Raudonųjų prokurorų verslams gresia badmetis
Red prosecutors‘ business faces famine
Publikuota laikraščiuose „Bičiulystė“ ir „Laisvas
laikraštis“
Bloga
žinia sovietines šaknis turinčių prokurorų verslui – iki 2020 metų ne mažiau
kaip 4 tūkstančiai asmenų nebus įtraukti į nusikalstamu būdu gautų pinigų
plovimo operacijas. Šią sensacingą prognozę padariau išanalizavęs Vilniaus
apygardos teisme išnagrinėtų bylų statistiką. 2017-07-25 dieną šiuos duomenis
man pateikė Teisingumo ministerijai pavaldi įstaiga - Nacionalinė teismų
administracija.
Nuo
2014 metų išnagrinėtų civilinių bylų (apeliacine tvarka) skaičius beveik
nesikeičia – Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolektyvas kasmet išnagrinėja
apie 4800 bylų. Išnagrinėtų administracinių nusižengimų bylų (apeliacine
tvarka) skaičius palaipsniui mažėjo nuo 1312 bylų 2014 metais iki 1135 bylų
2016 metais. Svarbiausias atradimas yra tas, kad didžiausią sukrėtimą turėjo
patirti asmenys, Vilniaus apskrityje darantys verslą iš baudžiamųjų bylų.
Jei
2014 ir 2015 metais išnagrinėtų baudžiamųjų bylų (apeliacine tvarka) skaičius
sudarė atitinkamai 2631 ir 2543, tikras lūžio taškas yra užfiksuotas 2016
metais – Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta tik 1521 byla. Palyginus
su 2014-ųjų rezultatu, išnagrinėtų
baudžiamųjų bylų skaičius smigo net 40 procentų! 2017-aisiais per pirmuosius
penkis mėnesius tie patys teisėjai priėmė nutartis 493 baudžiamosiose
bylose. Taigi, galima drąsiai
prognozuoti, kad šiais metais išnagrinėtų baudžiamųjų bylų skaičius smuktels
dar 27 procentais, t.y. iki 1200 baudžiamųjų bylų per metus. Taigi, nuo
2014-ųjų iki 2017-ųjų išnagrinėtų baudžiamųjų bylų (apeliacine tvarka) skaičius
gali sumažėti dvigubai.
Kokios
galėtų būti priežastys, nulėmusios šias dramatiškas permainas baudžiamųjų bylų apeliacinių
skundų rinkoje?
Galbūt
ir yra tiesos galvojant, kad lietuvių tauta yra sovietinių nomenklatūrščikų
taip nustekenta, jog žmonės tiesiog neišgali teikti apeliacinių skundų
baudžiamosiose bylose. Tuo akivaizdžiai pažeidžiama Lietuvos piliečių konstitucinė teisė ginti savo teises teisme. Iš
kitos pusės, kyla klausimas, ar apeliacijas rašantys advokatai nenutarė
emigruoti į Ispaniją mandarinų skinti.
Logiškiausia
būtų atsakymo ieškoti prokuratūroje. 2015-ųjų pabaigoje Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro postą užėmęs Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Evaldas
Pašilis paskelbė karą raudoniesiems prokurorams, panirusiems į šešėlinius
versliukus.
Nusikalstamų
versliukų modelis turi valstybinio teroro tvaiką. Pavyzdžiui, jei yra užsakymas
sutriuškinti konkurentą ar nepaklusnų sutuoktinį, prokurorai už atitinkamą
sumelę jam sufabrikuoja ir iškelia baudžiamąją bylą. Norite, kad byla būtų
nutraukta? Mokėkite verslinykui dvigubą tarifą ir procesinės prievartos
priemonės (nekalto žmogaus terorizavimas) bus nutrauktos.
Mano
žiniomis, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis vien tik Vilniaus apygardos
prokuratūroje pašalino iš pareigų daugumos padalinių vyriausiuosius prokurorus
ir jų pavaduotojus. Į jų vietą stojo konkursų ir patikrinimų skaistyklą perėję
prokurorai.
Be
kita ko, 2016-aisiais ir Ramutis Jancevičius buvo atleistas iš Vilniaus apygardos
prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigų. Pastarasis kadaise gyrėsi - „Aš
irgi esu potencialus nusikaltėlis“ (citata iš „l.rytas.lt) ir viešai tvirtino,
kad visi žmonės yra potencialūs nusikaltėliai. Galvoju, kad su viena iš jo
tezių galima būtų sutikti. Beje, nuo 1982-ųjų Ramutis Jancevičius, dirbdamas
prokuratūroje Radviliškyje ir Kupiškyje, beveik 10 metų, manau, tarnavo Lietuvos
okupantui – Sovietų Sąjungos režimui,
vykdžiusiam tautos genocidą. Ar tuo metu Ramutis Jancevičius nebuvo dar ir Sovietų
Sąjungą valdžiusios komunistų partijos narys, klausimas net nekyla.
Ramučio
Jancevičiaus bendražygis Algimantas Valantinas, 1985-aisiais pradėjęs darbuotis
okupacinį SSSR režimą aptarnaujančioje prokuratūroje Kaišiadoryse, nuo 2005-ųjų
dirbęs LR generaliniu prokuroru ir teisėju, baudžiamojo persekiotojo karjerą nutarė
pratęsti migruodamas į minkštą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko kėdę. Kad
tik ponulis nepaskęstų besimaudydamas šlovės spinduliuose.
Ar
Algimantas Valantinas sovietų okupacijos metu buvo ir Sovietų Sąjungą
valdžiusios komunistų partijos narys, apie tai turėtų viešai prabilti pats Lietuvos
apeliacinio teismo pirmininkas.
Vilniaus
apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus
vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės ekspansija buvo nugesinta
perkraustant ją į generalinę prokuratūrą, atėmus iš jos galimybę vadovauti
prokurorų kolektyvui. Dabar jos veiksmus akylai stebi pats generalinis.
Taigi,
dedamos kardinalios pastangos Ramučio Jancevičiaus sucementuotą chebrą išskaidyti
ir išsklaidyti. Žmonės, turintys nekilnojamąjį turtą, dabar gali lengviau
atsikvėpti - verslinykai sumažino apsukas. Vilniaus apygardoje iškeltų
suklastotų baudžiamųjų bylų skaičius
aiškiai sumažėjo. Pavyzdžiui, Vilniaus
miesto apylinkės teisme 2014 metais buvo išnagrinėtos 3155 baudžiamosios bylos,
bet 2016-aisiais tie patys teisėjai išsprendė jau tik 2663 bylas. Jei šiame
teisme 2014-aisiais buvo išnagrinėti 14 723 ikiteisminio tyrimo dokumentai, tai
2016-aisiais teismas peržiūrėjo pastebimai mažiau – tik 12 422 dokumentus.
Išraiškinga
baudžiamųjų bylų dinamika pasižymi Vilniaus rajono apylinkės teismas.
Pastarajam 2014-aisiais pradėjo vadovauti teisėja Jolanta Bagdonienė, per savo
karjerą pakeitusi net 14 darboviečių, beje, 1996 metais spėjusi padirbėti ir
Rusijos Federacijos naftos produktų prekybos įmonėje „Lukoil Baltija“.
Beveik
sutapo, kad baudžiamąsias bylas šiam teismui pradėjo tiekti ką tik prokuratūros
6-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės postą gavusi Jolita Kančauskienė.
Manau, kad šis ekstremalių moterų duetas davė rezultatą. Jeigu 2014-aisiais teisėjos Jolantos Bagdonienės teismas
išnagrinėjo 689 baudžiamąsias bylas, tai 2015-aisiais šio teismo teisėjai
paskelbė net 803 teismo nuosprendžius. Tačiau, po naujojo generalinio prokuroro
invazijos į baudžiamųjų bylų verslą, 2016-aisiais Vilniaus rajono apylinkės
teismo ir prokurorės Jolitos Kančauskienės apetitai buvo apkarpyti iki 694
teismo nuosprendžių. Jolantos Bagdonienės teisme išnagrinėtų ikiteisminio
tyrimo dokumentų skaičius pikiravo nuo 1299 vienetų 2014-aisiais iki 715
vienetų 2016-aisiais.
Panašios
tendencijos vyrauja ir kituose teismuose. Pavyzdžiui, nuo 2014 metų Švenčionių
rajono apylinkės teisme išspręstų baudžiamųjų bylų skaičius smuktelėjo 19 procentų,
o štai išnagrinėtų ikiteisminio tyrimo dokumentų skaičius sumažėjo trigubai.
Gaila, bet Trakų, Šalčininkų ir Širvintų rajonų apylinkių teismai, manau,
nutarė tęsti sovietinę tradiciją – duomenų apie šiuose teismuose išnagrinėtas
bylas šiai dienai internete neskelbiama. Ukmergės rajono apylinkės teismas
(pirmininkas Rinaldas Adamonis) savo interneto svetainėje nepateikė duomenų
apie 2016 metais išspręstas bylas, tad neįmanoma pasisakyti dėl situacijos
šiame teisme.
Dar
viena itin prasta naujiena valstybės represinio režimo šalininkams, turintiems tvirtą
sovietinį stuburą, yra ta, kad dramatiškai mažėja jų medžioklės plotai – nuo
2018-ųjų sausio 1 dienos iš Vilniaus apygardos teismų žemėlapio išnyks Trakų,
Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių ir Širvintų rajonų apylinkių teismai.
Kaip
publikacijoje pateikti duomenys yra susiję su sovietinio raugo prokurorams
gresiančiu badmečiu, galima suprasti išsiaiškinus pinigų plovimo mechanizmą.
Tarkime, kad prokurorų verslo sindikatas turi tikslą legalizuoti 600 tūkstančių
Eur dydžio nusikalstamu būdu įgytą sumą pasinaudodamas valstybės teisine
sistema. Strategiškai palankiausią
prokurorų padėtį pinigų legalizavimo „versle“ apsprendžia tai, kad
baudžiamajame procese jie veikia kaip teisėti tarpininkai tarp valstybės tarnautojų,
dirbančių policijoje ir teismuose. Prokurorai nuo pat ikiteisminio tyrimo
pradžios tiesiogiai bendrauja su sulaikytais nusikalstamo pasaulio atstovais jų
apklausų metu, tad turi realią galimybę užmegzti ryšius su nusikaltėliais ir iš
jų gauti užsakymus legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus.
Prokurorų
„verslo“ sindikato potencialiu taikiniu gali tapti kiekvienas asmuo, turintis
žemės ūkio įmonę, didelį žemės sklypą arba mišką, namą prašmatnioje vietoje,
prabangų butą, sodybą, vilą prie vandens telkinio ir t.t.
Besiskiriančiai
moteriai „gerieji samariečiai“ pažada padėti pasiimti jos sutuoktiniui
priklausančią turto dalį. Tačiau su sąlyga, kad moteris sistemingai skųsis
teisėsaugai, neva buvęs sutuoktinis ją ar jos vaikus muša ir baugina (t.y. naudoja
psichinį smurtą juos žemindamas ir jiems grasindamas). Pagal minėtą Apsaugos
nuo smurto įstatymą „projekto vykdytojas“ buvusiam sutuoktiniui iškelia
baudžiamąją bylą arba keletą bylų. Tuo būdu jam duodama suprasti, kad jis
privalo atsibučiuoti su jam priklausančiu turtu. Baudžiamajam procesui atėjus į
teisiamojo teismo stadiją, buvusiam sutuoktiniui pateikiama „sąskaita
apmokėjimui“ – 60 tūkstančių Eur dydžio
turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė „nukentėjusieji“ – buvusi žmona ir
vaikai.
Kadangi
baudžiamasis persekiojamas, kaip taisyklė, tyčia vilkinamas ir užtrunka ne
mažiau kaip 3-5 metus, žmoną ir vaikus „globoti“ paskirtos advokatų kontoros
skaitliukas „už teisines paslaugas“ papildomai prisuka 30 tūkstančių Eur sumą, kuri bus priteista iš buvusio
sutuoktinio. Jei sutuoktinis organizuoja teisinę gynybą, sindikatas privalo dar
daugiau investuoti į puolimą, tad buvusi žmona klimpsta į skolas, pasirašydama,
pavyzdžiui, 50 tūkstančių Eur dydžio skolos vekselius. Proceso pabaigoje
susikaupusi 140 tūkstančių Eur dydžio
skola teismo keliu išieškoma iš į konfliktą įtrauktos šeimos turto.
Neproporcingai nuvertintą šeimos turtą varžytinėse labai pigiai įsigyja tas
pats verslinykų sindikatas. Paskui gaujos nariai pasisavintą turtą parduoda
rinkos kaina – 600 tūkstančių Eur. Tad verslinykai gauna padorią sumą teisėtai
„uždirbtų“ pinigų, o buvę sutuoktiniai kartu su vaikais lieka skolingi bankui
140 tūkst. Eur, t.y. Lietuvos piliečiai būsto kredito paskolą su palūkanomis
užsienio bankui lieka mokėti kone iki grabo lentos.
Šią
nusikalstamo verslo schemą perdaviau generalinei prokuratūrai. Kad iki 2020-ųjų
bent keturi tūkstančiai nekaltų asmenų nebūtų įtraukti į nusikalstamu būdu
gautų pinigų plovimo operacijas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą