Raudonųjų prokurorų verslams gresia badmetis

Raudonųjų prokurorų verslams gresia badmetis

Red prosecutors‘ business faces famine

Publikuota laikraščiuose „Bičiulystė“ ir „Laisvas laikraštis“  

http://biciulyste.com/mums-raso/zigmantas-segzda-raudonuju-prokuroru-verslams-gresia-badmetis/

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4766:raudonuju-prokuroru-verslams-gresia-badmetis&catid=47&Itemid=101 

Bloga žinia sovietines šaknis turinčių prokurorų verslui – iki 2020 metų ne mažiau kaip 4 tūkstančiai asmenų nebus įtraukti į nusikalstamu būdu gautų pinigų plovimo operacijas. Šią sensacingą prognozę padariau išanalizavęs Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtų bylų statistiką. 2017-07-25 dieną šiuos duomenis man pateikė Teisingumo ministerijai pavaldi įstaiga - Nacionalinė teismų administracija.

Nuo 2014 metų išnagrinėtų civilinių bylų (apeliacine tvarka) skaičius beveik nesikeičia – Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolektyvas kasmet išnagrinėja apie 4800 bylų. Išnagrinėtų administracinių nusižengimų bylų (apeliacine tvarka) skaičius palaipsniui mažėjo nuo 1312 bylų 2014 metais iki 1135 bylų 2016 metais. Svarbiausias atradimas yra tas, kad didžiausią sukrėtimą turėjo patirti asmenys, Vilniaus apskrityje darantys verslą iš baudžiamųjų bylų.

Jei 2014 ir 2015 metais išnagrinėtų baudžiamųjų bylų (apeliacine tvarka) skaičius sudarė atitinkamai 2631 ir 2543, tikras lūžio taškas yra užfiksuotas 2016 metais – Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta tik 1521 byla. Palyginus su  2014-ųjų rezultatu, išnagrinėtų baudžiamųjų bylų skaičius smigo net 40 procentų! 2017-aisiais per pirmuosius penkis mėnesius tie patys teisėjai priėmė nutartis 493 baudžiamosiose bylose.  Taigi, galima drąsiai prognozuoti, kad šiais metais išnagrinėtų baudžiamųjų bylų skaičius smuktels dar 27 procentais, t.y. iki 1200 baudžiamųjų bylų per metus. Taigi, nuo 2014-ųjų iki 2017-ųjų išnagrinėtų baudžiamųjų bylų (apeliacine tvarka) skaičius gali sumažėti dvigubai.

Kokios galėtų būti priežastys, nulėmusios šias dramatiškas permainas baudžiamųjų bylų apeliacinių skundų rinkoje?

Galbūt ir yra tiesos galvojant, kad lietuvių tauta yra sovietinių nomenklatūrščikų taip nustekenta, jog žmonės tiesiog neišgali teikti apeliacinių skundų baudžiamosiose bylose. Tuo akivaizdžiai pažeidžiama Lietuvos piliečių  konstitucinė teisė ginti savo teises teisme. Iš kitos pusės, kyla klausimas, ar apeliacijas rašantys advokatai nenutarė emigruoti į Ispaniją mandarinų skinti.

Logiškiausia būtų atsakymo ieškoti prokuratūroje. 2015-ųjų pabaigoje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro postą užėmęs Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Evaldas Pašilis paskelbė karą raudoniesiems prokurorams, panirusiems į šešėlinius versliukus.

Nusikalstamų versliukų modelis turi valstybinio teroro tvaiką. Pavyzdžiui, jei yra užsakymas sutriuškinti konkurentą ar nepaklusnų sutuoktinį, prokurorai už atitinkamą sumelę jam sufabrikuoja ir iškelia baudžiamąją bylą. Norite, kad byla būtų nutraukta? Mokėkite verslinykui dvigubą tarifą ir procesinės prievartos priemonės (nekalto žmogaus terorizavimas) bus nutrauktos.

Mano žiniomis, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis vien tik Vilniaus apygardos prokuratūroje pašalino iš pareigų daugumos padalinių vyriausiuosius prokurorus ir jų pavaduotojus. Į jų vietą stojo konkursų ir patikrinimų skaistyklą perėję prokurorai.

Be kita ko, 2016-aisiais ir Ramutis Jancevičius buvo atleistas iš Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigų. Pastarasis kadaise gyrėsi - „Aš irgi esu potencialus nusikaltėlis“ (citata iš „l.rytas.lt) ir viešai tvirtino, kad visi žmonės yra potencialūs nusikaltėliai. Galvoju, kad su viena iš jo tezių galima būtų sutikti. Beje, nuo 1982-ųjų Ramutis Jancevičius, dirbdamas prokuratūroje Radviliškyje ir Kupiškyje, beveik 10 metų, manau, tarnavo Lietuvos okupantui –  Sovietų Sąjungos režimui, vykdžiusiam tautos genocidą. Ar tuo metu Ramutis Jancevičius nebuvo dar ir Sovietų Sąjungą valdžiusios komunistų partijos narys, klausimas net nekyla.

Ramučio Jancevičiaus bendražygis Algimantas Valantinas, 1985-aisiais pradėjęs darbuotis okupacinį SSSR režimą aptarnaujančioje prokuratūroje Kaišiadoryse, nuo 2005-ųjų dirbęs LR generaliniu prokuroru ir teisėju, baudžiamojo persekiotojo karjerą nutarė pratęsti migruodamas į minkštą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko kėdę. Kad tik ponulis nepaskęstų besimaudydamas šlovės spinduliuose.

Ar Algimantas Valantinas sovietų okupacijos metu buvo ir Sovietų Sąjungą valdžiusios komunistų partijos narys, apie tai turėtų viešai prabilti pats Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės ekspansija buvo nugesinta perkraustant ją į generalinę prokuratūrą, atėmus iš jos galimybę vadovauti prokurorų kolektyvui. Dabar jos veiksmus akylai stebi pats generalinis.

Taigi, dedamos kardinalios pastangos Ramučio Jancevičiaus sucementuotą chebrą išskaidyti ir išsklaidyti. Žmonės, turintys nekilnojamąjį turtą, dabar gali lengviau atsikvėpti - verslinykai sumažino apsukas. Vilniaus apygardoje iškeltų suklastotų baudžiamųjų bylų  skaičius aiškiai sumažėjo.  Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 metais buvo išnagrinėtos 3155 baudžiamosios bylos, bet 2016-aisiais tie patys teisėjai išsprendė jau tik 2663 bylas. Jei šiame teisme 2014-aisiais buvo išnagrinėti 14 723 ikiteisminio tyrimo dokumentai, tai 2016-aisiais teismas peržiūrėjo pastebimai mažiau – tik 12 422 dokumentus.

Išraiškinga baudžiamųjų bylų dinamika pasižymi Vilniaus rajono apylinkės teismas. Pastarajam 2014-aisiais pradėjo vadovauti teisėja Jolanta Bagdonienė, per savo karjerą pakeitusi net 14 darboviečių, beje, 1996 metais spėjusi padirbėti ir Rusijos Federacijos naftos produktų prekybos įmonėje „Lukoil Baltija“.

Beveik sutapo, kad baudžiamąsias bylas šiam teismui pradėjo tiekti ką tik prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės postą gavusi Jolita Kančauskienė. Manau, kad šis ekstremalių moterų duetas davė rezultatą. Jeigu 2014-aisiais  teisėjos Jolantos Bagdonienės teismas išnagrinėjo 689 baudžiamąsias bylas, tai 2015-aisiais šio teismo teisėjai paskelbė net 803 teismo nuosprendžius. Tačiau, po naujojo generalinio prokuroro invazijos į baudžiamųjų bylų verslą, 2016-aisiais Vilniaus rajono apylinkės teismo ir prokurorės Jolitos Kančauskienės apetitai buvo apkarpyti iki 694 teismo nuosprendžių. Jolantos Bagdonienės teisme išnagrinėtų ikiteisminio tyrimo dokumentų skaičius pikiravo nuo 1299 vienetų 2014-aisiais iki 715 vienetų 2016-aisiais.

Panašios tendencijos vyrauja ir kituose teismuose. Pavyzdžiui, nuo 2014 metų Švenčionių rajono apylinkės teisme išspręstų baudžiamųjų bylų skaičius smuktelėjo 19 procentų, o štai išnagrinėtų ikiteisminio tyrimo dokumentų skaičius sumažėjo trigubai. Gaila, bet Trakų, Šalčininkų ir Širvintų rajonų apylinkių teismai, manau, nutarė tęsti sovietinę tradiciją – duomenų apie šiuose teismuose išnagrinėtas bylas šiai dienai internete neskelbiama. Ukmergės rajono apylinkės teismas (pirmininkas Rinaldas Adamonis) savo interneto svetainėje nepateikė duomenų apie 2016 metais išspręstas bylas, tad neįmanoma pasisakyti dėl situacijos šiame teisme.

Dar viena itin prasta naujiena valstybės represinio režimo šalininkams, turintiems tvirtą sovietinį stuburą, yra ta, kad dramatiškai mažėja jų medžioklės plotai – nuo 2018-ųjų sausio 1 dienos iš Vilniaus apygardos teismų žemėlapio išnyks Trakų, Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių ir Širvintų rajonų apylinkių teismai.

Kaip publikacijoje pateikti duomenys yra susiję su sovietinio raugo prokurorams gresiančiu badmečiu, galima suprasti išsiaiškinus pinigų plovimo mechanizmą. Tarkime, kad prokurorų verslo sindikatas turi tikslą legalizuoti 600 tūkstančių Eur dydžio nusikalstamu būdu įgytą sumą pasinaudodamas valstybės teisine sistema. Strategiškai palankiausią  prokurorų padėtį pinigų legalizavimo „versle“ apsprendžia tai, kad baudžiamajame procese jie veikia kaip teisėti tarpininkai tarp valstybės tarnautojų, dirbančių policijoje ir teismuose. Prokurorai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tiesiogiai bendrauja su sulaikytais nusikalstamo pasaulio atstovais jų apklausų metu, tad turi realią galimybę užmegzti ryšius su nusikaltėliais ir iš jų gauti užsakymus legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus.

Prokurorų „verslo“ sindikato potencialiu taikiniu gali tapti kiekvienas asmuo, turintis žemės ūkio įmonę, didelį žemės sklypą arba mišką, namą prašmatnioje vietoje, prabangų butą, sodybą, vilą prie vandens telkinio ir t.t.

Besiskiriančiai moteriai „gerieji samariečiai“ pažada padėti pasiimti jos sutuoktiniui priklausančią turto dalį. Tačiau su sąlyga, kad moteris sistemingai skųsis teisėsaugai, neva buvęs sutuoktinis ją ar jos vaikus muša ir baugina (t.y. naudoja psichinį smurtą juos žemindamas ir jiems grasindamas). Pagal minėtą Apsaugos nuo smurto įstatymą „projekto vykdytojas“ buvusiam sutuoktiniui iškelia baudžiamąją bylą arba keletą bylų. Tuo būdu jam duodama suprasti, kad jis privalo atsibučiuoti su jam priklausančiu turtu. Baudžiamajam procesui atėjus į teisiamojo teismo stadiją, buvusiam sutuoktiniui pateikiama „sąskaita apmokėjimui“ – 60 tūkstančių Eur  dydžio turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė „nukentėjusieji“ – buvusi žmona ir vaikai.

Kadangi baudžiamasis persekiojamas, kaip taisyklė, tyčia vilkinamas ir užtrunka ne mažiau kaip 3-5 metus, žmoną ir vaikus „globoti“ paskirtos advokatų kontoros skaitliukas „už teisines paslaugas“ papildomai prisuka 30 tūkstančių Eur  sumą, kuri bus priteista iš buvusio sutuoktinio. Jei sutuoktinis organizuoja teisinę gynybą, sindikatas privalo dar daugiau investuoti į puolimą, tad buvusi žmona klimpsta į skolas, pasirašydama, pavyzdžiui, 50 tūkstančių Eur dydžio skolos vekselius. Proceso pabaigoje susikaupusi 140  tūkstančių Eur dydžio skola teismo keliu išieškoma iš į konfliktą įtrauktos šeimos turto. Neproporcingai nuvertintą šeimos turtą varžytinėse labai pigiai įsigyja tas pats verslinykų sindikatas. Paskui gaujos nariai pasisavintą turtą parduoda rinkos kaina – 600 tūkstančių Eur. Tad verslinykai gauna padorią sumą teisėtai „uždirbtų“ pinigų, o buvę sutuoktiniai kartu su vaikais lieka skolingi bankui 140 tūkst. Eur, t.y. Lietuvos piliečiai būsto kredito paskolą su palūkanomis užsienio bankui lieka mokėti kone iki grabo lentos.

Šią nusikalstamo verslo schemą perdaviau generalinei prokuratūrai. Kad iki 2020-ųjų bent keturi tūkstančiai nekaltų asmenų nebūtų įtraukti į nusikalstamu būdu gautų pinigų plovimo operacijas.