valdžia bando pabėgti nuo atsakomybės ir baimingai žvalgosi atgal: o ką pasakys jos tikrasis šeimininkas - Capo Crimini (liet. Šeimos bosas)?!

„Mūsiškės“ Cosa Nostra struktūra suformuota susivienijus TSRS KGB kariškiams, agentams, komunistams ir vietiniams oligarchams. Pavojus tas, kad šis nusikalstamas susivienijimas ima valdžią itin profesionaliai taikydamas nekonvencinio (hibridinio) karo taktikas. Dar pavojingiau, kad oligarchas į hibridinį karą gali mesti beveik neribotus piniginius išteklius. Pinigus Cosa Nostra grobsto iš valstybės biudžeto per valstybės viešųjų pirkimų sistemą, o jų pristigus –nubyra iš Skandinavijos bankuose išplautų  nusikalstamo pasaulio milijardų. Pinigai skiriami valstybės pareigūnų,  politikų, prokurorų, teisėjų, advokatų ir žiniasklaidos pirkimui. Jei žmogus bando pasipriešinti, apie jį renkama (fabrikuojama) ir viešinama kompromituojanti informacija, jam keliamos strateginės teisminės bylos, pasitelkiami korumpuoti prokurorai ir teisėjai. Žmogus sugniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga ir taip jam „perlaužiamas nugarkaulis“. Beje, teko girdėti, kad šį itin madingą mafijos tarpe posakį „perlaužti nugarkaulį“ mėgsta kartoti ir buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė.

Seimo dokumentuose  viešai konstatuotas trijų pakopų teismų sistemos korupcinis užvaldymas, neteisėtų galios grupių įtaka teisingumo vykdymui ir jų nebaudžiamumas.  MG Baltic skalikas Tomas Dapkus „man pojebat ko tu nori“ įsako teisėjui. Siejamas su koncernu kažkoks žurnalistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui – „pojebat ko tu nori“ ?! Ir Vytautas Greičius praleidęs krepšinio varžybas klusniai susitinka su Cosa Nostra žmogumi. Arba prezidentės D. Grybauskaitės „tulpių pašto“ susirašinėjimas su Eligijumi Masiuliu, galimai pasiskolinusiu 106000 eurų grynais iš MG Baltic. Ir dar grėsmingiau - Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Ramučiui Jancevičiui pasiūlyta šilta kėdė toje pačioje MG Baltic.

Aiškinamės toliau. 2018-06-22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas Seimo nariui Vytautui Bakui uždraudė koncerną MG Baltic vadinti „organizuota nusikalstama grupe“.  Prieš keletą dienų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Europos Tarybos Venecijos komisijai pateikė informaciją apie Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo bendradarbiavimą su politikais. „Tokios situacijos, kaip susiklosčiusi dabar, toleruoti jau negalima. Ji tampa pavojinga valstybei.“ – teigia Seimo narė Agnė Širinskienė.

Nepaliauja šiurpinti komsomolcų iš auksinio trikampio, „MG Baltic“ bendradarbio R.Jancevičiaus, jo kolegos – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino ir su jais susijusių sėbrų invazija į eilinių piliečių gyvenimą.

Taip jau atsitiko, kad raudonųjų kaklaraiščių gyvenimą itin apkartino šacher-macherių machinacijas paviešinęs žmogaus teisių aktyvistas. Teisėjui A.Valantinui, manau, svyla padai nuo tokių publikacijų, kaip: „Zigmantas  Šegžda. De facto užvaldytas teisingumas“, „Kada apeliacinio teismo vedlys A.Valantinas prisiims atsakomybę už Kremliui naudingą „mūsiškių“ teisėjų agresiją?“, arba  Youtube TV paskelbtas skandalingas reportažas „Kas per velniava su tais teismais, A.Valantinai?!“ Atvejis, panašus į pirštus nudegusios prezidentės D. Grybauskaitės istoriją.

JAV lietuvių laikraščio „Bičiulystė“ straipsnyje „Zigmantas Šegžda. Lietuva vejasi Šiaurės Korėją“ prieš keletą metų žmogaus teisių aktyvistas rašė: „Susidūriau su Lietuvos visuomenei pavojingu reiškiniu, dėl kurio skaudžiai nukentėjau aš pats ir visa mano aplinka. Nuo 2014 m. pavasario patiriu realią nuolatinę grėsmę. Nuogąstavimus dėl savo vaikų ateities grindžiu tuo, kad patyriau neproporcingas „mūsų” teisinės sistemos represijas, persekiojimą ir akivaizdžius mėginimus susidoroti su manimi, kaip neparankiu žmogumi, kuris „pernelyg išsišoka“ - naudojasi žodžio laisve ir kritikuoja valstybės pareigūnų darbą.

Reiškinys, keliantis pavojų mūsų valstybės konstitucinei santvarkai, vyksta DABAR visai šalia kiekvieno iš mūsų. Reiškinys, kuris nėra matomas plika akimi tol, kol su juo akis į akį pats nesusiduri. Sunku patikėti, bet manau, kad Lietuvoje egzistuoja mūsų išlaikoma valstybė valstybėje, su Šiaurės Korėjos valstybinei  santvarkai  būdingu represiniu režimu, su savomis „karalystėmis“, kurių valdžioje užsimaskavę stovi ir nevaržomai veikia „didieji drakonai“, „hidros“,  „didieji tironai“, „furijos“, „ciklopai“, „didieji žyniai“ ir „didieji sargybiniai“. Šiems klusniai tarnauja „mūsų“ teisminė valdžia. Reiškinys yra itin pavojingas Lietuvos demokratijai, nes represinė sistema veikia išvien tam, kad susidorotų su sistemai neparankiais žmonėmis“.

Kitoje laikraščio „Bičiulystė“ publikacijoje „Zigmantas Šegžda. Nepaisant E.Zuroffo puolimo, raudonieji naciai turi būti teisiami už nusikalstamą veiklą“ aktyvistas rašo: „Žydų aš nešaudžiau, bet jaučiuosi Lietuvoje nuožmiai persekiojamas ir medžiojamas labiau, nei E.Zurofo pasirinktas taikinys. Nuo 2014-ųjų man keliamos nepagrįstos baudžiamosios bylos už tai, kad rašydamas skundus prokuratūrai, teismams ir skelbdamas tekstus internete neva trukdžiau prokuroro veiklai, esą įžeidžiau dešimt policininkų bei pareiškiau nepagarbą devyniems teisėjams. Man sufabrikuota  baudžiamoji byla su „smurto artimoje aplinkoje“ ženklu. 2014-aisiais pagal prokurorės Vidos Bracevičienės (Ramučio Jancevičiaus pavaldinės, - aut. pastaba)  prašymą buvau nepagrįstai suimtas 50 dienų terminui.  Paskui ši prokurorė reikalavo teismo imtis ir kitos neproporcingos priemonės – atimti man laisvę uždarant į psichiatrijos įstaigą. Po alinančio teisinio karo man pavyko išvengti nuožmios akistatos su teismo psichiatrais. Prokurorai ir teismai pasiekė, kad būčiau išmestas iš nuosavo gyvenamojo namo tiesiog į gatvę. Prokurorė V.Bracevičienė nusprendė iš manęs atimti dokumentus, įskaitant ir vairuotojo teises. Po to, kai pasirodė pirmosios mano publikacijos (apie A.Valantiną, - aut. pastaba) „Laisvame laikraštyje“, mane sulaikė ir išvežė į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Ten buvau kankinamas, grasinta atimti man gyvybę. Prižiūrėtojas, karišku batu smūgiuodamas į mano nugarą, gyrėsi esąs „pagamintas Tarybų Sąjungoje“.

2016-ųjų pavasarį „Laisvame laikraštyje“ aktyvistas Z.Šegžda paskelbė tekstą „Kokį pavojų kelia prokuratūroje naudojama slaptoji smegenų plovimo technologija“. Iš paviešinto prokurorės V.Bracevičienės  dokumento matyti, kad pagal KGB smegenų plovimo juodąsias technologijas sukonstruoto demono tikslas – pulti ir prievartauti žmogaus psichiką, radikaliai keisti asmens nuomonę, daryti slaptą poveikį sprendimą priimančio teisėjo sąmonei. Dokumento kopiją PDF formate rasite internete adresu:  http://zigmantassegzda.blogr.lt/?page_id=75

2016-aisiais niekam nežinomas Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis gavo „valstybinės“ reikšmės užsakymą – nuteisti žmogaus teisių aktyvistą  Zigmantą Šegždą už jo paviešintus nusikaltimus  valstybės viešuosiuose pirkimuose. Cosa Nostrai pasitarnavęs teisėjas išgarsėjo – nuteisė nekaltą žmogų, atėmė jam laisvę. Laikraštis „Bičiulystė“ šį faktą  įvardijo aiškiai: „Klasikinis hibridinio karo veiksmų prieš mūsų valstybę pavyzdys yra Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino pasiuntinio – teisėjo R.Adamonio antikonstitucinė veikla.“ Šiame kontekste matyti, kad Capo Crimini pateptasis  (Mosiach מָשִׁיחַ – hebrajų k.) A.Valantinas yra vis dar  neišspręsta teisminės valdžios superproblema.

2020-06-19 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Nidos Vigelienės ir Jurgitos Kolyčienės, baudžiamojoje byloje Nr.1A-27-574/2020 išnagrinėjusi žmogaus teisių aktyvisto apeliacinį skundą,  paliko galioti R.Adamonio nuosprendį. Taigi, neturėdama nič nieko: jokių įrodymų, nė vieno liudytojo, mačiusio „nusikaltimą“, Cosa Nostra  užvaldyta teisminė valdžia aktyvistui paskyrė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui. Teismo nutarties dalį paskelbusi teisėja Jurgita Mačionytė streso iškreiptu veidu spruko iš posėdžių salės, taip išvengdama nemalonios akistatos su jos „nuteistu“ aktyvistu. Teisėja buvo be apsauginės kaukės, tad aktyvistas iš jos veido išraiškos matė, kokius košmarus ji išgyvena.

Sukrečia ir kitos aplinkybės. 2020-06-19 d. Vilniaus apygardos teismo posėdyje dalyvavo tik teisėja J.Mačionytė, taip ir nesugebėjusi paaiškinti, kur išgaravo kitos „bylą nagrinėjusios“ teisėjos N.Vigelienė ir J. Kolyčienė.  J.Mačionytė aktyvistui padavė „teismo nutartimi“ pavadintą  popierių krūvelę be bylą nagrinėjusių teisėjų parašų ir be apygardos teismo antspaudo, tuo pažeisdama BPK 324 str. 12 d. ir BPK 333 str. 3 d.  nustatytą tvarką. Kadangi nutarties  nė viena teisėja nepasirašė, nėra žinoma, kas išnagrinėjo bylą,  ir nėra aišku, ar prieš metus laiko paskirtos teisėjos apskritai nagrinėjo bylą.  Taigi iškilo pagrįstų abejonių apeliacinio proceso bei pačios teismo nutarties  teisėtumu, kadangi kol nutartis nepasirašyta, ji negalioja. Neatmestina versija, kad aktyvisto apeliacinį skundą neteisėtai išnagrinėjo kiti teisėjai ir kad turbūt egzistuoja kita, tikroji nutartis, kurią ir pasirašė paskirta teisėjų  kolegija. Tačiau paskutiniu momentu teisėjai J.Mačionytei galėjo būti padarytas neteisėtas poveikis, ir ji „nuteistajam“ įteikė ne teisėtą nutartį, bet  suklastotą nutarties tekstą, kuris naudingas A.Valantinui.  Panašu,  kad  teisėjos J.Kolyčienė ir N.Vigelienė galėjo atsisakyti pasirašyti joms brukamą Cosa Nostra suklastotą nutartį.

Galvoju, kad galbūt didžiausia Capo Crimini pateptųjų teisėjų Jurgitos Mačionytės, Nidos Vigelienės ir Jurgitos Kolyčienės problema, joms trukdanti  dorai ir sąžiningai atlikti teisėjo pareigą, yra savo vertės pajautimo, savigarbos ir savivokos stoka. Arba kraują stingdanti baimė. Kaip pasakytų gerai žinomas „objektyvus stebėtojas“, žvelgiantis iš Lietuvos apeliacinio teismo aukšto: „Kaip tik todėl,  tas, kuris mano teisėjų veikloje įžvelgia Cosa Nostra nematomą ranką, tas – mažiausiai – ir yra idiotas. Arba ksenofobas. Arba rasistas. Arba antisemitas. Arba nacionalistas ir patriotas, arba dar koks nors kitas šovinistas nusikaltėlis. Rasime bet kokį pretekstą tam, kad  galėtume mus perpratusį kvailį nutildyti, pasodinti už grotų.“

Mosiach - Jurgita Mačionyte, Nida Vigeliene ir Jurgita Kolyčiene, norėčiau jus, kaip „nekorumpuotas“ teisėjas, pagirti ir pasveikinti su tuo,  kad, matyt, uoliai vykdydamos žmogžudžių tarno užduotį - institucinio teroro akciją  prieš žmogaus teisių aktyvistą Zigmantą Šegždą, jūs pakenkėte savo bei Algimanto Valantino reputacijai, užkirtote jam kelią būti paskirtam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku! 

Minėtų teisėjų ir juos remiančių nusikalstamų elementų represijas Z.Šegždai iškeltoje politinėje baudžiamojoje byloje reikia vertinti ir suprasti kaip tęstinę nusikalstamą veiką, kaip Cosa Nostra - nusikalstamo susivienijimo palaikomą ardomąją veiklą prieš valstybės konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą. Publikacijoje autorė išsakė savo subjektyvią nuomonę (kritiką) apie antikonstitucinių galios grupių veiklą ir grėsmę demokratiniam valstybės valdymui.

Ugnė Kryžiutė

Algimanto Valantino sėbras Marjan Gerasimovič atėmė 200000Eur turtą iš žmogaus, nes šis atskleidė milžinišką korupciją

 Publikuota portale 'Laisvas laikraštis"

https://laisvaslaikrastis.lt/algimanto-valantino-sebras-teisejas-marjan-gerasimovic-ateme-200000eur-turta-is-zmogaus-nes-sis-atskleide-milziniska-korupcija/

 

Teisėjų korupcijos byloje sulaikyti dvylika teisėjų – prokuratūra tiria daugiau kaip 130 nusikaltimų. Teisėjai įtariami kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir neteisėtu šaunamojo ginklo disponavimu. Keturi teisėjai korupcijos byloje buvo apklausti kaip specialieji liudytojai. Vienas šių teisėjų yra Teisėjų tarybos narys.

Po Seimo narių  L.Kasčiūno ir A.Bilotaitės raginimo paviešinti įtariamų keturių teisėjų pavardes, už šiuos galvą guldydamas  į Seimą kreipėsi Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.  „Teismai turi problemų, nuo kurių teisminė valdžia nebėga ir nesislapsto, –  dūsavo savo kreipimesi A. Valantinas. – Teismų sistemos skauduliai neturi tapti trumpalaikio asmeninio politinio kapitalo dividendų kaupimo įrankiu.“  Valantinas desperatiškai mušėsi į krūtinę, esą „teisminė valdžia yra tyli, nesikišanti į politinius procesus, bet kiekvieną dieną santūriai ir sunkiai dirbanti, kad kiekvienas, įžengęs į teismo rūmus, rastų teisingumą“.  Tačiau kas gali patikėti šia demagogija? Manęs neįtikinote, Valantinai! Verčiau priešingai. Iš tai kodėl.

Liaudies patarlė byloja: „Tyli kiaulė gilią šaknį knisa“.  Kažkas panašaus kaip ir šiuo metu, anot Valantino, „teisminė valdžia yra tyli.“ Vieša paslaptis, kad tylus „kiaulių pakišimas“ teismų bylose (prekyba teismų sprendimais) tapo įprasta teismų praktika. O gal teisminė valdžia yra įbauginta ir nutildyta,  todėl ir tyli, kadangi ją jau seniai paralyžiavo kriminalinis elementas?! Toliau pateikti faktai, manyčiau, akivaizdžiai atskleidžia korupciją teismuose bei parodo, kokias metodais Valantino protektorate darbuojasi pavojingi nusikaltėliai.

Jau ne kartą rašiau apie mūsų visuomenės pūlinį – valstybės viešuosius pirkimus, kai per nešvarius sandorius buvo išvogtos milijardinės lėšos iš valstybės biudžeto. „Valstiečių“ inicijuotos Seimo komisijos nustatė, kad daugiausia nuostolių valstybė patyrė 2011-2018 metais, t.y. tuo metu, kai Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) faktiškai vadovavo Sigita Jurgelevičienė. Įtariama, kad atlikdama savo pareigą - valstybės viešųjų pirkimų monitoringą, ji „nepastebėjo“ masinio valstybės turto grobstymo, kurį vėliau nustatė į valdžią atėję „valstiečiai“. Dabar Jurgelevičienė dirba eiline specialiste dviejose valstybės įstaigose: „Centrinė projektų valdymo agentūra prie finansų ministerijos“ ir CPO (Centrinė perkančioji organizacija).

Dar 2014 metais žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda kritikavo, kad VPT direktorė Sigita Jurgelevičienė netinkamai vykdo savo pareigas. S.Jurgelevičienę tuo metu stojo aršiai ginti policininkų, prokurorų ir teisėjų armija, įskaitant ir patį „teismų sistemos skaudulį“ - teisėją A.Valantiną, tam, kad susidorotų su ją kritikuojančiu aktyvistu. 2014 metų gegužę Jurgelevičienės reikalavimu žmogaus teisių aktyvistui buvo iškelta politiškai motyvuota baudžiamoji byla, nuožmi egzekucija tęsiama iki šiol.

Kaip ne kartą rašė žiniasklaida, įsibėgėjus baudžiamajam persekiojimui, kaip įtariama, Valantinas  gindamas Jurgelevičienės interesus, aktyvistui(o) iškeltose civilinėse bylose galimai „suorganizavo“ dar vieną įspūdingą būrį pažeidžiamų teisėjų.  Tai Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai Marjan Gerasimovič, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė,  Rūta Kazlauskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Ramunė Valiulytė, Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Vilniaus apygardos teismo teisėjai Laima Gerasičkinienė, Irmantas Šulcas, Jelena Šiškina,  Ona Gasiulytė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Alvydas Barkauskas, Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė, Vilija Mikuckienė, Laima Ribokaitė, Tomas Venckus, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Edvardas Juozėnas ir Renata Beinoravičienė.

2020 m. birželio 11 d. civilinėje byloje Nr. e2-719-604/2020 Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Marjan Gerasimovič, aklai vykdydamas Jurgelevičienės valią, teismo sprendimu atėmė iš Z.Šegždos jam priklausančius pusę namo ir žemės  sklypo, kurių bendra vertė 200 tūkst. eurų.  Manau, kad tai precedento neturintis reideriavimas ir išlupto turto perdavimas Jurgelevičienei, ko pasekoje kriminalinis elementas galėjo atsidėkoti Jurgelevičienei „už nuopelnus“ valstybės viešuosiuose pirkimuose.

Mano vertinimu, minėtame teismo sprendime, kuris savo esme yra ir antikonstitucinis, teisėjas Marjan Gerasimovič tiesiog atvirai išsityčiojo iš įstatymo - pateikė itin keistus, neadekvačius motyvus bei šiurkščiai pažeidė  Civilinio kodekso (toliau – CK)  nuostatas.  Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, kai bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 str. 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta.  Piniginės kompensacijos už gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį priteisimas Z.Šegždai be jo sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų koteisėjaslegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Peršasi išvada, kad turto išplėšimo byloje teisėjas Marjan Gerasimovič vadovavosi  bandito logika, bet ne įstatymu: kadangi žmogus rašė skundus valstybės institucijoms, atsiranda motyvas už tai keršyti ir bausti - atimti iš jo vienintelį būstą.

Matant ką tik pateiktus banditizmo pavyzdžius,  it nuvalkiotas anekdotas skamba Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino teiginys, esą teisminė valdžia dirba tam, „kad kiekvienas, įžengęs į teismo rūmus, rastų teisingumą“.

Ugnė Kryžiutė