Teisėja S.Rudėnaitė visą atsakomybę už tai, kad teismuose neapibrėžtam laikui sustabdytas teisingumo vykdymas, suvertė Teisėjų tarybai, kurios pirmininkė yra… ji pati
Dūmų uždanga išsklaidyta. Valstybės teritorijoje de facto galioja Karo padėties režimas. Teismų darbas uždraustas – nuo 2020-ųjų gruodžio 8 d. visuose teismuose bylų nagrinėjimas atidedamas „be datos“. Kruopščiai slepiamą situaciją atskleidė laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės pareigas Sigita Rudėnaitė.
Prisidengdama teisėjo Eligijaus Gladučio nedarbingumu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės ir Eligijaus Gladučio, nepanoro atskleisti, kad teismo posėdžiai yra uždrausti. LAT baudžiamųjų bylų skyriaus raštinė 2020-12-04 d. elektroniniu paštu išsiuntė tokį pranešimą: „Laba diena, informuojame, kad dėl teisėjo ligos teismo posėdis 2020m. gruodžio 8 d. nevyks. (b/b Nr. 2K-299-511/2020 nut. Z.Šegžda). Bylos nagrinėjimas atidedamas be datos. Advokatų prašome informuoti asmenis, kurių interesus ginsite.“
Vėliau LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė pranešė žmogaus teisių aktyvistui Zigmantui Šegždai, kad teisėjo Eligijaus Gladučio laikinas nedarbingumas baigėsi 2020m. gruodžio 8-ąją. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimas atidėtas „be datos“ ne dėl šio teisėjo ligos. Tai, kad prieš du mėnesius teisme prasidėjusi suirutė tęsis neapibrėžtai ilgą laikotarpį, įrodo teismo pirmininkės Sigitos Rudėnaitės teiginys: „Vėlesnė bylos nagrinėjimo data paskirta… tikintis epideminės padėties pagerėjimo ir galimybės bylą išnagrinėti“.
Kiek man žinoma, ir žemesniųjų instancijų teismuose žodinis bylų nagrinėjimas uždraustas prisidengiant įvestu karantino režimu. Teisėjams matomai daromas neteisėtas poveikis – jie verčiami atidėti teismo posėdžius priimant teismo nutartis, surašytas pagal šį šabloną :
„Atsižvelgdamas į LR Vyriausybės 2020-11-04 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino LR teritorijoje paskelbimo“ nustatytus apribojimus bei prevencines priemones, taip pat į LR sveikatos apsaugos ministerijos 2020-12- 28 d. rekomendacijas „Dėl covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių organizuojant teismų darbą“, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės byloje paskirtą teismo posėdį organizuoti nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, siekdamas užtikrinti proceso dalyvių ir teismo darbuotojų interesus ir sveikatos apsaugą, teismas 2021-01-15 d. 10.30 val. numatytą teismo posėdį atideda, nurodant, kad teismo posėdis vyks 2021-03-12 d.“
LAT pirmininkė teisėja Sigita Rudėnaitė 2021-01-21 d. rašte Nr. (1.15)5T-27, skirtame Zigmantui Šegždai, paaiškino, kaip ir kodėl įvestas de facto Karo padėties režimas pirmoje eilėje žlugdo teismų darbą. Sigita Rudėnaitė valstybėje įvestą Karo padėtį ir į teisinį košmarą patekusius teisėjus vadina „teisiniu neapibrėžtumu“. Teisėja S.Rudėnaitė visą atsakomybę už tai, kad teismuose neapibrėžtam laikui sustabdytas teisingumo vykdymas, suvertė Teisėjų tarybai, kurios pirmininkė yra… ji pati(!).
Taigi, Teisėjų taryba, pažeisdama įstatymus ir juose įtvirtintą teisėjų nepriklausomumo principą, 2020-12-08d. įsakė VISIEMS teisėjams: a) suplanuotus žodinius teismo posėdžius atidėti neapibrėžtam terminui – „be datos“; b) teismo posėdžius planuoti pasibaigus karantino režimui. Vadovaudamasi valstybėje įvesto Karo padėties režimo dvasia, Teisėjų taryba atrišo teismams rankas vykdyti masines represijas – žmonių arešto ir suėmimo klausimus nedelsiant spręsti žodiniu fiziniu būdu. Teisėja S.Rudėnaitė laisvės atėmimą iš žmogaus vadina „būtinų proceso veiksmų atlikimu.“
LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė 2021-01-21 d. rašte stengėsi pasiteisinti Zigmantui Šegždai dėl kilusio chaoso Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, esą „susidariusi situacija, dėl kurios proceso dalyviams nebuvo aiški tolimesnė baudžiamosios bylos eiga, iš esmės neturėjo įtakos Jūsų (Z.Šegždos) procesinėms teisėms ir nelėmė nepagrįsto bylos nagrinėjimo uždelsimo. Taip pat nenustatyta, kad šiuo atveju būtų buvę pažeisti įstatyme (Baudžiamojo proceso kodekse) įtvirtinti procesiniai terminai.“
LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė visgi pripažino, kad jos vadovaujamo teismo darbas yra žlugdomas. Pirma, Sigita Rudėnaitė išsakė frazę „siekiant kuo sklandesnio teismo darbo“. Tai reiškia, kad egzistuoja išorinis destruktyvus poveikis normaliam teismo darbui. Antra, LAT pirmininkė rašte teigia įsakiusi baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui teisėjui Aurelijui Gutauskui stabdyti suirutę („teisinį neapibrėžtumą“) ir vengti tokio skyriaus darbo „organizavimo“ (betvarkės), kuris sukelia proceso dalyvių pagrįstą nepasitenkinimą.
Kitaip tariant, LAT teisėjo Aurelijaus Gutausko sukelta makalynė galėjo sutrikdyti normalų baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbą. Pažymėtina tai, kad teisėjas Aurelijus Gutauskas nuo 2017-ųjų yra Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas. Deja, šios papildomos pareigos ir už tai gaunamas atlygis, ko gero, nemotyvuoja baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko užtikrinti elementarią darbo drausmę LAT baudžiamųjų bylų skyriuje.
Matyt, prie aplaidumo darbe prisidėjo ir kita pelninga paralelinė teisėjo veikla. Nuo 2020-ųjų gruodžio mėnesio teisėjas Aurelijus Gutauskas prie dvigubos algos prisiduria dirbdamas ekspertu Europos Tarybos kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupėje.
Anot LAT pirmininkės, nuo 2020-12-08d destruktyviomis rekomendacijomis uždrausdama normalų teismų darbą Teisėjų taryba nurodė, kad vadovavosi Sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimais dėl teismo posėdžių organizavimo.
Teisėjų tarybos savivalę įrodo teisės aktas – 2020-12- 28 d. Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos „Dėl COVID-19 ligos valdymo priemonių organizuojant teismų darbą“. Šiuo dokumentu nėra uždraustas teismų darbas karantino metu! Ministerija dokumente pateikė išsamias saugaus darbo teisme taisykles ir patarė teisėjams „teismo posėdžius organizuoti tik išskirtiniais atvejais, kai jų neįmanoma nukelti vėlesniam laikui. Galimybė teismo posėdį organizuoti fiziškai įvertinama individualiai atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes.“
LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė 2021-01-21 d. rašte neteisingai teigia, kad baudžiamosios bylos eiga iš esmės neturėjo įtakos aktyvisto Z.Šegždos procesinėms teisėms ir nelėmė nepagrįsto bylos nagrinėjimo uždelsimo. LAT pirmininkei išaiškintina, kad bylos nagrinėjimo atidėjimas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sudaro pagrindą konstatuoti procesinį delsimą. Baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnyje nustatyta, kad teismo posėdis gali būti atidėtas tik tuo atveju, jei proceso dalyvis neatvyko į posėdį dėl pateisinamos priežasties. Šiuo atveju, atidėdamas posėdį vėlesnei datai, teismas privalėjo nustatyti kitą posėdžio datą. Tačiau kita posėdžio data nebuvo paskirta.
Taipogi LAT pirmininkei išaiškintina, kad procesinis delsimas – nepagrįstas teismo posėdžio atidėjimas akivaizdžiai pažeidė aktyvisto Z.Šegždos procesines teises. Minėta teisėjų kolegija pažeidė Baudžiamojo proceso kodekse (įstatyme) įtvirtintas asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu nuostatas, pažeidė šio kodekso 44 straipsnio 6 dalį, kuri apibrėžia žmogaus teises: „Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.“
Taip pat atmestina kaip neteisėta ši teisėjos Sigitos Rudėnaitės išvada: „Nenustatyta, kad šiuo atveju būtų buvę pažeisti Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinti procesiniai terminai“. Tekste, gi, ką tik akcentuota, kad buvo pažeisti šio kodekso 381 ir 44 straipsniai.
LAT pirmininkė rašte nurodė, kad teismo vidaus administravimo aktai sudarė pagrindą teisėjų kolegijai atidėti bylos nagrinėjimą neapibrėžtam laikotarpiui. Be to, pasak pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, „bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė bylos (Nr. 2K-299-511/2020) nagrinėjimo skubos.“
Pastarieji LAT pirmininkės teiginiai įrodo, kad minėtais pagrindais atidėdami teismo posėdį teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė ir Eligijus Gladutis pažeidė įstatymą – Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kodeksas nenustato teisėjui pareigos nagrinėjant bylas vadovautis kažkokiais „teismo vidaus administravimo aktais“ . Taipogi kodeksas nesuteikia teisėjui teisės skirstyti bylas į „skubias“ ir „neskubias.“
Tekste autorius pateikė faktus ir asmeninę nuomonę apie tai, kad Teisėjų tarybos užvirta jovalynė trijų pakopų teismų sistemoje bei suirutė Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kelia pagrįstų abejonių aukščiausių teisėjų kompetencija, pakerta konstitucinį teisėjų nepriklausomumo principą, pažeidžia žmogaus teises ir pagrindines laisves, paneigia pagarbos žmogui ir teisės viršenybės principus bei kelia realų pavojų valstybės nacionaliniam saugumui.
Bronius Pogrindis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą