Manau, kad „teisinė sistema“ ir psichiatrija mano vaiką siekia paversti teroristų taikiniu

Manau, kad „teisinė sistema“ ir psichiatrija mano vaiką siekia paversti teroristų taikiniu

http://zigmantassegzda.blogr.lt/?p=101 

Publikuota portale „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4225:teismas-nurode-su-vaiku-galima-susitikti-oze-arba-akropolyje&catid=33&Itemid=141

Mes – valdžia! Mes vagiam ir trypiam žmonių gyvenimus. Jūsų vaikai nėra mūsų vaikai, tačiau jie pasmerkti vykdyti mūsų valią.

„Tai, kad teismo dokumentas nėra vykdomas, nereiškia jog jis negali būti vykdomas (...) Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-14 dienos nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka gali ir turi būti vykdoma arba geranoriškai, arba priverstine tvarka,“ – 2017-ųjų balandžio 21-ąją valstybės vardu pareiškė teisėja Jūra Marija Strumskienė ir savo žodžius patvirtino apvaliu Vilniaus apygardos teismo antspaudu.

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė 2016-ųjų spalio 14-osios nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-52-983/2016 nustatė laikiną nepilnamečio vaiko V.Š. bei ieškovo Zigmanto Šegždos bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas su savo vaiku V.Š. bendrauja prekybos centrų „Ozas“ arba „Akropolis vaikų kambariuose, šalims suteikiant teisę susitikimų metu daryti garso ar vaizdo įrašus bei juos pateikti teismui, policijai ir prokuratūrai.

Skunduose apeliacinės instancijos teismui Zigmantas Šegžda nesutiko su nustatyta bendravimo tvarka. Pirma, tokia bendravimo tvarka negali būti vykdoma dėl dažno vaiko susirgimo, todėl būtų pažeidžiamos vaiko teisės. Antra. Priverstinis vaiko bendravimas su tėvu viešoje vietoje pažeidžia asmens teisę į  privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, numatytą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, pažeidžia konstitucinę žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (Konstitucijos 22 str.).

Be to, prekybos centrai yra itin pavojinga vieta bendrauti su vaikais. Niekas negali garantuoti, kad vilniečiai netaps teroro akto aukomis, kaip tai įvyko Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Švedijoje. Neleistina, kad vaikas taptų teroristų taikiniu.

Teismas turėjo žinoti, kad Zigmantas Šegžda niekada nedavė ir neduos leidimo filmuoti arba daryti garso įrašus jam bendraujant su dukra. Išaiškintina, kad suteikdamas teisę  vaiko ir tėvo susitikimus filmuoti ir įrašinėti, manau, teismas pažeidė asmens teises ir nesiekė apsaugoti asmens garbę ir orumą, kaip tai numatyta LR Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnyje. Pažymėtina, kad civilinę bylą nagrinėjantis  teismas pažeidė LR baudžiamojo proceso kodekso normas – 158 ir 160 straipsnį, kurie nustato, kad esant iškeltai baudžiamajai bylai tik prokurorui pateikus motyvuotą prašymą, ikiteisminio tyrimo teisėjas arba teismas gali duoti leidimą slaptai sekti, filmuoti arba daryti garso įrašus. Šiuo atveju teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė nėra ikiteisminio tyrimo teisėja.

Kažin, ar teisėja Jūra Marija Strumskienė, teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė ir jos nutarties teisėtumą patikrinusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė (byla Nr. 2S-2796-619/2016) „geranoriškai arba priverstine tvarka“  pačios psichologiškai pakeltų, jeigu joms akropoliuose tektų po keturias valandas periodiškai bendrauti su savo vaikučiais iki jų pilnametystės, kai visą laiką ištisai ties jų nosimis būtų įžūliai  kaišiojamos vaizdo kameros ir garsą fiksuojantys įrenginiai, o pašaipūs kvaili snukučiai jas varstytų maniakiškais psichopatų žvilgsniais ir sektų kiekvieną judesį. Vargu bau, ar ponios teisėjos pageidautų, kad jas atpažinę žmonės matytų dviprasmiškomis aplinkybėmis. Aš taip pat nepageidauju gadinti savo reputacijos, nenoriu  patekti į dviprasmišką padėtį arba patirti žmonių pašaipas ir viešą pažeminimą, žaisdamas su lėlėmis ar kitais žaislais su mažamečiu vaiku  keistose vaikų žaidimams skirtose patalpose. Manau, kad tokie „teisinės sistemos“ reikalavimai gali būti vertinami Baudžiamojo kodekso 148 str. prasme – žmogaus veiksmų laisvės suvaržymas.

        Gi, 2017-04-20 dieną Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė Lietuvos Respublikos vardu nusprendė atradusi prekybos centrus, kaip saugiausią vietą vaikui bendrauti su tėvu. Cituoju teisėjos sprendimą: „nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo vietą vaiko gyvenamojoje vietoje netikslinga (...) Atsižvelgęs į tai, kad nuolatiniai šalių konfliktai vaiko akivaizdoje kenkia vaikui, sukelia jam nesaugumo pojūtį, o viešoje vietoje yra mažesnė tarp šalių galinčių kilti konfliktų tikimybė, teismas konstatuoja, jog vaiko ir tėvo bendravimas turėtų būti nustatytas ne vaiko gyvenamojoje vietoje, o neutralioje aplinkoje.“  

Teismas suteikė viltį, kad Lietuvoje bus užpatentuotas naujas  konfliktų sprendimo metodas. Dabar psichoanalizės ir seksologijos tėvas Zigmundas Froidas turėtų grabe apsiversti!

            Tam, kad teismo sprendimas būtų bent jau pusėtinai pritemptas iki „nešališko ir teisėto“ lygmens, teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė civilinėje byloje kaip liudytojas apklausė Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro vaikų psichiatrę Laurą Činčikienę bei psichiatrę Dalią Minialgienę, tarnaujančią landsbergininkų partijos vedlio Raimundo Aleknos psichiatrų kontoroje VšĮ „Vilniaus psichiatrijos ir psichoanalizės centras“. Anot teisėjos, psichiatrė Laura Činčikienė mano, kad vien tik su motina gyvendamas Z.Šegždos vaikas namuose jaučiasi nesaugus, dėl susitikimų metu keliamų konfliktų vaikas yra neramus, blogai miega naktimis. Iš psichiatrijos versliuką sukančio Raimundo Aleknos pavaldinė psichiatrė Dalia Minialgienė, pasak teisėjos,  taip pat nurodo, kad tėvo ir vaiko pasimatymus tikslingiau būtų rengti ne vaiko namuose, bet kitoje saugioje aplinkoje.

Turiu pagrindo manyti, kad, teisme reikšdamos savo nuomonę, vaikų ir paauglių psichiatrės Laura Činčikienė ir Dalia Minialgienė padarė  šiurkščią klaidą. Kaip ir jų nuomonei pritarusios trys teisėjos - Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jūra Marija Strumskienė bei Andrutė Kalinauskienė.

Psichiatrės ir teisėjos neįvertino, kad pasaulis pasikeitė.

Prekybos centras nėra pati saugiausia vieta nei vaikams, nei jų tėvams. Kažin, ar teisėjos, paauglių ir vaikų gydytojos norėtų, kad jų pačių vaikai atsidurtų teroristų taikinyje. Nepamirškime, kad Lietuvos Vyriausybė gera valia įsipareigojo per metus priimti daugiau nei 1000 karo pabėgėlių iš Afganistano ir Sirijos.

Be to, manau, kad esamas kvalifikacijos lygis neleidžia gydytojoms-psichiatrėms suprasti, kad specialiai surežisuotas viešai išreikštas veiksmas gali padaryti nepataisomą žalą bet kurio žmogaus psichikos sveikatai. Panašiai, kaip realybės šou dalyvių – „Psicho“ ir „Raudonos“ viešas lytinis aktas, nufilmuotas „Akropolio“ prekybos centre. Taip buvo sužlugdyti dviejų jaunų žmonių gyvenimai. Reitingų genamas TV laidos režisierius vienu ypu pasiuntė jaunus žmones į gašlių paskalų ištroškusios visuomenės užribį.

Labai jau simptomatiška, kad šįkart realybės šou daromas iš mažamečio vaiko. Mažametis „geranoriškai arba priverstine tvarka“ siunčiamas ten pat -  į akropolius.

Kažin, ar atsiras norinčiųjų, kad jų vaikus gydytų minėtos vaikų ir paauglių gydytojos, jei išaiškėtų, kad psichiatrės veikė pagal teisės tarnų iš anksto surežisuotą scenarijų, norėjo taip veikti ir veikdamos aiškiai suvokė, į kokį pavojų savo pasisakymais stato mažametį vaiką ir jo šeimą.

Be to, manau, kad minėti Trakų rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų sprendimai griauna pasitikėjimą visų instancijų teismais ir teisingumu.

Zigmantas Šegžda

Teismo pirmininkas Vytautas Zelianka žmogaus teisių gynėją pasiuntė į kartuves

Teismo pirmininkas Vytautas Zelianka žmogaus teisių gynėją pasiuntė į kartuves

Bronius Pogrindis

http://zigmantassegzda.blogr.lt/?p=97 

Perspausdinta iš portalo „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4214:teismo-pirmininkas-vytautas-zelianka-zmogaus-teisiu-gyneja-pasiunte-i-kartuves&catid=31&Itemid=101 

            Portalas „Laisvas laikraštis“ paskelbė, kad 2017-ųjų balandžio 24-ąją gerai žinomas žmogaus teisių gynėjas ir teismų sistemos pertvarkos šalininkas įteikė Prezidentūrai du dosje su dokumentais. Prezidentei D.Grybauskaitei pateiktame dokumente Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė piktinasi, kad minėtas kovotojas už teismų pertvarką aktyviai skundžia teisėjų veiksmus: „Pažymėtina, kad besikartojantys neracionalūs Jūsų skundai dėl teisėjo (Rinaldo Adamonio) veiksmų, atliktų vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.“

Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka 2017-ųjų balandžio 20-osios rašte dėl minėto teismų pertvarkos šalininko skundų, adresuotų Teisėjų tarybai ir jam pačiam, siunčia aiškią žinią, kad jis neteis Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio už galimai padarytus  Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatų pažeidimus. Gi, žmogaus teisių gynėjas mano turįs daugiau nei pakankamai duomenų apie tai, kad teisėjo  Rinaldo Adamonio veiksmai teisiamojo posėdžio metu griauna pasitikėjimą visa teismų sistema bei teismų priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Teismo pirmininkas Vytautas Zelianka akivaizdžiai pratrūko – „Apgailestauju dėl Jūsų išreikšto nepasitenkinimo teismo darbu. (...) ne kartą kreipėtės su aiškiai nepagrįstais skundais dėl teisėjo R.Adamonio veiksmų, o tai gali būti vertinama kaip bandymas daryti spaudimą ar tokio spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, pakartotiniai nepagrįsti skundai dėl teisėjo veiksmų, atliktų nagrinėjant bylą bei vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.“

Manau, kad teisėjas Vytautas Zelianka klysta, nes pagal BPK teisės normų nuostatas skundų rašymas Teisėjų tarybai, Prezidentūrai, apygardos teismo pirmininkui ar Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nėra priskirtinas procesinių teisių kategorijai. Tokių skundų nagrinėjamas atliekamas administracine priežiūros tvarka. Išaiškintina, kad skundų dėl valstybės tarnautojų netinkamos veiklos rašymas yra kiekvieno Lietuvos piliečio konstitucinė teisė ir pareiga, o ne „piktnaudžiavimas“, spaudimo darymas“ arba taip vadinama „procesinė teisė.“ Tuo pilietiškai aktyvūs žmonės padeda tobulinti teisėjų darbą, keisti ydingą, neskaidrią ir uždarą Lietuvos teismų sistemą.

            2017-02-13 rašte baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, ko gero geriausiai paaiškina savo viršininko Vytauto Zeliankos nenorą pasmerkti ukmergiškį teisėją  Rinaldą Adamonį - „kiekvienas teisėjas yra individuali asmenybė, su savo kalbėjimo maniera, kalbėjimo tonu, savo vidiniu įsitikinimu vienu ar kitu bylos nagrinėjimo ar baudžiamojo proceso aspektu ir jis vadovauja procesui savo nuožiūra, vadovaudamasis įstatymu. Pripažintina, jog proceso metu turi būti vengiama (atsakymą) menančių klausimų.“

            Viešojoje erdvėje yra skelbiama, kad teisėjas R.Adamonis apklausos metu uždavė daugiau kaip 10 atsakymą menančių klausimų. Tuo buvo pažeistas įstatymo imperatyvus draudimas užduoti atsakymą menančius klausimus klausimus teisme apklausiamiems kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir specialistams. Baudžiamojo proceso kodekso 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta – „DRAUDŽIAMA užduoti atsakymą menančius klausimus.“  Tačiau teisėja Daiva Kazlauskienė samprotauja kitaip – „pripažintina, jog proceso metu turi būti vengiama (atsakymą) menančių klausimų.“  Išeitų, kad teisėjas, vadovaudamasis savo „vidiniu įsitikinimu“ ir  „savo nuožiūra“,  pats gali nuspręsti, ar jis vadovausis įstatymo nuostatomis, ar jas pažeis. Normaliam protui turėtų darytis baisu nuo tokios įstatymo interpretacijos.

Manau, kad pirmininkas Vytautas Zelianka, pasisakydamas, jog „dalis pareiškėjo nurodomų dokumentų yra byloje, o dalis jų galėjo būti nesusiūti formuojant bylą ir nėra duomenų apie jų ankstesnį buvimą byloje“, netiesiogiai pripažino, kad, policijai ir prokuratūrai „formuojant bylas“,  iš bylų galima nebaudžiamai grobti dokumentus, nuslepiant duomenis, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Jei dokumentai nevaržomai grobiami iš bylų, tuomet kaip vertinti tokį teismą ir kokį teisingumą vykdo teisėjas Rinaldas Adamonis?!  Manau, kad atsakymą į šį klausimą, nevyniodama į vatą, davė teismo skyriaus vadovė Daiva Kazlauskienė – „teisėjas yra individuali asmenybė, su savo vidiniu įsitikinimu vienu ar kitu bylos nagrinėjimo ar baudžiamojo proceso aspektu.“

Kadangi kiekvienas teisėjas yra individuali asmenybė su savo kalbėjimo maniera, manyčiau, kad ir teismo pirmininkas Vytautas Zelianka pasirašyto trijų puslapių apimties rašto puslapių nesunumeruoja, savo rašte įvardį „jūs“ rašo naudodamas raidę „u“ su nosine – „ų“: „bylos nagrinėjimo eigoje JŲS aktyviai naudojatės savo teise skųsti tarpinius procesinius bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmus.“

Manau, kad šiandien galbūt didžiausią pavojų kelia Vilniaus apygardos teismo pirmininko, teisėjo Vytauto Zeliankos pasisakymas, esą „skundų argumentai dėl nepagrįsto bylos pradėjimo negali būti nagrinėjami ir vertinami, nes tai gali būti tik apeliacinės instancijos teismo kompetencija nagrinėjant apeliacinį skundą, jei toks byloje bus pateiktas. (...) Toks teisėjo (R.Adamonio) elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas. (...) Teisėjo (R.Adamonio) procesiniai veiksmai atliekami laikantis teisėjo etikos reikalavimų, o galimų procesinių pažeidimų nustatymas nėra teismo pirmininko kompetencija, bet gali būti tiriamas tik teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl savo argumentus dėl galimai teisėjo padarytų procesinių pažeidimų galėsite nurodyti apeliaciniame skunde.“

Supraskite, žmonės, kad teisėjas Vytautas Zelianka, ką tik du kartus pakartojo, jog jis, net nelaukdamas teisingumą vykdančio teismo sprendimo, nusprendė, kad teismų pertvarkos šalininkas yra a priori pripažintas kaltu, todėl kovotojas už teismų pertvarką su savo argumentais dėl teisėjo Rinaldo Adamonio pažeidimų galės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą. Dėkui, teisėjau Vytautai Zelianka, už išankstinės nuomonės apie proceso baigtį paskelbimą!

Toks teisėjo Vytauto Zeliankos pasisakymas galėtų būti vertinamas panaudojant  to paties teisėjo Vytauto Zeliankos teiginį – „tai gali būti vertinama kaip bandymas daryti spaudimą ar tokio spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teismui.“  Turiu pagrindo manyti, kad tai ir yra aukštesniojo teismo teisėjo Vytauto Zeliankos atviras spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teisėjui Rinaldui Adamoniui. Nereikia ir spėlioti, kokio sprendimo iš teisėjo R.Adamonio reikalauja teismo pirmininkas Vytautas Zelianka: „Toks teisėjo (R.Adamonio) elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas.“

2016-ųjų gruodžio 10 d. portale „Laisvas laikraštis“ paskelbtos publikacijos  „Kodėl aš padaviau į teismą Lietuvos valstybės teisinę sistemą“ duomenimis 2016-ųjų rugsėjo 23-iąją Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis priėmė nutartį, kurios, mano manymu, esmė ta, kad teisėjas laiko potencialiu nusikaltėliu asmenį, kritikavusį nuo 2017-03-01 dienos iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atleistą Sigitą Jurgelevičienę. Tačiau, teisėtvarkos šulo žodžiais,  teisėjo Rinaldo Adamonio elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas!

Manau, kad tokiais pasisakymais pirmininkas teisėjas Vytautas Zelianka rodo, kad jis galimai atskleidžia savo asmeninį išankstinį nusistatymą teismų sistemos pertvarkos šalininko atžvilgiu, galimai leisdamas nuspėti, kad kovotoją už teismų pertvarką laiko kaltu, nes dar įrodymų tyrimo stadijoje galimai pasisako, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis turi priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Darytina išvada, kad tuo teisėjas Vytautas Zelianka galimai pažeidė BPK 44 str. 6 punkte įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Turiu pagrindą manyti, kad tuo pačiu teisėjas Vytautas Zelianka pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio „Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ 2 dalį, kuri skelbia:

„Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.“

Manau, kad galimai išsakydamas asmeninę nuostatą asmens kaltės klausimu, manau, teisėjas Vytautas Zelianka galimai pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnyje įtvirtintą  teisingumo ir nešališkumo principą - vengti viešų pasisakymų leidžiančių nuspėti nagrinėjamos bylos baigtį; neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus ir nereikšti išankstinės nuomonės nagrinėjamos bylos klausimais.

Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, manau, jog publikacijoje išvardyti valstybės tarnautojai savo veikla leidžia žmonėms abejoti teismo nepriklausomumu, sąžiningumu, nešališkumu ir teisingumą vykdančio teisėjo moralumu.

Vengdamas nesusipratimų, paaiškinu, kad publikacijoje vartojamos frazės „siųsti į kartuves“, „teisti neskuba“ turi perkeltinę prasmę. Išprusę žmonės supranta, kad, nors ir Lietuvos valdžiažmogiai aktyviai siekia patekti į juodojo žemyno kunigaikštysčių  lygą, mūsuose įstatymų leidėjas nesuteikė teisės nė vienam teismo pirmininkui siųsti į kartuves žmones, kurie primygtinai ragina daryti tvarką ir pirštu bado į teisės tarnus, griaunančius pasitikėjimą visų instancijų teismais ir teisingumu.

Bronius Pogrindis

LR Prezidentei perduotas galbūt neskaidriai veikiančių teisėjų klasteris

Prezidentei D.Grybauskaitei perduotas galbūt neskaidriai veikiančių teisėjų klasteris  

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4240:prezidentei-d-grybauskaitei-perduotas-galbut-neskaidriai-veikianciu-teiseju-klasteris&catid=31&Itemid=101

Remdamasis 2017-jų gegužės 4 d. Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės perduotu bylų sąrašu, Zigmantas Šegžda paruošė teisėjų sąrašą ir kartu su pareiškimu jį persiuntė LR Prezidentūrai. Bylų sąraše yra 96 baudžiamosios, civilinės ir administracinės bylos, kuriose teksto autorius dalyvavo arba dalyvauja kaip pareiškėjas, privatus kaltintojas, nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, ieškovas arba atsakovas.

          Autorius nustatė, kiek kartų tas pats teisėjas dalyvavo priimdamas vieną ar kitą sprendimą, spręsdamas su autoriumi susijusias bylas. Paviešintam sąrašui vadovauja teisėjas Algimantas Valantinas (teisėjo kodas 387),  keturis kartus teisme sprendęs Zigmanto Šegždos klausimus,  Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė (teisėjo kodas 468) taip pat 4 kartus sprendė autoriaus likimą, to paties teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė (teisėjo kodas 567) – teisme 3 kartus sprendė dėl autoriaus reikalų.

Be to, turimi duomenys leidžia manyti, kad 2015-17 metais byloje Nr. 2-6-983/2017 skyriaus  pirmininkė Neringa Švedienė penkiomis teismo nutartimis paskyrė teisėjus vienasmeniškai nagrinėti apeliacine tvarka ieškovo Zigmanto Šegždos pareiškimus.

Nors autorius prašė, tačiau Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė negalėjo pateikti informacijos, kurias sąraše esančias bylas teisėjams paskyrė skyrių pirmininkės Daiva Kazlauskienė,  Neringa Švedienė ar apylinkių teismų pirmininkai, nesinaudodami LITEKO bylų skirstymo sistema. Zigmantas Šegžda savo pareiškime Prezidentei D.Grybauskaitei prašo nustatyti, ar 96 bylos teisėjams buvo skiriamos skaidriai, t.y. ar  nebuvo piktnaudžiaujama LITEKO sistemos trūkumais.

          Išanalizavęs 96 bylas nagrinėjusių teisėjų sąrašą ir bylose nagrinėjamų klausimų turinį, autorius padarė išvadą, kad jo gyvenimą itin apkartino šie susiję asmenys: jau minėtas teisėjas Algimantas Valantinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokurorė Jolita Kančauskienė ir prokurorė Vida Bracevičienė, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Stasys Lemežis (3 kartus priėmė bylose sprendimus, teisėjo kodas 209), Aiva Survilienė (taip pat 3 kartai, kodas 851), Ainora Kornelija Macevičienė (net 6 kartus priėmė bylose sprendimus, kodas 655), Audrius Cininas (3 kartai, kodas 497), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (kodas 312), Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė, teisėja Jolanta Bagdonienė (kodas 927) ir  teisėjai Vaida Sinkevičienė, Renata Volodko (kodas 855), Dalia Zeniauskaitė bei Saulius Jakaitis.

          Manau, kad Nacionalinė teismų administracija nenorėjo atskleisti kai kurių teisėjų pavardžių, nes 96 bylų sąrašo baudžiamų bylų skyriuje nėra nurodyti Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjams Renatai Volodko, Daliai Zeniauskaitei,  Sauliui Jakaičiui, Alfredui Juknevičiui ir Vaidai Sinkevičienei paskirtų bylų numeriai, nors šie teisėjai sprendė Zigmanto Šegždos suėmimo, iškeldinimo iš namų, teismo ekspertizės skyrimo, nutrūkusios baudžiamosios bylos neteisėto atnaujinimo ir kitus klausimus.

Nacionalinė teismų administracija taip pat išimtį padarė Vilniaus apygardos teismo teisėjai Lauretai Ulbienei (3 kartus priėmė sprendimus Z.Šegždos bylose 1S-601-211/2015, 1S-684-211/2015, 1S-1212-211/2015, teisėjo kodas 211), kurios duktė dirbo tuometinės Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės Sigitos Jurgelevičienės pavaldine. Sąrašo galėjo išvengti ir teisėjas Vladislavas Lenčikas (byla 1S-608-190/2015). Švogerių valstybės sindromas?

Susijusių teisėjų „Šindlerio sąrašą“ taip pat užpildė Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Stasys Punys (4 kartus sprendė autoriaus bylas, kodas 166), Andrutė Kalinauskienė ( taip pat 4 kartai, kodas 619), Jūra Marija Strumskienė (3 kartai, kodas 580), Leonarda Gurevičienė (2 kartai, kodas 149), Jolanta Čepukėnienė (kodas 487), Regina Pocienė (kodas 318).

Asmenys, gal būt nukentėję nuo minėtų teisėjų sprendimų, galėtų kuo skubiau paviešinti savo bylas „Laisvajame laikraštyje“ arba savo interneto tinklaraščiuose tam,  kad būtų galima nustatyti tikruosius „klasterio“ veiklos mastus. Taip savo konkrečiais darbais prisidėtume prie teismų sistemos tobulinimo ir veiklos skaidrumo didinimo.

          Prašiau „Laisvo laikraščio“ redakciją paskelbti 2017-05-04 d. Nacionalinės teismų administracijos dokumentus.

Zigmantas Šegžda

Regarding torture at the police office (Mr. Darius Zukauskas) , Kaunas city, Lithuania, EU

To the Dagens Nyheter , To Svenska Dagbladet, To Sveriges Television

Press-release

To journalists and the media                                          Vilnius, Lithuania, EU, 27.01.2016

On the 4th of January 2016 the citizen of Lithuanian Republic Mr. Zigmantas Segzda had applied to the Embassy of Sweden in Vilnius, Lithuania, to seek political asylum.
On 03-01-2016 and 18-01-2016  Mr. Zigmantas Segzda received invitations to the police of Vilnius city.
Since 05-01-2016  Mr. Zigmantas Segzda issued complaints to the Council of Judges and to the General Prosecutor of Lithuanian Republic informing about possibly illegal activity of a group of individuals, including the leader of the Labour Party, the member of Lithuanian parliament Mr. Arturas Paulauskas and  his son – a public prosecutor Mr.Vilius Paulauskas, some judges and other government officers. The complaints of Zigmantas Segzda and the reply of the Office of the General Prosecutor were published on the internet by the Lithuanian media portals Laisvas Laikrastis, blogas.lt:
http://zigmantasegda.blogas.lt/prekyba-poveikiu-skundas-lr-generaliniam-prokurorui-del-arturo-paulausko-algimanto-valantino-viliaus-paulausko-dianos-vilytes-ramucio-janceviciaus-jolantos-bagdonienes-veiklos-221.html
On the 22th of January 2016 Zigmantas Segzda was arrested at home in Kaunas town by the police, sent to Kaunas town police prison (custody). He was released out of the police after 45 hours on the 24th of January 2016. Right after his release Zigmantas Segzda received  a medical document from Kaunas town Clinical hospital – the possible evidence of a wound on his body.
On 25-01-2016 Zigmantas Segzda lodged a complaint to the General Prosecutor of Lithuanian Republic regarding his eight-hours' possible torture possibly at Kaunas town police prison. Mr. Darius Zukauskas is the head of the Police office of Kaunas county.
Mr. Zigmantas Segzda is affraid to be murdered, he is affraid to be deprived of his liberty again, he is affraid to suffer excessive liberty restricting measures applied by the public authorities of Lithuanian Republic.

Press-release. Breach of justice in Lithuania, EU

  

Press-release

To journalists and the media                                            Vilnius city, Lithuania, EU, 04.01.2016

On the 4th of January 2016 the citizen of Lithuanian Republic Mr. Zigmantas Segzda has applied to the Embassy of Sweden in Vilnius, Lithuania, to seek political asylum.  Mr. Z. Segzda is afraid to be deprived of his liberty again or suffer excessive liberty restricting measures applied by the public authorities of Lithuanian Republic.

The main arguments are that I hold other opinion, criticize the state, publish articles, express my views through communication on the internet and the YouTube. For more information on a specific Human rights issue in Lithuania see the research report - Pre-trial detention: police, prosecutors' and investigating judges' perspective:

https://www.hrmi.lt/en/publication/46/  or see attachment.

On 04.05.2014 my ex-partner Ms. Sigita Jurgeleviciene, the mother of my daughter, made an unjustified complaint against me. That time she worked in a position of the head of the Public Procurement Office to the Government of Lithuania. The prosecutor Ms.Vida Braceviciene started a pre-trial criminal investigation. Ms. Sigita Jurgeleviciene hired the lawyer Mr.Valdemaras Buzinskas, the former officer of KGB, Soviet Union. Last year she hired the most expensive law firm Motieka & Audzevicius that also represents interests of Russian Federation.

Up till now the prosecutor has no evidence in order to charge me with criminal offence and bring me promptly before a judge to exercise judicial power. Thus, legal authorities ordered numerous coercive restrictions, presumably, to exert pressure on me in order to speed up my “cooperation” and confession. I have nothing to confess, so, I consider, they decided to break me psychologically and punish me without giving me a sentence. By using the most severe measures employed to achieve goals not provided for in the Code of Criminal Procedure. By using of liberty restricting measures, that is the most serious deliberate abuse. To arouse in me feelings of fear, anguish and inferiority capable of humiliating and debasing me. To contribute to my stigmatization and social exclusion.

In my opinion, by doing this the public authority prevents me and my family members from the enjoyment of the following rights and freedoms set in the European Convention on Human Rights:

- Protocol 1, Article 1. Protection of Property. I have no right to enjoy my property peacefully. On 15.01.2015 by the prosecutor’s order I must live in exile 100 km away from my private house.

- Article 5. Right of Liberty. I consider, that my 50 days’ pre-trial detention in prison was ordered unjustifiably by 3 investigating judges. Since 04-05-2014 I am deprived of liberty of free movement by ordered restrictive measure. As just another form of deliberate abuse of detention, the subsequent illegal 3 months-term involuntary hospitalization was requested.

- Article 6. Right to a Fair and Public Hearing. The pre-trial investigation lasts 17 months or more and a trial is not held within a reasonable time. I do not feel presumed innocent until I am proven guilty.

- Article 8. Right of Privacy. I believe, that by ordering me to stop living in my home and stop working in the office of my company, by ordering to stay at a certain place of residence, by making restrictions to visit my 3-years old daughter, public authorities do not respect my private life, my family and my home. Living far away from my home I have limited right to choose my lifestyle, no right to develop friendships and business relationships. I have no right to enjoy my existing home peacefully.

- Article 10. Freedom of Expression. Being free to criticize the state without fear of prosecution – this is an important feature of a democratic society. This includes the rights to hold your own opinions and to express them freely without government interference. Today I am suspected of a criminal offence for actions that are not a crime. They claim that by criticizing public authorities and publishing articles on the internet I might had insulted the police officers and judges. To silence me, in April 2015, nine judges of the District Court of Vilnius Region lodged a complaint to a prosecutor against me. The prosecutor started criminal investigation under the Penal Code, Article: Disrespect to a Law Court. Yet, formally I am not notified of any suspicion against me of having committed the offence.

On 03.12.2014 the prosecutor Ms. V.Braceviciene requested 3 months-term pre-trial detention. The judges granted 50 days-term detention. The same day I was sent to prison. On 22.01.2015 the prosecutor released me out of prison. Then she ordered a new restrictive measure – deprived of my freedom of movement out of my country. On 11.08.2015 ago the same prosecutor ordered one more restrictive measure – confiscation of my documents: ID card, passport and driver’s license. I challenged unfounded decisions of public authorities by submitting more than 160 complaints including appeals to the higher court, the Council of Judges, the General Prosecutor, Prime Minister and the President of Lithuanian Republic. On 22.06.2015 and 22.07.2015 the prosecutor Ms. V.Braceviciene requested the District Court of Vilnius Region to order Zigmantas’ Segzda’s psychiatric examination with his subsequent 3 months-term involuntary hospitalization.

On 29.07.2015 the judge Ms.Vaida Sinkeviciene rejected the prosecutor’s reguests as unfounded.

On 05.08.2015 TWO complaints to Vilnius County Court were made: one - by my ex partner’s Law firm Motieka & Audzevicius, and another - by the prosecutor Ms. V.Braceviciene. Both, my ex partner Ms. Sigita Jurgeleviciene and the prosecutor, requested to use the exceptional liberty restricting measure. On 01.10.2015 the judge of Vilnius County Court (Lithuanian Republic) Mr. Gintaras Dzedulionis decided not to order Mr. Zigmantas’ Segzda’s psychiatric examination with his subsequent 3 months-term involuntary hospitalization to the National Service of Forensic Psychiatry in Lithuania. It should be noted, that Mr. Zigmantas Segzda is of sound mind and he has never been mentally ill.

I am receiving threatening phone calls from the District Police department of Vilnius Region (Chief – Mr. Arvydas Sinis) on a regular basis, which means that they are ready to start more pre-trial investigations to charge me with criminal offences.  I understand that the violation of human rights by public authorities of Lithuania turned to a never ending process.

Today I face a great challenge. I think I face the public authority that is malfunctioning. One and a half  year ago I could not afford to hire a lawyer to protect my rights. I started to study the discipline of law and now I am a better fighter. In my country I could not find any courageous journalists who would take the risk writing articles and discussing the human rights’ issues. I became both - a journalist and the media. I will not stop writing articles - doing what I must do. I experienced, that publicity is the best weapon in society which is corrupt.

I understand that the lonely fighter, like me, may not make a difference. But my struggle is also the struggle for the fundamental human rights and freedoms that individuals not only in my country, but also in your country would have access to.

I am addressing to journalists and the media of Sweden and ask you to write and publish some articles, stories or announcements - tell your people what is happening in the heart of EU – Lithuania. I am ready to cooperate with the media of Sweden, as well as the media of any other EU country, and give you all necessary information. I have evidentiary material - many legal documents that witness violation of human rights in Lithuania. Some of them are published on my Facebook and Youtube. I am ready to comment on and disclose my personal issues.

Together we are strong!

Sincerely

Mr. Zigmantas Segzda

E-mail: amagic69@gmail.com

Phone +370 698 73822, Address: Vilnius City, Lithuania

https://youtu.be/fN3RXEukFSA