Marjan Gerasimovič:„Plėšikavimas - ne nusikaltimas, bet plėšiko teisė „transformuoti“ atimtą turtą!”

Šalčininkų teismo teisėjas Marjan Gerasimovič:„Plėšikavimas - ne nusikaltimas, bet plėšiko teisė „transformuoti“ atimtą turtą!”

https://laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=9455:salcininku-teismo-teisejas-marjan-gerasimovic-plesikavimas-ne-nusikaltimas-bet-plesiko-teise-transformuoti-atimta-turta&catid=31&Itemid=101 

 

Ugnė Kryžiutė

Į rezonansinę turto prievartavimo bylą įtrauktas dar vienas pažeidžiamas teisėjas. Tai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič (nelinksniuojamas). LR Prezidentūra, gi, pakišusi po didinamuoju stiklu linksniuoja į minėtą turto plėšimo bylą įsivėlusią šio teisėjo de facto viršininkę teisėją Jolantą Bagdonienę. Dalia Grybauskaitė nepaskyrė teisėjos J.Bagdonienės į teismo pirmininkės postą antrajai kadencijai.  Kaip žinia, nepriklausoma internetinė žiniasklaida itin aštriai kritikuoja J.Bagdonienę ir jos vadovaujamo teismo teisėjus už žmogaus teisių pažeidimų gausą. Bet J.Bagdonienę palaikantys pilkieji kardinolai  siekia ją vėl pasodinti į teismo pirmininkės sostą manydami, kad Prezidentas Gitanas Nausėda yra naivuolis.

O dabar pažvelkime, iš kokio kelmo spirtas teisėjas Marjan Gerasimovič. Teksto autorė mano, kad šio teisėjo veikla suteikia pagrindą Lietuvos žmonėms abejoti teismo nepriklausomumu, sąžiningumu ir nešališkumu. Neatmestina versija, kad siekianti atimti 300 000 Eur vertės turtą iš buvusio meilužio Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorė  Sigita Jurgelevičienė daro įtaką teisėjui M.Gerasimovič‘iui. Svarbu pažymėti tai, kad dabar S.Jurgelevičienė susikrovė lizdelį dviejose valstybės finansų įstaigose. Tai VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prie Finansų  ministerijos ir biudžetinė įstaiga CPO (Centrinė perkančioji organizacija). Valstybės „tarnautoja“ nebadauja - jos dviguba mėnesinė alga gali siekti net 3000 Eur žymą.

Tuo tarpu teisėjas M.Gerasimovič šiais metais jau spėjo pakliūti į Vilniaus apygardos teismo pirmininkės Loretos Braždienės nemalonę.  Kaip nurodyta teismo pirmininkės L.Braždienės 2019-08-22 rašte Nr. TR-657, minėtą turto prievartavimo bylą nagrinėjantis teisėjas M.Gerasimovič ne pirmą kartą pagaunamas dėl aplaidumo darbe. Teismo pirmininkė pripažino faktą, kad byloje Nr. e2-517-604/2019 teisėjas M.Gerasimovič šiurkščiai pažeidė atskirojo skundo priėmimo terminus. Visgi, anot jos, net ir dėl tokio procesinių terminų pažeidimo ji nemato reikalo patraukti teisėją M.Gerasimovič‘ių  drausminėn atsakomybėn. Toks atsainus teismų prievaizdės L.Braždienės požiūris į teisėjo darbo broką išprovokavo teisėją naujiems „žygdarbiams“.

2019-10-23 d. ieškovas pateikė prašymą teisėjui M. Gerasimovič, kad šis  išreikalautų iš atsakovės S.Jurgelevičienės sumokėti 3213 Eur žyminį mokestį už pareikštą priešieškinį. Bet 2019-10-29 d. nutartimi teisėjas M.Gerasimovič nusprendė, kad teismas dirbs „už ačiū“ ir iš valstybės tarnautojos žyminio mokesčio nereikalaus. 

Įtarimus dėl teisėjo M. Gerasimovič galimo slapto sandorio kelia aplinkybė, kad dėl turtinių reikalavimų, kurie neapmokėti žyminiu mokesčiu, dar prieš 2 metus (2017-06-15 d.) Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius toje pačioje byloje nutartimi kategoriškai atsisakė priimti atsakovės S.Jurgelevičienės analogišką priešieškinį.   

Nutaręs nereikalauti iš valstybės tarnautojos žyminio mokesčio, teisėjas Marjan Gerasimovič priėmė ne teisingą sprendimą, bet priėmė savo esme antikonstitucinę nutartį („teisėjas turi klausyti tik įstatymo”), kuriančią vien tik išorinį teismo vykdomo teisingumo įspūdį.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš civilinės bylos iškėlimo priėmimo teisme sąlygų. Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjas M.Gerasimovič, manau, suklastojo 2019-10-29 d. teismo nutartį, klaidingai teigdamas, esą S.Jurgelevičienė  nesiekia prisiteisti naujo turto, o siekia įgyvendinti savo „teisę” transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę, tad toks jos reikalavimas savo esme laikytinas neturtiniu.

Tokiais pasisakymais, manyčiau, teisėjas M.Gerasimovič ciniškai ignoruoja teisės aktus. Teisėjas turėtų žinoti, kad  proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d, 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 d. 2 p.). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Taigi, teisėjo žiniai,  neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto, t.y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu.

Nagrinėjamu atveju S.Jurgelevičienės  priešieškinis savo esme yra turtinio pobūdžio.  Šalių ginčas turi tiesioginį ryšį su konkrečiu turtu - S.Jurgelevičienė reiškia reikalavimą dėl šalių ginčo turto, t.y. dėl dalies sklypo ir gyvenamojo namo jai priteisimo iš ieškovo. Valstybės tarnautoja reikalauja priteisti daugiau, nei jai priklauso kaip bendraturtei.  Plėšrioji valdininkė reikalauja priteisti jai iš ieškovo turto dalį – naują turtą, t.y. ji reikalauja papildomos turtinės naudos. Ši moteris įvertino ieškovo turto dalį konkrečia suma. Be to šioje byloje teismo sprendimo padariniai gali sukurti ieškovo  turtinius praradimus – S.Jurgelevičienė siekia iš ieškovo perimti visą jo turtą.

Nėra normalu, kad valstybės tarnautojai S.Jurgelevičienei reikalaujant priteisti jai naują turtą - didesnę turto dalį natūra teisėjas M.Gerasimovič laiko tai neturtiniu reikalavimu.

Šiame kontekste, manau, kvailai atrodo teismo sprendimas. Bet tūlam teisėjui jūra iki kelių, kai reikia vykdyti „valstybinės“ reikšmės užsakymą. Pasak liaudies išminties, kuprotą tik grabas ištiesins.

Žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šėgžda pranešė, kad, jei jo turto prievartavimas nesiliaus ir prie to prisidės šališki teismai, savo teisę į nuosavybę jis gins Europos Žmogaus Teisių Teisme  ir Jungtinių tautų  Tarptautiniame teisingumo teisme (the United Nations International Court of Justice).

Loreta Braždienė: „Kaip žinia, įstatymai negalioja.“

                 Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė

Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L.Braždienė:     „Kaip žinia, sprendžiant Viešųjų pirkimų tarnybos  eksdirektorės bylą, įstatymai negalioja.“

https://laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=9016:l-brazdiene-kaip-zinia-istatymai-negalioja&catid=31&Itemid=101

Ugnė Kryžiutė

Panašu, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė nusprendė atlikti priverstinį Lietuvos gyventojų migravimą. Pagal šį veiklos modelį Vilniaus miesto gyventojų bylos skiriamos nagrinėti ne Vilniuje, bet Šalčininkuose, Ukmergėje, Trakuose ar kitur. Kadangi mažuose rajonų teismuose teisėjų skaičius ribotas, logiškai išeitų, kad atokių Lietuvos miestelių gyventojai su teismų bylomis atitinkamai turėtų.migruoti į Vilniaus mieste esantį teismą.

Pasiremkime faktine medžiaga. 2017-04-21 Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo iškelta byla atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorei, VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra prie Finansų Ministerijos“(CPVA) specialistei  Sigitai Jurgelevičienei. Nusišalinus teisėjui Vilmantui Ambrulevičiui nuo bylos nagrinėjimo, pažeidžiant teismingumo taisykles, aukščiau nurodyta byla buvo paskirta  Šalčininkų rūmų teisėjai Rūtai Kazlauskienei. 2019-05-10 ši byla paskirta Šalčininkų rūmų teisėjui Marjanui Gerasimovičiui.

           

Tuo teismo pirmininkė J.Bagdonienė pažeidė CPK 29 str. nuostatas, kadangi ieškinys pareikštas pagal šalių gyvenamąją vietą Vilniaus rajone. Taip pat pažeistas CKP 31 str. nustatytas išimtinis teismingumas – ieškinys dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingas šio daikto buvimo vietos teismui - Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

           

Sprendžiant bylos perdavimo klausimą  Šalčininkų rajono apylinkės teismui (teisėjai R.Kazlauskienei), teismo pirmininkė J.Bagdonienė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme visi teisėjai nusišalino nuo bylos, jų pakeisti kitais tame teisme negalima. Tačiau šiame teisme dirbo ir tebedirba neturinti pagrindo nuo bylos nusišalinti teisėja Ieva Pluirienė.

Aukščiau išdėstyti teismo veiksmai gali būti  vertinami dar ir kaip procesinis delsimą (nesudėtinga civilinė byla neišspręsta per 2 metus), teisminis chuliganizmas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

2019-07-01 ieškovas padavė atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-517-604/2019. Tačiau šiai dienai teisėjai J.Bagdonienė ir Marijan Gerasimovič vis dar neišsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimo. Tuo pažeista CPK 334 str. 2 dalis, kuri nustato, kad pirmosios instancijos teismas privalo per 3 dienas išspręsti atskirojo skundo siuntimo į apeliacinės instancijos teismą klausimą.

Nors byla buvo paskirta teisėjui M.Gerasimovičiui 2019-05-12 d., tačiau teismo posėdis paskirtas tik 2019-08-27 d., kas įrodo, kad teisėjo veiksmuose yra akivaizdūs procesinio delsimo požymiai. 2019 m. rugpjūčio 5 d. minėta informacija perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

Dėl to, kad teismo pirmininkė J.Bagdonienė bylas skirsto galimai piktnaudžiaudama LITEKO automatizuoto bylų paskirstymo modulio trūkumais, 2019-05-28 d. ieškovas minėtoje byloje padavė skundą Vilniaus apygardos teismo pirmininkei Loretai Braždienei. Pirmininkė L. Braždienė  2019-06-12 rašte-atsakyme Nr. TR-481, skirtame  ieškovui teigia, esą byla buvo paskirta Šalčininkų teismui, tad „kaip žinia, teisėjų skyrimo protokolai negali būti keičiami.“ L. Braždienė  atsakyme negalėjo teisiškai argumentuoti, kodėl teismo pirmininkė J.Bagdonienė pažeidė CPK 29 str. nuostatas ir tuo Vilniaus mieste gyvenančio asmens iškeltą bylą neteisėtai perkėlė iš Vilniaus mieste esančio teismo į Šalčininkų rajono apylinkės teismą. Peršasi išvada, kad, anot Vilniaus apygardos teismo pirmininkės L.Braždienės, teisme nagrinėjant Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorės S.Jurgelevičienės bylas, Civilinio proceso kodekse įtvirtintos nuostatos negalioja.

2019 m. rugpjūčio 4 d. portalas lrt.lt pranešė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ištyrė, kaip teismuose skirstomos bylos. Dabar automatizuota sistema bylas teisėjams skirsto atsitiktine tvarka, bet tyrėjai šioje sistemoje rado trūkumų, kurie sudaro sąlygas papirkti teismų darbuotojus.  

Kad byla būtų paskirta teisėjui, jis turi patekti į eilę. STT nustatė, kad bylų paskirstymas automatiškai veikia, bet teisėjų patekimas į eilę turi trūkumų.

Pavyzdžiui, jeigu reikėtų išnagrinėti vieną bylą, ją teoriškai galėtų gauti, tarkime 10 vieno teismo teisėjų. 5 iš jų galėtų specializuotis visai kitoje srityje nei reikalauja byla, todėl jos nagrinėti negalėtų, dar vienas – atostogauti ir 2 – sirgti. Tada nagrinėti bylą būtų paskirtas tik vienas iš likusių teisėjų. Tokie duomenys suvedami ir koreguojami rankiniu būdu, todėl sistemoje pakeitus pirminę informaciją, pavyzdžiui, teisėjo atostogų laiką, teisėjas gali būti pašalintas iš atrankos.

„Nedrįsčiau dabar atsakyti į šį klausimą nei taip, nei ne. Jeigu, tarkime, tyrime aiškėja, kad tam tikros korupcinės veiklos buvo darytos atliekant bylų skirstymą, tai galbūt teoriškai“, – teigia Teisėjų tarybos pirmininkas ir Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.

Prašau portalo ”Laisvas laikraštis” redakciją paskelbti Vilniaus apygardos teismo pirmininkės L.Braždienės 2019-06-12 raštą Nr. TR-481.

Šaltinis

Automatizuota, bet ne viskas: teismuose įmanoma pasirūpinti, kad konkreti byla tektų konkrečiam teisėjui

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1085053/automatizuota-bet-ne-viskas-teismuose-imanoma-pasirupinti-kad-konkreti-byla-tektu-konkreciam-teisejui