Lietuvos valstybės priešai lenda lauk lyg yla iš maišo.
Faktą, jog vyksta forsuotas teismų sistemos niekinimas ir naikinimas, 2022 m. liepos 6 d. pripažino Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (LRTA) valdyba: „Jaučiame ir suprantame teisėjų bendruomenėje dėl to tvyrantį nusivylimą ir kylantį pasipiktinimą. Pripažįstame kiekvieno teisėjo teisę atskirai ar kolektyviai ginti vieną iš esminių nepriklausomo teismo sąlygų – teisėjo finansinį nepriklausomumą teismine tvarka.“
2022 rugsėjo 16 d. interviu LRT radijui Teisėjų tarybos pirmininkė teisėja Sigita Rudėnaitė paliudijo, jog LT Konstitucijos nuostatos neveikia, nes teismų nepriklausomumas yra fikcija: „Teismas turėtų turėti didesnį autoritetą visom prasmėm, ne tik reputacijos ir pasitikėjimo, bet ir realaus nepriklausomumo nuo kitų valdžių“,
Iš pastarojo teiginio galima daryti logišką išvadą, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė teisėja Sigita Rudėnaitė patvirtino, kad Lietuvos teismai negali realiai vykdyti teisingumo. Kodėl? Todėl, kad teismuose katastrofiškai trūksta kompetentingų teisėjų. Minėtame interviu teisėja Sigita Rudėnaitė apie tai kalba atviru tekstu (S.Rudėnaitės kalba netaisyta, - aut. past.): „Be resursų, be žmonių, kurie kompetentingi, be konkurencingos darbo vietos teisme mes idealistiškai kalbėti apie reputaciją, apie autoritetą irgi neilgai galime.“ Matyt turima galvoje, kad šioje tragiškoje situacijoje kažin ar galima kalbėti apie teisėjų reputaciją ir autoritetą.
2022-07-06 LRTA išplatintame kreipimesi manau bandoma manipuliuoti žmonių sąmone, kuriant įspūdį, kad toliau pateiktas teiginys atitinka tikrovę: „Išmintis, intelektas, patirtis, aukščiausio lygio profesionalumas, padorumas, sąžiningumas, kūrybiškumas, nešališkumas – visomis šiomis savybėmis pasižyminčio teisėjo tikisi visuomenė.“
Bet nereikia Lietuvos visuomenės laikyti neišnešiotais idiotais. Jeigu, anot teisėjos Sigitos Rudėnaitės, realiam teisingumo vykdymui teismams itin stinga resursų ir aukščiausio lygio teisėjų-profesionalų, tai reiškia, jog teisės viršenybės principo realizavimui nėra net teorinių prielaidų.
Panašiai, kaip sakytume, jog valstybės tarnautojas, pavyzdžiui, tūlas teisėjas, yra tik dalyje intelektualus, dalyje išmintingas, dalyje padorus, dalyje nesavanaudiškas, dalyje nešališkas. Bet toks tipažas būtų akivaizdžiai pavojingas visuomenei, nes kitoje jo teisinės sąmonės dalyje tvyro absoliutus blogis. Taigi toks „pusiau luptas pusiau skustas“ - pusiau sąžiningas, pusiau amoralus, pusiau nešališkas teisėjas tik imituos teisingumo vykdymą, bet jo realiai nevykdys.
LRTA bando manipuliuoti, kad neva „teisėjų bendruomenėje tvyro nusivylimas ir kyla pasipiktinimas“. Nes, žmonės gerieji, turite suprasti ir užjausti teisininkų planktoną, nes tūlo teisėjo 2500-4000 eurų dydžio alga yra pernelyg maža, kad jam apsimokėtų dirbti visiškai sąžiningai ir nešališkai! Taigi, atseit, turite suvokti tvyrančią pagundą tuo atveju, kai itin apsimoka valstybės nustatytą pareigą atlikti atmestinai - tiesiog imituoti teisingumo vykdymą, vykdyti iš aukščiau nuleistas užduotis arba prie „kuklios“ algos prisidurti „iš šalies“.
Chrestomatiniu atveju tapo internetinėje žiniasklaidoje nušviestas žmogaus teisių gynėjo Zigmanto Šegždos 2015 metais paskelbtas karas kriminalinių elementų užvaldytai teisėsaugai ir teisėtvarkai. Iš ankstesnių publikacijų matyti, kad gynėjas patyrė visą valstybės mechanizmo jėgą - organizuotą psichologinį ir teisinį persekiojimą, menkinimą, įžeidinėjimą, žeminimą, moralinį ir psichologinį žlugdymą. Piliečiui buvo nepagrįstai iškeltos dvidešimt dvi baudžiamosios bylos, jis buvo neteisėtai suimtas ir 50 dienų kankinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje.
LT „teisinė sistema“ nuo 2014 metų iki dabar demonstruoja sveiku protu nesuvokiamą nepagarbą, panieką, pažeminimą, pasityčiojimą iš minėto piliečio, jam prašant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Konstitucijos ir teisės viršenybės principų laikymąsi.
Kad nebūtų vien tik deklaratyvūs teiginiai, pasiremkime faktais ir jų teisiniu vertinimu. Tai - Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-597-1130/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2855-653/2021 teisinė analizė, išvados ir kritika. Būtina įsidėmėti, kad šiuos teismų sprendimus priėmė Vilniaus apygardos teismo (pirmininkė teisėja Loreta Braždienė) teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo (pirmininkė teisėja Jolanta Bagdonienė) teisėjas Erlandas Stanislovaitis.
2022 metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Dalia Vasarienė (Teisėjų tarybos narė, Europos teismų tarybų tinklo prezidentė), Virgilijus Grabinskas (Teisėjų garbės teismo pirmininkas, Teismų sistemos apdovanojimų komisijos narys), Antanas Simniškis, Egidija Tamošiūnienė (Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto privatinės teisės profesorė, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos pirmininkė), Artūras Driukas (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto privatinės teisės profesorius, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narys), ir Jūratė Varanauskaitė (Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narė), teismo nutartimis du kartus atsisakydami priimti Zigmanto Šegždos kasacinį skundą, sąmoningai užkirto galimybę patikrinti minėtų teismų sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip jau buvo skelbta žiniasklaidoje, net šešiolika Vilniaus apygardos teismų teisėjų teismo nutartimis tenkino VšĮ „CPO.LT“ (Centrinė perkančioji organizacija, direktorė Neringa Andrijauskienė, - aut. past.) specialistės Sigitos Jurgelevičienės vieno šimto trijų tūkstančių eurų dydžio turtinį reikalavimą, nors valstybei žyminio mokesčio už šį turtinį reikalavimą pastaroji neapmokėjo ir apmokėti net neplanuoja.
Aukščiau išvardintieji teisėjai, kur buvo išnykę jūsų išmintis, intelektas, patirtis, profesionalumas, padorumas, sąžiningumas, nepriklausomumas ir nešališkumas tuo metu, kai sprendėte minėto piliečio civilinę bylą? Toliau teikiu įrodymus, teikiančius pagrindą įtarti, kad teismų sprendimais buvo pridengta peržengianti visas ribas stambaus masto vagystė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011 suformavo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, pagal kurią prioritetas turi būti suteiktas ne atidalijimui bendraturčio dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant jam kompensaciją pinigais, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymui.
Ieškovas Z.Šegžda ieškinyje prašė nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarką remiantis atestuoto architekto projektu, kurį įgyvendinus šalims neliktų nė vienos bendro naudojimo erdvės. Atsakovė S.Jurgelevičienė priešieškinyje prašė atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ją priteisti atsakovei, išmokant ieškovui kompensaciją pinigais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė priėmę neteisėtą sprendimą, kad prioritetas turi būti suteiktas ne naudojimosi daiktu tvarkos nustatymui, bet atidalijimui ieškovo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant jam kompensaciją pinigais, tačiau toks teismo sprendimas nėra teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, nukrypo nuo 2 pastraipoje nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o tai teikia pagrindą peržiūrėti bylą kasacine tvarka pagal CPK 346 str. 2 d. 2 punktą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 suformavo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, pagal kurią tuo atveju, kai bendraturčiui pagrindinį daiktą galima atidalyti, o antraeilio daikto atidalijimas negalimas, bendraturčio pasirinktas pagrindinio daikto visiško atidalijimo būdas, tačiau kartu antraeiliui daiktui pasirenkant kitokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, pvz., naudojimosi tvarkos nustatymą, toks nuosavybės teisės įgyvendinimas savaime nesudaro kliūčių pagrindiniam daiktui atidalyti.
Ieškovas ieškinyje prašė: 1) pagrindinį daiktą - gyvenamąjį namą atidalyti natūra, jame suformuojant du izoliuotus butus, 2) o antraeiliams daiktams - namo priklausiniams (t. y. kiemo teritorijoje esantiems įrenginiams - gręžtiniam vandens šuliniui ir buities nuotekų valymo įrenginiui) nustatyti naudojimosi tvarką. O tai reiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimas nesudaro kliūčių ginčo gyvenamajam namui atidalyti.
Teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė skundžiamoje nutartyje neteisėtai nusprendę, kad pagal atestuoto architekto parengtą ginčo gyvenamojo namo atidalijimo projektą negalima suformuoti dviejų visiškai izoliuotų butų, nes žemės sklypo kieme esantis gręžtinis vandens šulinys bei buitinių nuotekų valymo įrenginys „lieka bendrai naudotis“, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o tai teikia pagrindą teismo nutarties peržiūrėjimui kasacine tvarka pagal CPK 346 str. 2 d. 2 punktą.
Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žiūr. 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimą byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10).
Jeigu argumentai yra susiję su pagal Konvenciją ar jos protokolus garantuojamomis teisėmis ir laisvėmis, nacionaliniai teismai privalo juos išnagrinėti itin kruopščiai ir rūpestingai (žiūr. 2007 m. birželio 28 d. sprendimą byloje Wagner ir J.M.W.L. prieš Liuksemburgą, peticijos Nr. 76240/01; Didžiosios kolegijos 2013m. vasario 7 d. sprendimą byloje Fabris prieš Prancūziją, 16574/08, 72 punktas).
Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žiūr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (žiū. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 36 punktas).
Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė bylos apeliacine tvarka iš esmės neišnagrinėjo, nes dėl esminės dalies ieškovo apeliacinio skundo argumentų iš viso nepasisakė arba pasisakė tik fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo, o tai reiškia, kad byla turi būti apeliacine tvarka nagrinėjama iš naujo.
Konkretūs bylą nagrinėjusių teismų sprendimo ir nutarties motyvavimo trūkumai ir nagrinėjamos bylos duomenų teisinė analizė, materialinės ir procesinės teisės normų, Konvencijos ir kasacinio teismo formuojamos praktikos taikymo pažeidimai nurodomi toliau.
Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą
Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė priimdami neteisėtą teismo nutartį rėmėsi neteisiniu argumentu, kad ginčo turto atidalijimo natūra „darbų preliminari vertė yra 39505 eurai, <....> namo atidalijimo darbų vertė yra neadekvačiai didelė ir projektą vystyti šiuo atveju ekonomiškai nėra naudinga“ (žiūr. skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties 43 pastraipą). Teismas grindė ginčo turto atidalijimo kaštų sumą tik vienu įrodymu – fizinių asmenų D.Kalibato ir A.Kvedaro parengtu 2021-05-20 vertinimo aktu.
Kasatorius Z.Šegžda toliau teikia teisinius argumentus, pagrindžiančius, jog bylą nagrinėję teismai, spręsdami ginčo turto atidalijimo darbų apimties ir išlaidų dydžio klausimą, pažeidė procesinės teisės normas, motyvuojamojoje teismo sprendimo ir nutarties dalyje neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai.
Pirma, atsižvelgiant į tai, kad teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie teismo posėdyje buvo tiesiogiai ištirti, tačiau įrodymas - D.Kalibato ir A.Kvedaro parengtas 2021-05-20 vertinimo aktas (kuriuo siekiama pagrįsti, kad turto atidalijimo kaina yra 39505 eurų) teismo posėdžio metu nebuvo tiesiogiai ištirtas, teismas neuždavė klausimų ieškovui dėl šio įrodymo, neįvertino jame esančių duomenų, apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė skundžiamoje nutartyje šiam įrodymui nepagrįstai suteikė iš anksto nustatytą galią (pirmenybę). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nes pažeistos CPK 14 str. 1d. ir 2 d. (betarpiškumo principas), 17 str. (procesinis lygiateisiškumas) ir 185 str.
Antra, pirmosios instancijos teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis sprendime be argumentų atmetė rašytinį įrodymą - atsiliepimo į ieškinį 29 punkte atsakovė raštu pripažino faktą, jog ieškovo pateiktos sąmatos yra parengtos pagal atestuotos architektės N.Š, atestuotų statybos specialistų inžinierių D.B. ir T.B. 2021-04-29 projektą ir jame esančius tris sąnaudų žiniaraščius. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 17 str., 270 str. 4 d. 3 punktą. Šalia to, teismas nepasiūlė atsakovei pateikti papildomą įrodymą - alternatyvią sąmatą, parengtą pagal atestuotos architektės 2021-04-29 projektą ir jame esančius tris sąnaudų žiniaraščius, taip pažeidė CPK 179 str. 1 dalį.
Trečia, bylą nagrinėję teismai (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis) be jokių argumentų atmetė du ieškovo įrodymus - dvi sąmatas, kurios įrodo, kad kaštų dydis daiktui atidalyti natūra yra 10 kartų mažesnis (tuo pažeistas CPK 331 str. 4 d. 3 p.), negu įvertino teismai: 1) atestuoto statybos specialisto inžinieriaus A. K. parengtoje sąmatoje įvertintas atidalijimo kaštų dydis - 3573 Eur.; 2) UAB „Sanda“ sąmatoje įvertintas atidalijimo kaštų dydis - 4060 Eur (žiūr. Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties 17.5 pastraipą).
Ketvirta, nors šio skundo 85 pastraipoje nurodytos dvi sąmatos buvo parengtos pagal atestuotos architektės 2021-04-29 projekte esančius tris sąnaudų žiniaraščius, minėti bylą nagrinėję teismai sprendime ir nutartyje šių sąmatų visapusiškai ir objektyviai nevertino, tiesiogiai neištyrė, ieškovui dėl nurodytų sąmatų neuždavė jokių klausimų, tokiu būdu buvo pažeistas CPK 14 str. 1-2 d., 17 str., 185 straipsnis.
Penkta, priešingai, negu teigia apeliacinės instancijos teismas, ieškovas apeliacinio skundo 19 - 23 puslapiuose išdėstė itin detalius ir išsamius teisinius bei techninio pobūdžio argumentus atsikirsdamas į kiekvieną 2021-05-20 vertinimo akto argumentą dėl 39505 eurų „privalomų darbų“, tuo paneigdamas tiek atsakovės atsiliepime į ieškinį ir 2021-05-20 vertinimo akte pateiktos „papildomų darbų sąmatos“ argumentus, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvadas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo šių ieškovo nurodytų aplinkybių, t.y. neanalizavo apeliacinio skundo 19-23 puslapiuose išdėstytų teisinių argumentų ir įrodymų, dėl jų apskritai nepasisakė, taip pažeidė šalių CPK 17 str. įtvirtintą procesinio lygiateisiškumo principą ir CPK 14 str., 185 straipsnį.
Šešta, atsakovės atsiliepime į ieškinį ir 2021-05-20 vertinimo akte pateiktoje „papildomų darbų sąmatoje“ dėstomos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla. Bylą nagrinėję teismai (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis) nepatikrino, ar šis įrodymas (vertinimo akte esanti „papildomų darbų sąmata“) turi ryšį su ieškiniu ir priešieškiniu, todėl nepatikrinę įrodymų sąsajumo minėti teisėjai pažeidė CPK 180 straipsnį. Toliau pateikiame teisinius argumentus dėl šio pažeidimo.
Atestuotos architektės N.Š. 2021-04-29 projekte pateikti sprendimai, kuriais yra tik padalinamas ginčo namas į du butus, nepadidinant ginčo turto vertės, nepabloginant būste esamo gerbūvio, iš esmės nekeičiant esamo gyvenamojo namo išplanavimo, negerinant pagrindinio daikto ir jo priklausinių fizinių ir energinių savybių.
Tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį neteisėtai reikalauja 39505 eurais padidinti jai atitenkančio turto vertę, t. y. reikalaujama vien tik atsakovės patogumus/poreikius atitinkančių itin brangių statybos darbų, kurie niekaip nėra susiję su ginčo šalių turto atidalijimu ir dviejų izoliuotų butų suformavimu, kaip antai: šildymo sistemos modernizavimas (inžinerinės sistemos efektyvumo padidinimas), kieme įrengiant itin brangų „šilumos siurblį“, kuris užtikrintų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimą; geresnės garso izoliacijos bute įrengimas; praėjimo angos bute platinimas nugriaunant dalį laikančios sienos konstrukcijos; tambūro įrengimas atsakovės svetainėje; antrų lauko laiptų įrengimas į atsakovės terasą; naujos laiptinės įrengimas, kuria atsakovė galėtų patekti iš buto į garažą, nors įėjimas į garažą įrengtas iš kiemo pusės; įvažiavimo į sklypo teritoriją perteklinis platinimas; antro gręžtinio vandens šulinio ir antro buities nuotekų valymo įrenginio sklype įrengimas ir kt.
Kaip matyti iš „privalomų darbų“ sąrašo, kuris pažodžiui atkartotas tiek atsakovės atsiliepime į ieškinį, tiek ir 2021-05-20 vertinimo akte, atsakovė, pasinaudodama namo atidalijimu, nesąžiningai ir nepagrįstai siekia ieškovo sąskaita padidinti jai atitenkančio nekilnojamojo turto vertę – modernizuoti, rekonstruoti savo patalpas, atkurti ir pagerinti pastato ir jo inžinerinių sistemų fizines ir energines savybes, kas jokiu būdu nėra nagrinėjamo teisminio ginčo dalykas.
Dėl to konstatuotina, kad teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis priimdami neteisėtą teismo sprendimą ir nutartį, t.y. neteisingai nustatydami turto atidalijimo darbų apimtį ir išlaidų dydį, pažeidė šias procesinės teisės normas: 2021-05-20 vertinimo aktas nebuvo tiesiogiai ištirtas (tuo pažeisti CPK 14 str. 1d. ir 2d., 17 str., 185 str.), nepateikus teisinės argumentacijos atmesti ieškovo įrodymai – dvi sąmatos, šios sąmatos tiesiogiai neištirtos bei visapusiškai ir objektyviai neįvertintos (tuo pažeisti CPK 14 str. 1-2 d., 17 str., 185 str., 331 str. 4 d. 3 p), nepatikrintas įrodymo („privalomų darbų sąmatos“) sąsajumas (pažeistas CPK 180 str.), ir tokie pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nes jie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, kad dėl teismų sprendimo neteisingai nustatytų pernelyg didelių turto atidalijimo kaštų daikto atidalijimas natūra negalimas. O tai reiškia, kad bylą nagrinėjusių teismų sprendimas ir nutartis yra be motyvų (pažeistas CPK 329 str. 2 d. 4 p.), dėl ko šis pažeidimas pripažintinas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pažeisdami aukščiau nurodytas procesinės teisės normas, bylą nagrinėję teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Tirdamas įrodymus, teismas privalo patikrinti priimtų įrodymų sąsajumą, leistinumą, įrodomąją reikšmę, palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautą informaciją (CPK 176-185 ir 250 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr.51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“). Kasatorius toliau teikia teisinius argumentus, pagrindžiančius, jog bylą nagrinėję teismai (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis) šioje dalyje neatskleidė bylos esmės ir pažeidė kitas procesinės teisės normas.
Pirma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė nutartyje neteisėtai sprendė, kad „ieškovo siūlomas turto atidalijimo būdas neatitinka teisės aktų reikalavimų“, t. y. kad atestuotos architektės N.Ščiogolevienės 2021-04-29 projektas pažeidė teisės aktus (žiūr. skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties 41 pastraipą).
Tai suponuoja, kad teismas skundžiamos nutarties sprendimą šioje dalyje grindė neteisiniu ir nelogišku argumentu, kad atsakovės pateiktą vertinimo aktą parengęs fizinis asmuo D.Kalibatas turi kvalifikaciją teikti vertinimo akte pateiktas išvadas (žiūr. Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties 40 pastraipą). Tačiau teismo sprendimas ieškovo reikalavimo patenkinimo atveju būtų tik viena iš sąlygų, o visi reikalingi projektai būtų rengiami teisės aktų nustatyta tvarka po teismo sprendimo priėmimo, juolab, kad šioje byloje ieškinio dalykas nėra gyvenamojo namo techninio projekto teisėtumo nustatymas.
Antra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, priimdami nutartyje neteisėtą sprendimą, kad ieškovo projektinis pasiūlymas (atestuotos architektės parengtas turto atidalijimo projektas) pažeidė teisės aktus, tačiau teismo nutartyje jokių konkrečių statybos techninių reglamentų pažeidimų nenurodė, tuo pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą.
Trečia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė be argumentų atmetė įrodymą - atsakovė iš esmės pripažino, kad 2021-04-29 architektės projektas atitinka teisės aktų reikalavimams, nes šio projekto neskundė Lietuvos Respublikos architektų rūmams ir neprašė teismo skirti šio projekto ekspertizę. Atkreiptina, kad pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 3 str. 1 d. 6 p. LR architektų rūmai atlieka eksperto funkcijas architektūros, miestų planavimo ir teritorijų planavimo klausimais.
Ketvirta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė skundžiamoje nutartyje sprendė, kad atsakovė pateikė įrodymą - D.Kalibato ir A.Kvedaro 2021-05-20 vertinimo aktą, kuriuo įrodinėjo, kad ieškovo pateikti projektiniai pasiūlymai yra nepriimtini bei pažeidžia atsakovės teises (žiūr. Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties 40 pastraipą). Vadovaujantis logikos dėsniais tai suponuoja, kad taip pasisakydamas teismas pripažino, kad 2021-05-20 vertinimo aktas neįrodo, jog, teismo teigimu, „ieškovo siūlomas turto atidalijimo būdas neatitinka teisės aktų reikalavimų“ (žiūr. Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties 41 pastraipą).
Taigi, vadovaujantis logikos dėsniais tai suponuoja, kad atestuotos architektės parengtas 2021-04-29 projektinis pasiūlymas, atsižvelgiant į tai, jog jis visiškai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nustatytus reikalavimus, negali pažeisti atsakovės teisių. Vien tai, kad ieškovo pateikti projektiniai pasiūlymai yra nepriimtini atsakovei, nes ji nėra suinteresuota, kad ginčo turtas būtų atidalytas natūra, savaime neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atestuotos architektės 2021-04-29 projektas pažeidė teisės aktus ar atsakovės teises.
Šešta. Kaip jau minėta, atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2021-05-20 vertinimo aktą. Akte teigiama, kad jį sudarė asmenys Darius Kalibatas ir Aidas Kvedaras. Tačiau šis vertinimo aktas negali būti laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir negali turėti didesnės įrodomosios galios CPK 197 str. 2 d. prasme.
Pažymėtina tai, kad bylą nagrinėję teismai (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis), spręsdami turto atidalinimo klausimą, vadovavosi ne teismo eksperto išvada, bet tik vienu rašytiniu įrodymu – privačių asmenų Dariaus Kalibato ir Aido Kvedaro parengtu 2021-05-20 vertinimo aktu, jį faktiškai laikydami oficialiuoju rašytiniu įrodymu, taip neteisingai išaiškino ir pritaikė 197 str. 2 d. Tačiau pagal CPK 185 str. 2 d. jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis (CPK 197 str. 2 d.).
Dėl to konstatuotina, kad 2021-05-20 vertinimo aktas laikytinas privačiu rašytiniu įrodymu, kuris negali turėti didesnės įrodomosios reikšmės ir negali absoliučiai paneigti kitų privačių rašytinių įrodymų ar didesnę įrodomąją galią turinčių oficialiųjų rašytinių įrodymų. Netgi priešingai, tai ieškovo pateiktas įrodymas – atestuotos architektės 2021-04-29 projektas/projektinis pasiūlymas, turėdamas didesnę įrodomąją reikšmę, paneigia 2021-05-20 vertinimo akte (kurį, be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pats formaliai pripažino privačiu rašytiniu įrodymu) dėstomus teisiškai nepagrįstus argumentus.
Septinta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė nutartyje tiesiogiai neištyrė privataus rašytinio įrodymo - D.Kalibato ir A.Kvedaro 2021-05-20 vertinimo akto, neanalizavo jo argumentų, todėl neteisėtai sprendė, kad vertinimo akto išvados pagrįstos teisės aktų nuostatomis, taip pažeidė CPK 14 str. 1 d., 185 straipsnį, motyvuojamoji teismo nutarties dalis yra be teisės normų, kuriomis turėjo būti vadovautasi priimant sprendimą dėl pirmiau nurodyto vertinimo akto išvadų, taip buvo pažeistas ir 331 str. 4 d. 4 punktas.
Aštunta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė nutartyje neteisėtai sprendė, kad 2021-05-20 vertinimo aktą parengę asmenys turi tinkamą kvalifikaciją (žiūr. skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties 40 pastraipą).
Atkreiptina, kad prie minėto vertinimo akto nepridėta jokių dokumentų (aukštojo mokslo baigimo diplomų, kvalifikacijos atestatų kopijų ir kt.) įrodančių aktą rengusių asmenų kvalifikaciją, kaip ir nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad šiems asmenims yra suteikta teisė verstis architekto praktika. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad 2021-05-20 vertinimo akto autoriai turi teisę atlikti eksperto funkcijas architektūros klausimais, į bylą nepateikti jų kvalifikacijos įrodymai - kvalifikacijos atestatai, suteikiantys teisę eiti statinio projekto architektūrinės dalies ekspertizės (statinio kategorija: neypatingi statiniai) vadovo pareigas (žiūr. 2021-09-03 apeliacinio skundo 26 p. 11 pastraipą).
LR Architektūros įstatymo 8 str. 1 d. 1 punktas nustato, kad tik atestuoti architektai turi teisę Statybos įstatyme nustatytais atvejais rengti statinio projektus, vadovauti statinio statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims. Vadovaujantis LR architektūros įstatymo 4 str. 1 d. 7 punktu tik atestuoti architektai gali atlikti architektūros ekspertinį vertinimą, tačiau tokia teisė nėra suteikta galimai atestuotiems statybos specialistams D.Kalibatui ir A.Kvedarui.
Devinta. Atidalijimo projektą parengusios atestuotos architektės N.Š. profesinė kvalifikacija yra pripažinta pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą. Be to Lietuvos Respublikos Architektų rūmai Statybos įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka neterminuotam laikui išdavė architektei N.Š. architekto kvalifikacijos atestatą, kuris pridėtas prie projekto.
Tirdamas įrodymus, teismas privalo patikrinti priimtų įrodymų leistinumą, įrodomąją reikšmę, palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautą informaciją. Tikrinant įrodymų reikšmę pirmenybė yra teikiama tiksliems, išsamiems, objektyviems, patikimiems rašytiniams įrodymams. Architektas yra atestuotas teikti projektavimo paslaugas, yra šios srities specialistas, jo projekte pateiktos technologijos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalys, pateikti objektyvūs pagrindiniai techniniai rodikliai, prisijungimo sąlygos ir specialieji architektūros reikalavimai.
Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad atestuotos architektės sudarytas turto padalinimo projektas, vertinant jo reikšmę, pripažintinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, juolab, kad turto atidalijimo projektas yra ypatingas tuo, kad jį parengė ginčo gyvenamojo namo techninį projektą (kuris buvo suderintas su visomis statybą prižiūrinčiomis valstybės institucijomis) 2007 metais parengusi atestuota architektė, turinti specialius įgaliojimus, žinias bei valstybės pasitikėjimą. Kita vertus, 2021-05-20 vertinimo aktas yra nepatikimas, neobjektyvus privatus rašytinis įrodymas, neturintis didesnės įrodomosios galios, nes buvo surašytas ne teismo pavedimu (CPK 212 str.), o atsakovės prašymu.
Dešimta. Ieškovas teismui pateikė oficialųjį rašytinį įrodymą turintį didesnę įrodomąją galią - Valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras” (toliau - SPSC) 2021-11-04 sprendimą Nr. SP-106/12424 (žiūr. skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties 23 pastraipą), kuriuo D.Kalibato ir A.Kvedaro parengtas 2021-05-20 vertinimo aktas pripažintas neleistinu ir nepatikimu rašytiniu dokumentu. Atkreiptina, kad nurodytas vertinimo aktas nėra ir teisės aktų nustatyta tvarka įformintas techninio projekto ekspertizės aktas, kadangi jis neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:1999 „Statinio projekto ir statinio ekspertizė“ 34 punkte nustatytų reikalavimų techninio projekto ekspertizės akto sudėčiai.
SPSC 2021-11-04 sprendime konstatavo, kad 1) D.Kalibatas ir A.Kvedaras atlikdami užsakovės – (atsakovės) Sigitos Jurgelevičienės užduotį nevykdė veiklos, susijusios su statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, kurios išvardintos Statybos įstatymo trečiojo skirsnio 12 straipsnyje; 2) D.Kalibato ir A.Kvedaro parengtas ir pasirašytas dokumentas vadinasi „Vertinimo aktas“, tačiau dokumento pavadinto „Vertinimo aktas“ įforminimo nenumato joks žinomas, veiklą statybos sektoriuje reglamentuojantis teisės aktas; 3) D.Kalibatas ir A.Kvedaras surašydami vertinimo aktą nesivadovavo Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ IX skyriaus trečiojo skirsnio 77 punktu, kuris nustato, kad „projekto ekspertizė įforminama ekspertizės aktu <...>“.
Taigi, abu šie asmenys, D.Kalibatas ir A.Kvedaras, neatliko jokios patikimos ir profesionalios 2021-04-29 architektės projekto ekspertizės, o atsakovė, pristatydama šį dokumentą kaip tinkamą eksperto išvadą, klaidina teismą.
Vienuolikta. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė be jokių motyvų atsisakė priimti oficialųjį rašytinį įrodymą turintį didesnę įrodomąją galią - Valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras” 2021-11-04 sprendimą Nr. SP-106/1 (žiūr. skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties 24 pastraipą), taip pažeidė CPK 17 str. nustatytą šalių procesinio lygiateisiškumo principą ir CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą (žiūr. Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties 24 pastraipą).
Svarbu pažymėti ir tai, kad SPSC 2021-11-04 sprendimas pagrindžia aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, nes bylą nagrinėję teismai spręsdami turto atidalinimo klausimą vadovavosi tik vienu rašytiniu įrodymu - 2021-05-20 vertinimo aktu, tačiau jo įrodomąją reikšmę, patikimumą paneigė SPSC 2021-11-04 sprendimas Nr. SP-106/1.
Nepaisant to, teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė atsisakė priimti įrodymą - SPSC 2021-11-04 sprendimą, tačiau 2021-05-20 vertinimo akto tiesiogiai išsamiai neištyrė ir neanalizavo, nepatikrino, ar šis įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra gautas pažeidžiant įstatymą. Taigi, atsisakymas priimti oficialųjį rašytinį įrodymą - SPSC 2021-11-04 sprendimą iš esmės lėmė neteisingą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Dvylikta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė nutartyje visiškai neanalizavo apeliacinio skundo išsamių teisinių argumentų dėl aukščiau nurodyto architektės projekto atitikties teisės aktų reikalavimams (žiūr. apeliacinio skundo 11 - 23 puslapius), kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui, teismas dėl šių teisinių argumentų nepasisakė bei tiesiogiai išsamiai neištyrė įrodymo - atestuotos architektės parengto ginčo turto 2021-04-29 padalinimo projekto, taigi, neatskleidė bylos esmės, taip pažeidė CPK 14 str., 17 str., 331 straipsnio 4 d. 3 p. ir 4 p.
Yra pagrindas konstatuoti, kad teismui pateiktas atestuotos architektės parengtas 2021-04-29 projektinis pasiūlymas visiškai atitinka statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 120 punkte (toliau - Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka) nustatytus reikalavimus: naujai suformuoti 2 butai gali būti naudojami pagal paskirtį, t. y. numatyti atskiri įėjimai į šiuos butus, juose numatytos atskiros inžinerinės sistemos (namo viduje), išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai. Šių teisinių argumentų nepaneigė nei atsakovė, nei bylą nagrinėję teismai.
Trylikta. Teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, kad jis sutinka, jog teismas sprendimu priteistų ieškovo prašomą butą atsakovei, jam priteistų atsakovės butą bei įpareigotų ieškovą savo lėšomis atlikti visų bendro naudojimo kiemo inžinerinių įrenginių remontą ir priežiūrą.
Keturiolikta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė neteisėtai sprendė, kad ieškovas nepaneigė lygiaverčiais įrodymais 2021-05-20 vertinimo akto išvadų (žiūr. Vilniaus apygardos teismo 2021-12-22 nutarties 40 pastraipą). Toks teismo argumentas teikia pagrindą išvadai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, neanalizavo apeliacinio skundo pagrindą sudarančių teisinių argumentų ir dėl jų apskritai nepasisakė, ir tokiu būdu pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pažeidė CPK 14 str. 1d. , 17 str., 185 str.
Priešingai, negu teigia teismas, ieškovas apeliaciniame skunde ištisai nuo 11 iki 23 puslapio išdėstė itin detalius ir išsamius teisinius bei techninio pobūdžio argumentus atsikirsdamas į kiekvieną 2021-05-20 vertinimo akto argumentą, tuo paneigdamas tiek atsiliepimo į ieškinį argumentus, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvadas.
Penkiolikta. Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka nereikalauja, jog ginčo turto atidalinimas būtų „lygiateisis“ ir visiškai atitiktų atsakovės nesąžiningiems reikalavimams. Pagal nurodytą tvarką ieškovo projektinis pasiūlymas užtikrina, jog visiškai vienas nuo kito atskirti butai galėtų būti naudojami pagal paskirtį, užtikrina, kad būtų numatyti atskiri įėjimai į šiuos butus, užtikrina, kad šių butų viduje būtų numatytos atskiros inžinerinės sistemos ir išspręsti automobilių parkavimo klausimai.
Kai gyvenamąjį namą galima atidalyti natūra, o antraeiliams daiktams – kiemo įrenginiams - gręžtiniam vandens šuliniui, buities nuotekų valymo įrenginiui nustatoma naudojimosi tvarka, toks nuosavybės teisės įgyvendinimas savaime nesudaro kliūčių pagrindiniam daiktui atidalyti. Be to atestuotos architektės 2021-04-29 projektas įrodo, kad ginčo žemės sklype įrengti atsakovei atskirą gręžtinį vandens šulinį ir buities nuotekų valymo įrenginį draudžia galiojantys aplinkosaugos ir higienos klausimus reglamentuojantys teisės aktai.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05 nutartyje byloje Nr. 3K-3-638/2005 teisėjų kolegija, aiškindama CK 4.80 straipsnio 1 dalį, pabrėžė, kad atidalijant bendraturčiams priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų - lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga. Taipogi ir Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka neįpareigoja tiekti atsakovei vandens iš atskiro vandens gręžinio. Ieškovas su teismui pateikė įrodymą – architektės projektą, kurio 10 puslapyje nurodytas buitinių nuotekų atskyrimo sprendinys, kurį apsprendžia galiojantys aplinkosaugos reglamentai ir higienos normos.
Šešiolikta. Bylą nagrinėję teismai (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis) atmetė oficialųjį rašytinį įrodymą, jo tiesiogiai neištyrė - 2004-10-20 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus įpareigojimą, kuriuo namo savininkai privalo prijungti namą prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekynės tinklų, kai bus pakloti centralizuoti tinklai.
Taigi, 2021-04-29 architektės projekte numatyta, kad kiekvienas suformuotas butas turės atskirą šalto ir karšto vandens tiekimą, elektros energijos tiekimą, patalpų šildymą ir buities nuotekas, ir kad paprastojo remonto būdu gyvenamojo namo viduje bus atskirtas vandens tiekimas, elektros energijos tiekimas ir patalpų šildymas.
Dėl to konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai (teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis), spręsdami ginčo turto atidalijimo klausimą, pažeidė šias procesinės teisės normas: vadovavosi tik vienu privačiu rašytiniu įrodymu – 2021-05-20 vertinimo aktu, jį faktiškai laikydami oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir nepagrįstai suteikdami jam prioritetą prieš kitus įrodymus (pažeista CPK 17 str., 185 str. 2 d., 197 str. 2 d.); nepagrindė, kokios teisės normos ieškovo pateiktame architektės projekte buvo pažeistos (pažeista CPK 331 str. 4 d. 4p.); tiesiogiai neištyrė įrodymų - 2021-04-29 architektės projekto, 2021-05-20 vertinimo akto, 2004-10-20 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo (pažeistas CPK 14 str. 1-2 d., 17 str., 185 str.), be jokių motyvų atsisakė priimti oficialųjį rašytinį įrodymą - SPSC 2021-11-04 sprendimą (pažeistas CPK 17 str., 331 str. 4 d. 3 p.), ir tokie pažeidimai turėjo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nes jie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, kad daikto atidalijimas natūra negalimas, o tai reiškia, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs (pažeistas CPK 329 str. 2 d. 4 p.), dėl ko šis pažeidimas pripažintinas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Pažeisdami aukščiau nurodytas procesinės teisės normas, bylą nagrinėję teisėjai Jelena Šiškina, Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Erlandas Stanislovaitis pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
Demagogija (gr. dēmagōgos < dēmos – liaudis + agōgos – vadovas) - tai naudos, pripažinimo ir populiarumo siekimas, grindžiamas apgaule, melagingais pažadais, meilikavimu, sąmoningu faktų iškraipymu, kritikos slopinimu, teisingos informacijos nutylėjimu. Demagogija – labiausiai paplitęs manipuliavimo žmonių sąmone būdas, kuriuo siekiama paslėpti savo veiklos cinizmą, amoralumą, savanaudiškumą ir nusikaltimus. Demagogija būdinga totalitarinėms valstybėms.
Teksto autorius išsakė nuomonę dėl korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdamas, kad būtų tobulinama teismų veikla, neturėdamas tikslo reikšti nepagarbą teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.
Šaltiniai:
Teismų sistemos denacifikavimas
https://www.laisvaslaikrastis.lt/teismu-sistemos-denacifikavimas/
Nugalabyta teismų sistema: viskas bus labai bjauru.
https://www.laisvaslaikrastis.lt/nugalabyta-teismu-sistema-viskas-bus-labai-bjauru/
