„Nenusidėjęs
šventas nebūsi“, - sako lietuvių liaudies patarlė.
Teksto
autorius mano, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus
pirmininkė, teisėja Egidija Tamošiūnienė atskleidė visą tiesą apie tai, kaip
galima subtiliai daryti neteisėtą poveikį teismams.
Teisėja
Egidija Tamošiūnienė yra įtakinga dar ir tuo, kad užima Nuolatinės teisėjų
veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos pirmininkės postą. Jos
vadovaujama komisija atlieka periodinį ir neeilinį teisėjų profesinės veiklos
vertinimą. Kiekvieno teisėjo veikla vertinama kas 3 arba 5 metai. Komisijos išvados dėl kiekvieno teisėjo veiklos
rezultatų saugomos teisėjo asmens byloje. Taigi, asmens bylose sistemingai
kaupiama informacija apie teisėjų ir net teismų pirmininkų profesinę veiklą, jų
charakteristiką, kvalifikacijos lygį ir padarytas klaidas.
Natūralu,
kad teisėjas, norėdamas gauti geresnį veiklos įvertinimą, atsižvelgs į savo
tiesioginio viršininko – teismo pirmininko daromas pastabas. Mat, šefo surinkta
detali informacija kartu su teisėjo veiklos vertinimu keliauja tiesiai į
teisėjo asmens bylą. O jau tada nuo teisėjos Egidijos Tamošiūnienės vadovaujamos
komisijos malonės priklausys teisėjo, teismo skyriaus pirmininko ir teismo
pirmininko tolesnė karjera arba karjeros pabaiga. Neveltui yra sakoma, kad tas,
kas turi informaciją, valdo pasaulį.
Norėdamas
atskleisti visuomenei apie tai, kiek asmens bylose saugoma informacija gali
daryti teisėjus pažeidžiamus, 2017-07-07 dieną autorius paprašė Teisėjų
tarybos, kad ši pateiktų teisėjų veiklos vertinimo metu padarytas išvadas apie
grupės teisėjų profesinę veiklą ir asmenines savybes.
Autorių
sudomino savaitraščio „Laisvas laikraštis“ publikacijose linksniuojami
teisėjai: Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas,
Vilniaus apygardos teismo skyrių pirmininkės Neringa Švedienė ir Daiva
Kazlauskienė, šio teismo teisėjai Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Ainora
Kornelija Macevičienė, Virginija
Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Audrius Cininas, Stasys Punys, Regina
Pocienė, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė bei Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas,
teisėjas Rinaldas Adamonis.
2017-07-18 dieną Teisėjų tarybos
pirmininkas Rimvydas Norkus persiuntė minėtą autoriaus prašymą jam pavaldžiai Nuolatinei
teisėjų veiklos vertinimo komisijai, kuri tvarko autoriaus prašomus dokumentus.
Deja,
toliau įvykiai klostėsi taip, kaip skelbia lietuvių liaudies išmintis: „Šventas
Motiejus kelius taiso, o šventas Kazimieras ardo.“ Autoriui adresuotame 2017-07-27 rašte Nuolatinės teisėjų veiklos
vertinimo komisijos pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, vadovaudamasi Teismų
įstatymo nuostatomis, atsisakė pateikti skaitytojams išvadas apie teisėjų
profesinę veiklą.
Nesinorėtų tikėti tuo, kad komisijos pirmininkė E.Tamošiūnienė pakluso aukščiau išvardytų
teisėjų reikalavimui neviešinti duomenų. Dar labiau nesinorėtų tikėti ir tuo, kad
komisijos pirmininkė bijo patekti į savo tiesioginio šefo - Lietuvos
apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino nemalonę tuo atveju, jeigu į
viešumą patektų teisėjo Algimanto
Valantino asmens byloje esanti informacija apie jo profesinę veiklą, asmenines
savybes ir praeityje padarytas klaidas.
Yra
pagrindas manyti, kad teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, 1985 metais
pradėjęs tardytojo karjerą okupacinį Sovietų Sąjungos režimą aptarnaujančioje prokuratūroje,
galėtų būti padaręs dalykų, kuriais dabar negalėtų didžiuotis.
Ar
sovietų okupacijos metu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų
tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas buvo Sovietų Sąjungą
valdžiusios komunistų partijos narys ir ar jis bendradarbiavo su
nusikalstamomis KGB struktūromis - tai
rimta Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko profesinės etikos problema, kurią
Algimantas Valantinas turėtų viešai deklaruoti ir spręsti iš esmės.
Skaitytojus
turėtų nustebinti aukščiausio rango teisėjos
E.Tamošiūnienės 2017-07-27 rašto-atsakymo turinys. Pavyzdžiui, sunku
suprasti, kodėl komisijos vadovė E.Tamošiūnienė teismo pirmininką Rinaldą Adamonį
nepagarbiai vadina Pinaldu Adamoniu.
Dar
didesnę nuostabą kelia komisijos pirmininkės aplaidumas darant nuorodą į Teismų
įstatymo teisės normas. Savo paaiškinime ji teigia, kad klausimus, susijusius su teisėjų veiklos vertinimo
procedūra ir jos metu gautų duomenų naudojimu, reglamentuoja Teismų įstatymo 3
skirsnis. Autorius nustatė, kad Teismų įstatymas susideda iš 7 dalių, dalys
skirstomos į skyrius, skyriai – į skirsnius, o skyriai ir skirsniai – į
straipsnius. Taigi, yra akivaizdu, kad
komisijos pirmininkės nuoroda į įstatymo 3 skirsnį nėra korektiška, nes
įstatyme trečias skirsnis yra ne vienas.
Komisijos pirmininkė E.Tamošiūnienė atsisakymą teikti informaciją
apie teisėjus paaiškino tuo, kad esą „komisijos išvados dėl teisėjų veiklos
vertinimo rezultatų saugomos teisėjo asmens byloje ir šie rezultatai gali būti
naudojami TIK Teismų įstatymo 91-1 str. 2 d. nustatytais tikslais –
organizuojant teisėjų mokymą, skatinant juos kelti kvalifikaciją, sprendžiant
teisėjų paaukštinimo klausimus ir kt.“ Beje,
komisijos pirmininkė užmiršo paminėti tai, jog tas pats įstatymo straipsnis
numato ir duomenų naudojimą tobulinant teismų administravimą. Taigi, paviešinus
minėtą informaciją, visuomenė galėtų sužinoti, kokią įtaką teismų
administravimo tobulinimui daro teisėjų veiklos vertinimas bei kas nuveikta
tobulinant teismų ir teisėjų veiklą.
Priešingai
nei aiškina pirmininkė E.Tamošiūnienė, autorius nemato jokių teisinių kliūčių
paskelbti informaciją apie teisėjų profesinės veiklos vertinimą, kadangi Teismų
įstatyme neegzistuoja konkreti teisės norma, draudžianti viešinti tokio
pobūdžio informaciją.
Be
to komisijos pirmininkė, padarydama išvadą, jog duomenų apie teisėjų profesinę
veiklą negalima viešinti, nes jie „gali būti naudojami TIK Teismų įstatymo 91-1
str. 2 d, nustatytais tikslais“, autoriaus nuomone, netinkamai išaiškino teisės
normą, kadangi pirmininkė negalėjo paaiškinti, kaip minėtų duomenų paskelbimas
prieštarautų įstatyme numatytiems tikslams objektyviai spręsti klausimus,
susijusius su teisėjų paaukštinimu, teisėjų kvalifikacijos ir teismų
administravimo tobulinimu. Greičiau priešingai. Teisėjas būtų TIK dar labiau
įsipareigojęs tobulėti ir dar labiau būtų
motyvuotas ištaisyti savo klaidas, dirbti kokybiškai, jei toks įsipareigojimas
būtų viešas.
Bet,
panašu, kad bočiai lietuviai buvo teisūs sakydami, kad tūlas ponulis „vartosi
kaip tik šventas Laurynas
ant blėkos“.
Lietuvos
apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės, teisėjos E.Tamošiūnienės
užimta pozicija, autoriaus manymu, daro žalą teisėjų ir teisingumą vykdančių teismų
prestižui, kelia rimtų abejonių teismų veiklos skaidrumu bei paneigia Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį,
kuri skelbia:
„Kai yra sprendžiamas tam
tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors
baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai
trumpiausią laiką viešumo
sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas
ir nešališkas teismas.“
Dabar, gi, Lietuvos apeliacinio
teismo pirmininko Algimanto Valantino dešinioji ranka - teisėja Egidija Tamošiūnienė
dėl visiškai nesuprantamų priežasčių atsisako atskleisti skaitytojams duomenis,
pagrindžiančius aplinkybę, kad aukščiau išvardyti teisėjai yra nepažeidžiami,
nešališki, nepriklausomi nuo pašalinio poveikio ir verti visuomenės
pasitikėjimo.
Remdamasis
išdėstytu, autorius daro išvadą ir mano, kad įslaptinta informacija apie
teisėjų profesinės veiklos pliusus ir minusus gali būti naudojama kaip tobulas
šių valstybės tarnautojų valdymo instrumentas siekiant turtinės arba kitos
asmeninės naudos. Šantažas ir kompromituojanti informacija yra laiko patikrinti
metodai, pasiskolinti iš nusikalstamos sovietinės struktūros – KGB arsenalo.
Manau,
kad dešinioji Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko A.Valantino ranka -
teisėja Egidija Tamošiūnienė savo
veiksmais atskleidė, kad teismai turi ką slėpti nuo visuomenės. Sprendimų
priėmimas už akių, informacijos apie teisėjų profesinės veiklos vertinimą
įslaptinimas yra akivaizdūs antidemokratinio, autoritarinio režimo reliktai,
keliantys grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.
Zigmantas Šegžda
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą