„Nepriklausomas“ žmonių teisėjas: „Darau tai, ką noriu, bet už neteisingus teismo sprendimus savo galva neatsakau.“
Perspausdinta iš portalo "Laisvas laikraštis"
Bronius Pogrindis
Tik
pasaulio galingieji geriausiai žino kaip „tvarkoma“ žmonių visuomenė. Vienok
(„odnako“, - vert. į jidiš k.) su skurdo nualintais piliečiais „besitvarkanti“ mūsų
valdžia turi ką prarasti. Ką pilietiški asmenys turėtų daryti pirmiausia, kad
pradėtų eižėti mūsų „teisinę“ valstybę valdančios sovietinės nomenklatūros
diktatas?
Valdžioje
esantys ekskomunistai labiausiai bijo savo piliečių kipišo – nepatenkintųjų chaotiško bruzdėjimo,
pasipriešinimo, riaušių, maišto, sukilimo arba, neduokdie, perversmo. Tam
kuriama disciplina – „valstybinė santvarka“. Valstybės aparatčikai nuolat
skaičiuoja ir registruoja piliečius, kad nepaklusimo valdžios nustatytai „tvarkai“
atveju juos būtų galima surasti, sekti, kontroliuoti, valdyti, įbauginti, persekioti,
represuoti ir taip palaikyti nustatytą „tvarką“ bei išvengti virsmo.
Mūsuose
ne kiekvienas normalus pilietis gali suprasti įstatymo raidę taip, kaip jo esmę
ir prasmę suvokia teisminė valdžia. Išmanantys, kur čia šuo pakastas, moka
skaityti tarp eilučių, gerai žino kaip veikia nerašyti įstatymai ir paprotinė
teisė. Paprotinė teisė reiškia, kad valstybėje tvarką visada palaiko „protingas“
ir galingas smegenų centras. O štai
„paprotis“ (turintis mažiau „proto“) privalo klusniai vykdyti „viercho“ zadanijas.
Tam, kad būtum valstybės išlaikomas darmajiedas (veltėdis, vert. iš jidiš k.),
našarnikas, torpeda arba jarmulkė su bakenbardais ir kita sinagogos atributika,
nebūtina itin paisyti įstatymų leidėjo draudimų. Teisės teorija aiški – viskas
galima, kas įstatymu neuždrausta. Ir čia didelės problemos nėra, nes įstatymo
leidėjas būtinai paliks švilpiančias skyles, kad būtų įmanoma daryti ir tai,
kas įstatymu uždrausta. Yra įstatymas, bus ir apstatymas – teigia teismų
praktika.
Teisminė
valdžia traktuoja supantį pasaulį kaip santykį, egzistuojantį tarp teismų
hierarchijos viršūnėje sėdinčio „nešališko stebėtojo“ ir teisės aktų
sąvartynuose besikapstančių moser‘ių (šiukšlių, vert. iš jidiš k.), loser‘ių ar
kitokių prasčiokų.
Taigi,
pagal nerašytus įstatymus veikiantys proto centrai (protuberantai) vadovaujasi
tik savo vidiniu įsitikinimu ir asmeniniu interesu, priima sprendimus,
nutarimus, nutartis, potvarkius, nustato taisykles, apyrašus tam, kad normalus
pilietis suprastų esantis bejėgė vieniša šiukšlė, plūduriuojanti jo protui
nesuvokiamų teisės doktrinų, jurisprudencijos ir popierizmo okeane.
Yra
Vilniaus apygardoje išvien veikiančių ŽMONIŲ TEISĖJŲ klasteris, turintis tikslą
LL skaitytojams žinomą žmogaus teisių gynėją ant menčių paguldyti. Nuo 2014-ųjų
šie žmonių teisėjai teisybės ieškotojui suklastotą baudžiamąją bylą narsto,
piliečio nekaltumo prezumpciją prievartauja – a priori jį nebūtais dalykais
kaltina ir už tai neproporcingas represijas taiko, žmogaus kaltės buvimo net
nekvestionuoja.
Tačiau
žmogaus teisių aktyvistas veiksmingą priešnuodį atrado - savo publikacijomis į
pasaulio lietuvių bendruomenę apeliuoja, dėl pažeistų žmogaus teisių į greitą,
teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą valstybę į teismą antrą kartą paduoda. Oy
Gevalt! (ritualinis proginis ištiktukas jidiš kalba). Taiklus smūgis, sukėlęs valstybingumo
pamatus ardančių macher‘ių - raudonųjų
nacių skausmingą moralinį viduriavimą!
Pasirodo,
teismų protuberantai sklaidydami žmogui iškeltą bylą, švelniai tariant, „neapsižiūrėjo“,
kad jį nuteisti pagrindo nėra, o „nešališko stebėtojo“ įžūliai peršama pagrįsto
manymo teorija gėdingai bankrutuoja ir neplaninio aborto prašosi. Su įrodymais
byloje gaunasi didelis „piššš“ – „valstybinis kaltinimas“ grindžiamas vien tik
bylą sufabrikavusio „nukentėjusio“ asmens teiginiais. Dėl pažeistų Konstitucinio teismo nuostatų ikiteisminis
tyrimas žmogui net negalėjo būti pradėtas, pati baudžiamoji byla negalėjo būti teismui
perduota nagrinėti, joje esančių „duomenų“ tyrimas teisme pažeidžia leistinumo ir
nešališkumo principus, o nusikaltimo sudėties pagrindinių elementų byloje kaip nėra,
taip nėra.
Žinau,
apie ką dabar mąsto prie žmogaus teisių gynėjo „valstybinio kaltinimo“ nuožmią rankelę
pridėję žmonių teisėjai: Algimantas Valantinas (dirbęs Sovietų Sąjungos
prokuratūroje), Rinaldas Adamonis, Daiva Kazlauskienė, Vaida Sinkevičienė, Audrius Cininas, Aiva Survilienė, Virginija
Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Regina Pocienė, Laureta
Ulbienė, Vladislavas Lenčikas, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius
Jakaitis.
Tačiau
duotu metu („v dannyj moment“, vert. į jidiš k.:)) ko gero didžiausią galvos
skausmą patiria „Šindlerio sąraše“ paminėtas Ukmergės rajono elitinių
represinių pajėgų vadas - žmonių teisėjas Rinaldas Adamonis. Žinia, 2017-ųjų
lapkričio mėnesį gen. prokuroras ir policija gavo tris pareiškimus su prašymais iškelti žmonių
teisėjui R. Adamoniui tris baudžiamąsias bylas. Už galimą nepagarbą teismui, galimą turto pagrobimą, teismo nutarties
galimą suklastojimą skiriant teismo ekspertizę. Žmonių teisėjo sutuoktinė Natalija
taip pat turi galimybę jam iškelti baudžiamąją bylą ir prisiteisti iš jo
turtinę kompensaciją už tai, kad galimai be jos leidimo buvo išviešintas itin
jautrus privataus gyvenimo faktas. Pagal autoriaus turimus duomenis R.
Adamoniui inicijuojamų baudžiamųjų bylų sąrašas toli gražu nėra baigtinis. Be
kita ko, šiam žmonių teisėjui neišvengiamai gresia Loretos Braždienės, naujos
Vilniaus apygardos teismo pirmininkės, skaistykla.
Dabar
pas mus viskas galima. Anarchija - „matj poriadka“, ne tas žodis! (tvarkos
motina, vertimas iš jidiš k.) „Vyručiai ir moterytės iš Vilniaus rajono, kas
tik galit, plėškit, vokit, svetimą turtą gadinkit, tratinkit!“ – siunčiamas
aiškus signalas iš dausų. Štai sėdi mentas, kaip koks sovietų – raudonųjų nacių
rudimentas. Paraudusias veršio akutes tai tikrai moka vartyti. Piršto
nepajudins - nors tu ką. Dirbti nenori nė už jokius pinigus. Nors jam baslį ant
galvos tašyk. Ar valstybė jam moka per mažai? Nieko nesuprantu. Tačiau pavyzdžių
pilni stalčiai - nors sunkvežimiu vešk.
Paimkime
kad ir brunetą su raudonųjų nacių vado - Josifo Visarionovičiaus Stalino
antakiais. Tikrai taip, turiu galvoje Vilniaus rajono policijos komisariato
viršininką Arvydą Sinį kartu su visa jo, manau, nepataisoma žydiška natūra. Žmogus
jo prašo pateikti asmens laikino sulaikymo protokolą, nes ambalai su policijos
pažymėjimais jį du kartus be jokio reikalo supakavo. Policininkų viršininkas
Arvydas raštišką atsakymą žybt – nieko neturim, ieškok pas prokurorą.
Supraskite, šmotai, ir toliau pakuosim „jumis“ pagal nuleistą iš viršaus
zadaniją, bet su jūsų laikino sulaikymo protokololais nesiterliosim!
Manau,
kad policijos vadas Arvydas Sinis turi gerai ištreniruotą, atidirbtą besąlyginį
refleksą. Refleksas veikia pagal sistemą
„savas-svetimas“. Į jarmulkių nešiotojų garbinamos prokurorės Jolitos
Kančauskienės signalus reaguojam „ ja
vohl – sijusekundno!“(tą pačią sekundę, - vertimas iš jidiš k.), tačiau reakcija
į gojų šmotų prašymus - nebūtina. Dabar A.Siniui užduočių lyg ir apmažėjo, mat, ta pati prokurorė Jolita 2017-ųjų
pavasarį buvo gražiai paprašyta Vilniaus
apylinkės 7-ojo prokuratūros skyriaus prokurorams daugiau niekada nevadovauti,
nes vadovavo taip, kad prisivadovavo su kaupu.
Tačiau,
dėl refleksų valdomo policijos vado A.Sinio turbūt aš klystu. Nes štai 2017-ųjų vasarą kreipiasi į A.Sinio
policijos (ne)valdomą komisariatą Lietuvos ir Australijos UAB „Organisations
Consulting Group“ direktorius. Padėkit, vyrai,
pagrobtas įmonės turtas! Žinau, kas jį priglaudė, einam, kriminalistai,
parodysiu vietą, kur pavogtas turtas užrakintas guli! Ir ką jūs galvojate? Rudimento
(visi trys?) smegenų vingiai surezonuoja maždaug taip: „ Aš – Pinkertonas iš
Maišia-Golos, nors pasodinki mane ant kuolo!“
Taigi,
A.Sinio policijos vyresnysis tyrėjas Miroslav Moisevič (nelinksniuojamas) rašo
nutarimą, kad nusikalstamos veikos požymių čia ir su prožektoriumi nerasi, nes
esą apvogta įmonė policininkui neįrodė, kiek buhalterine prasme kainuoja
pagrobti baldai, seifas, televizorius, spaudos gaminiai ir užsienio mokslinės
literatūros biblioteka. Įmonės direktorius brūkšt skundą į 7-ąjį prokuratūros
skyrių. Bet kur tau! Prokuroras Kęstutis Gudžiūnas atsirašinėja taip, lyg
žydišku bezmėnu kaimiečiams silkę pasvėręs targavotų. Tada direktorius į teismą
– ikiteisminio tyrimo teisėjui į sąžinę beldžiasi. Vilniaus rajono apylinkės teismo
žmonių teisėjos Vaidos Sinkevičienės (beje, paminėtos ir „Šindlerio sąraše“)
verdiktas aiškus – maždaug, mano teisme teisybės neieškok, turtą galimai pagrobusi šventoji
Sigita Jurgelevičienė (buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos galva) nekalta, pagrobta
per mažai turto, tarp turtą pagrobusio asmens veiksmų ir atsiradusių padarinių
(pagrobto turto) nėra priežastinio ryšio!
Į
kokį stratosferos sluoksnį turėtum pakilti, kad žmogus pradėtum panašius
postulatus dėstyti? Nei pridėsi, nei atimsi... Bet ir čia aš galiu būti neteisus.
Tuo tarpu už tvarką Vilniaus rajone atsakinga žmonių teisėja Jolanta Bagdonienė
tik šypsosi. Ponia, kaipo kilusi iš Mažeikių raj., yra be galo svarbi ir užimta asaba (asmuo, -
vertimas iš jidiš k.) – matote, dabar naują Vilniaus regiono apylinkės teismo
pirmininkės mantijos primierką darosi (matuojasi, - vertimas iš jidiš k.), jos
pavaldinių skaičius patrigubės. Su kuo ir sveikinu. Gi, spindesys ir ramybė nėra
amžini ir gali būti apgaulingi. O kas, jei žmogaus teisių aktyvistas kreipsis į
gen. prokurorą su prašymu pradėti J.Bagdonienei ikiteisminį tyrimą dėl galimos
veikos – teismo dokumentų galimo klastojimo?
Šią
baisinę paslaptį žino tik du asmenys – teisėjas Vilmantas Ambrulevičius ir
apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė. Na, galbūt apie tai girdėjo dar keletas Teisėjų
tarybos narių su „Šindlerio sąraše“
figūruojančiu apeliacinio teismo pirmininku, žmonių teisėju Algimantu
Valantinu priešakyje. Manyčiau, kad ne itin patogiai turėtų jaustis ne tik žmonių
teisėja Jolanta Badgonienė, bet ir jos viršininkė – apygardos teismo skyriaus
pirmininkė Neringa Švedienė. Kažkaip derėtų pavaldžius teisėjus teisingai
susiskaičiuoti, išsiaiškinti kas prie ko, bet ne teismo nutartyse rašyti, kad per
prokuratūros ir policijos apsižioplinimą tam tikro asmens atžvilgiu teisingumas
nebuvo pasiektas, todėl dabar esą nėra Vilniaus rajono teisme teisėjų, galinčių
nagrinėti VIP asmens civilinę bylą. Būtų labai negerai, jei tektų N.Švedienei pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. ant plieno
lakšto gultų mažumėlę paatgailauti.
Tačiau,
galime būti ramūs, nes kol apeliaciniam teismui „nešališkas stebėtojas“ ir
žmonių teisėjas Algimantas Valantinas pirmininkauja, jo rinktinės nariams iš
„Šindlerio sąrašo“ nė plaukas nuo galvos nenukris. Kad suprastum loginę
priimamų sprendimų grandinę, pakanka išsiaiškinti, kur ir koks čia šuo
pakastas. Tačiau „šuo“ privalo būti visada giliai pakastas, kad niekas iš
moser‘ių gojų pagal sklindantį padlos aromatą negalėtų rasti mygtuko. Gi, paspaudus
tinkamą mygtuką gali būti aktyvuotas
pažeidžiamas „teisės tarnas“, pasirengęs aklai veikti pagal kokio nors nešališko
stebėtojo - „šindlerio“ nustatytą programą. Primenu, kad „padla“ jidiš kalba
reiškia suirusią, fui dvokiančią dvėselieną J.
Tik
nereikia turėti vilčių, kad užprogramuotos torpedos veikla pasitarnaus mūsų valstybės
ir teisės viršenybės naudai. Taip yra todėl, kad „nešališkos“ teisminės
valdžios smegenų centrai turi skirtingą nei mes požiūrį į „tvarką“ tad, jei
jiems nesipriešinsime ir neginsime savo pažeistų teisių, visada bus imtasi
„tvarkyti“ kiekvieną iš mūsų vadovaujantis išimtinai jiems priimtinu „pagrįstu
manymu“.
Bronius Pogrindis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą