Dreba generalinių prokurorų Artūro Paulausko ir Algimanto Valantino prokuratūros lūšnynai
Paskelbtas
portale „Laisvas laikraštis“
Taip jau atsitiko,
kad naujojo generalinio prokuroro Evaldo Pašilio buldozeris atžlegsėjo ir generalinių prokurorų Artūro Paulausko ir Algimanto
Valantino sukurtus prokuratūros lūšnynus griauti pradėjo. Pagaliau iš
prokuratūros išvytas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius. „Lūšnynų milijonieriaus“ Ramučio
Jancevičiaus įsuktas verslas šuniui ant uodegos eina. Sovietų Sąjungą
šlovinusiam prokurorui dabar tik beliko su ubago lazda į Kėdainius kaukšėti,
pas ponią ir poną Uspaskich‘us prašytis, kad jį agurkų plantacijose apsauginiu
įdarbintų.
Gi, represinės
valstybės simbolis, buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas į
karjeros Olimpą užlipo – dabar Lietuvos apeliaciniam teismui vadovauja, savo
bendražygius vanago žvilgsniu iš aukšto varsto, nosį riečiančio lūšnynų tvaiko
neužuodžia.
Žinia, prokuratūros
lūšnynus palikęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas irgi neblogai
gyvenimą susitvarkė, nuteistojo Viktoro Uspaskich įsteigtoje Darbo partijoje į
lyderius taikosi, vėl į Seimą balotiruojasi. Pastarojo sūnus, Ramučiui Jancevičiui ištikimai tarnavęs (vis dar
tarnaujantis?) prokuroras Vilius Paulauskas dabar apie nuverstojo savo šefo prokuroro
Ramučio Jancevičiaus postą svajoja, savo
senelio - SSSR KGB karininko-žmonių terorizuotojo tradicijas puoselėja.
Prokuroras Vilius Paulauskas supranta, kad teisėjo Algimanto Valantino pėdomis
žengti šansų neturi. Pavyzdžiui, jis nėra jaunasis teisėjas Rolandas Bužinskas,
2015 metais viešai išsižadėjęs giminystės ryšių su buvusiu SSSR KGB budeliu,
dabartiniu advokatu Valdemaru Bužinsku. Prokuroras Vilius Paulauskas suvokia,
kad niekas jo į teisėjus nepriims, nes, pavyzdžiui, baudžiamųjų bylų teisėjas
Rolandas Bužinskas konkurencinį pranašumą – miškotyros magistro laipsnį turi ir
su tokiu kompasu teisės aktų miškinguose brūzgynuose tikrai nepasiklys.
Tačiau dar ankstoka
krykštauti iš džiaugsmo, nes iš Henriko Daktaro verslą paveržę „šūdmaišiu“
praminto vyriausiojo prokuroro bendražygiai – prokurorai, policininkai ir
advokatai žmonių terorizuoti nesiliauja, iš prekybos poveikiu pelnosi. Jų
verslas paremtas nusikaltėlio, turto prievartautojo principu: jei žmogus turi
turto, jų manymu, jis yra nusikaltėlis. Jei pasirinktas taikinys nepadarė jokio
nusikaltimo, organizuota valstybinė-mafijinė struktūra jam iškelia seriją baudžiamųjų
bylų ir pareikalauja jos naudai perleisti turtą. Dabar iš prokuratūros išvytas
Ramutis Jancevičius kadaise teigė:„Aš irgi esu potencialus nusikaltėlis.“(citata
iš „l.rytas.lt). Jis įsitikinęs, kad visi žmonės - potencialūs nusikaltėliai.
Suprask, žmogau, padarysim iš tavęs nusikaltėlį, o paskui pasidalinsim tavo
turtelį. Ramučio Jancevičiaus požiūris toks: „Į klausimą, ar žmogus gali
nusikalsti, galima būtų atsakyti tik tuomet, jei jam būtų sudarytos
ekstremalios sąlygos. Žmogus yra tik žmogus. Tam tikromis aplinkybėmis visi
galime pasielgti neadekvačiai“ (citata iš „l.rytas.lt“). Žinia, policija ir
prokuratūra turi beveik neribotą represinį arsenalą bet kuriam žmogui palaužti.
Jie turi teisę išvaryti žmogų iš namų, atimti iš jo visus dokumentus. Jie gali
žmogų nenuteistą pusę metų laikyti policijos areštinėje ar tardymo
izoliatoriuje-kalėjime; gali policijos areštinėje jį spardyti, pilti į akis ir
gerklę nuodingą skystį, grasinant iš jo atimti gyvybę. Jie turi galią žmogų neribotam
laikui hospitalizuoti valstybinės teismo ekspertizės tarnybos kameroje, taikyti
priverstines medicininio gydymo priemones tol, kol cheminių preparatų pagalba
žmogaus pasipriešinimas bus palaužtas – tiesiog bus sunaikintos žmogaus
smegenys. Ne vienas valdžiai neparankus teisybės ieškotojas, viešoje erdvėje
kritikuojantis valstybės pareigūnus, buvo apdorojamas pagal šią sovietinę KGB
metodiką. Pirmiausia toks maištautojas apkaltinamas nebūtais dalykais. „Nesupyko?
Žmogus yra tik žmogus. Tada yra išmetamas iš namų, jam trukdoma pasimatyti su
mažamečiais vaikais. Paskui ištremiamas į kitą miestą. Vis dar nenori
nusikalsti? Tuomet sudaromos ekstremalios sąlygos – rašytojas tupdomas į
Lukiškes trejų mėnesių terminui. Dabar jau tikrai turėtų jam kumščiai panižti.
Niekam neduoda į srėbtuvę? Nusikalstamos veikos modelis nesuveikė? Modelis
geras, bet rašytojas blogas, tiesiog - nenormalus! Gera mintis! Rašomas
prašymas teismui patalpinti rašytoją į Utenos teismo medicinos psichiatrijos
ligoninę. Remiantis nusikaltėlio logika, to dar nei vienas neatlaikė. Protą
išskros, smegenis chloroformu praplaus. Kokia velniava, nepanoręs būti išviešintas
apylinkės teismo teisėjas prokuroro prašymą vetavo! Ar lieka tik mirtis, kaip
ekstremaliausia sąlyga?!“
Matyt, jau
supratote, iš kokių dirvožemių prokuratūros lūšnynų verslumo dvasia kalasi.
Turto prievartavimo verslo kodinis pavadinimas - „Good & bad cop“ (vertimas iš anglų k.– „Gerasis ir blogasis
faras“). Tai reiškia, kad dirbama pagal kontrasto principą. Klasikinis
pavyzdys. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos
Jurgelevičienės užsakymą Zigmantas Šegžda išvaromas iš namų ir patalpinamas
kitame mieste 100 km atstumu nuo jo būstą užėmusios meilužės, tos pačios S.
Jurgelevičienės. „Gerasis“ prokuroras Ričardas Kubilius paskelbia, kad buvusiam
S.Jurgelevičienės meilužiui atšaukiama sankcija ir jis gali grįžti namo
Vilniaus rajonan ganytis. Tada į „verslo schemą“ įtraukiamas „blogasis“
prokuroras Vilius Paulauskas. Vyrukas
absoliučiai patikimas - tikras buvusio SSSR KGB budelio, generalinio
eksprokuroro ir Darbo partijos lyderio palikuonis. Viešųjų pirkimų tarnybos
galva Sigita Jurgelevičienė telefonu komanduoja taip, kad prokurorams jos
šventąją valią vykdyti norisi. Buvęs S.Jurgelevičienės meilužis, „gerojo“
prokuroro paakintas, į savo rančą atbilda ir... jam dabar ragai akyse
sušmėžuoja. Miklusis prokuroras Vilius Paulauskas savo gromatą meilužiui ant
ragų mauna, iš namų atgal į Kauną mauti ragina. „Blogasis“ Vilius Paulauskas
„gerąjį“ Ričardą Kubilių ragais į kampą varyte varo - Sigitos Jurgelevičienės
meilužiui naują sankciją varyti arklius iš namų paskiria.
Dabar visiems
visiems bus gerai. Ideali Darbo
partijos simbiozė su Viešųjų pirkimų tarnyba! Europos Sąjungos euroaruodai
maskolių partiją gausiai užmaitins. O paskui, gal dar ir prokuroro Viliaus
Paulausko batiuškai Artūrui Paulauskui Lietuvos Respublikos Prezidento sostas
nuskils? Žodžiu, stulbinantis verslas su užmoju: kaip užsimosi, taip
išsimiegosi. Dreba Andai žydrieji: „Dabar mūsų, lūšnynų verslo atstovų, plikomis
rankomis nepaimsite!“
Visiems yra žinoma,
kad Seimo nario Artūro Paulausko Darbo partijos rinkiminei kampanijai pinigų
verkiant reikia. Iš prokuratūros išmesto Ramučio Jancevičiaus bendramintis,
Artūro Paulausko sūnus, prokuroras Vilius Paulauskas bendrauja su Viešųjų
pirkimų tarnybos vadove Sigita Jurgelevičiene. Pastaroji išmano valstybės
biudžeto melžimo plonybes panaudojant viešųjų pirkimų otkatų sistemą. Tad, kol
valstybė prekes ir paslaugas iš verslo pirks, tol pinigai į Darbo partijos kasą
byrės. Kaip sako Artūras Paulauskas - „nusipelnėme gyventi geriau.“ Už Sigitos Jurgelevičienės
paslaugėles prokuratūros lūšnynai jos meilužį terorizuoti padės, Darbo partija
piniguose maudysis, valstybės kaltinimą palaikančių prokurorų lūšnelės klestės,
o lūšnynų taisyklių nežinanti Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė
tik unisonu galva paklusniai linksės.
Vakar, t.y.
2016-10-03 dieną, pagal šaukimą policijos šefo Gintaro Barzduko Vilniaus miesto
pirmajame policijos komisariate lankiausi ir dar vieną lūšnynų atstovę,
prokurorę Neringą Pačėsaitę demaskavau. Policijos tyrėja Margarita Balciulienė,
nekaltą veidelį nutaisiusi, manęs paprašė ant prokurorės nutarimo pasirašyti,
kad su dokumentu susipažinau. Jei tik būčiau dėl neatsargumo ant prokurorės
dokumento parašą padėjęs, būčiau į užmestą tinklą įkliuvęs. Pasirodo, dar
2015-08-04 dieną galimai pagal „lūšnyno milijonieriaus“ prokuroro Viliaus
Paulausko prašymą prokurorė Neringa Pačėsaitė iškėlė baudžiamąją bylą dėl to,
kad esą Zigmantas Šegžda trukdė jo pavaldinės prokurorės Vidos Bracevičienės „profesinei
veiklai“ kontroliuojant ikiteisminį tyrimą. Tad norima Z.Šegždą apklausti kaip specialųjį
liudytoją. Prokurorė Neringa Pačėsaitė savo nutartyje pakeitė 2016-05-24
nutarimo formuluotę, įrašydama: „Asmuo, susipažinęs su prokuroro nutarimu,
pareiškė, kad sutinka duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą
veiką.“ Toks prokurorės dokumentas yra neteisėtas, nes į apklausą šaukiamas
asmuo turi teisę ir nesutikti duoti parodymus apie savo veiką, todėl tam
skirtoje dokumento grafoje turi nurodyti apie nesutikimą. Prokurorė Neringa
Pačėsaitė kaip tik tokią pastraipą savo nutarime tyčia panaikino.
Kaip ten bebūtų, tik dabar išaiškėjo, kad
prokurorė Vida Bracevičienė daugiau kaip prieš metus buvo pripažinta
nukentėjusiąja, todėl turi galimybę „lesyklai“ įsirengti ir į eilę prie Z.Šegždos
turto dalybų atsistoti ir keletą tūkstantėlių eurų kaip kompensaciją už jai
itin nenusisekusį ikiteisminį tyrimą iš Z.Šegždos prisiteisti. Tad, pastoviai
nusigrybaujanti prokurorė Vida Bracevičienė, vykdydama „profesinę veiklą“,
2014-2015 metais Zigmantui Šegždai be jokio pagrindo net dešimt baudžiamųjų bylų iškėlė, septynios iš jų buvo iškeltos pagal prokuroro reikalavimą dėl
policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar fizinio asmens įžeidimo. Įstatyme
numatyta, kad prokuroras turi teisę iškelti baudžiamąją bylą pareikšdamas
prokuroro reikalavimą, kai nukentėjęs asmuo dėl savo negalios ar amžiaus negali
pats ginti savo pažeistų teisių. Absurdiška, bet prokurorė Vida Bracevičienė
nusprendė iškelti Z.Šegždai iškelti septynias
baudžiamąsias bylas, nes, esą toliau nurodyti policijos pareigūnai bei
trečias pagal pareigas po Ministro Pirmininko asmuo - S.Jurgelevičienė dėl
negalios ar amžiaus negali apginti savo interesų. Pagal prokuroro reikalavimą
prie „lesyklos“ buvo surikiuoti šie neva Z.Šegždos įžeisti policijos
pareigūnai: Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininkas Erik
Jalovik, Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjas Valdas Kazlauskas,
Vilniaus rajono Maišiagalos policijos nuovados vyr. tyrėjas Jevgenijus
Danilčenko, policijos tyrėja Laima Stonienė, Maišiagalos policijos nuovados
specialistės Danutė Kabiševa ir Justyna Kučinskaja-Ostrovska.
Į lenktynes su
prokurore Vida Bracevičiene, it nuo grandinės nutrūkęs, pasileido kitas gerai žinomo
„lūšnynų milijonieriaus“ pasiuntinys - Vilniaus apygardos prokuroras Stanislav
Barsul. Pastarasis 2015 metų balandžio mėnesį Z.Šegždai iškėlė net 10 baudžiamųjų bylų dėl nepagarbos
devyniems Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjams bei teisėjo padėjėjui,
dabar jau baudžiamųjų bylų teisėjui Rolandui Bužinskui. Visos šio prokuroro bylos
buvo nutrauktos 2016-ųjų birželio 15-ąją. Tačiau agonijos krečiama ranka smogė
paskutinį kirtį - prokuroras Stanislav Barsul priėmė sprendimą nubausti
Z.Šegždą administracine nuobauda už dešimties teisėjų įžeidimą. Šį kartą savo
apsukrumu sužibėjo kita Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato
viršininko Gintaro Barzduko pavaldinė - tyrėja Aurelija Petrulionienė. Gėda,
bet pastaroji net nesivargino man įteikti šaukimą tam, kad mane supažindintų su
ATPK protokole pateiktais kaltinimais. Galbūt pamokyta kokio nors lūšnynų
prokuroro, policijos tyrėja Aurelija Petrulionienė šiurkščiai pažeidė mano
teisę į gynybą ir administracinį protokolą dėl nuobaudos skyrimo nusiuntė
tiesiai į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Dar 2015-01-07 d. ir
2015-01-16 d. generaliniam prokurorui Dariui Valiui padaviau skundą
reikalaudamas, kad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 181 str. (didelės vertės
turto prievartavimas) būtų patraukta prieš mane veikianti nusikalstama
bendrininkų grupė – Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Sigita
Jurgelevičienė, Vilniaus apygardos teisėjas Algimantas Valantinas, Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjai: Jolanta
Bagdonienė, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Alfredas Juknevičius, teisėjo
padėjėjas Rolandas Bužinskas, prokurorė Vida Bracevičienė, vyriausioji
prokurorė Jolita Kančauskienė, Vilniaus rajono policijos komisariato
darbuotojai Erik Jalovik ir Valdas Kazlauskas, advokatai Valdemaras Bužinskas
ir Vaida Genaitytė. Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento
prokuroras Darius Čaplikas 2015-01-19 d. nutarimu suskubo mano reikalavimą
atmesti.
Geriau jau būtų
prokurorė Vida Bracevičienė iš Izraelio nebesugrįžusi. Dviese su Ramučiu
Jancevičiumi saulėtoje Jeruzalėje dabar be problemų arabiką gurkšnotų, į Raudų
Sienos plyšelius „šalom Aleichem“ raštelius kaišiotų, terorizavimo patirtimi su
vietine fauna dalintųsi.
Zigmantas Šegžda
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą