„Vieną vagį sugavus, kiti patys išsiduoda,“- teigia žydų išmintis. Gyveno kartą toks taip sakant vilnietis antstolis Rimantas Vižainiškis. Sumanė išdykėlis suktą schemą, kaip jokio darbo neįdėjus pinigėlio pasiplėšti. Tokia klastinga buvo schema, kad Vižainiškis ne tik pats save pergudravo, bet dar ir savo šaiką į spąstus atviliojo. Dabar visi spurda kaip paršai maiše, iš jo ištrūkti nė kaip negali. Atskleisiu antstolio triuko esmę, pateikdama vaizdelį iš natūros.
Žmogaus teisių gynėjas Zigmantas Šegžda 2021-06- 22 d. padavė skundą teismui dėl neteisėtų antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski (galūnės nelinksniuojamos) 2021-09-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-24733-960/2021 įvykdė antstolio valią nurodydamas, kad antstolis, kaipo valstybės pasitikėjimą turintis ir jos funkcijas atliekantis pareigūnas, galėjo piktnaudžiauti savo teise nepažeisdamas teisės aktų. Aišku, kad Z.Šegžda apskundė teisėją D.Lučinskį rašysenos ekspertės teisėjos Loretos Braždienės (gimusi1963 m.) Vilniaus apygardos teismui.
Tačiau rašysenos ekspertė nufutbolino gynėjo bylą spręsti į … Panevėžį. Ką gi, simboliška, kad tenykščių „Tulpinių“ grupuotės veiklos modelį matyt perėmė … vietinis teismas. Taigi, Z.Šegždos skundą nagrinėti susiviliojo ir sau bylą nagrinėti be eilės pasiskyrė toks teisėjas Laimantas Misiūnas. Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos žinyboje Misiūnas 1986-1990 metais regis tarnavo milicininku ir iš „Tulpinių“ stiprybės matomai sėmėsi. Dabar, na ką jūs, Laimantas Misiūnas – tikras laimės kūdikis, nes karjerą ne juokais pasidarė, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko poste uoliai „Res-publikai ir tautai“ patarnauja.
Galvodamas, kad šioje byloje jau antras teisėjas į antstolių sukamo monkės biznio voratinklį gali it muselė įkliūti, 2021-11-29 žmogaus teisių gynėjas teisėjui L.Misiūnui (civ. bylos Nr. 2S-709-425/2021) tokio turinio raginimą išsiuntė: „Atsižvelgiant į tai, kad antstolio R.Vižainiškio atlygis šioje vykdomojoje byloje yra tik 900 Eur, ir į tai, kad jis 2021-11-23 už advokato teisinę pagalbą apmokėjo 1815 Eur ir ši suma tris kartus didesnė, negu nustato LR teisingumo ministro rekomendacijų 8 p., tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, jog antstolis gavo garantiją (apmokėta po to, kai buvo gauta garantija), kad byla bus išspręsta jo naudai. Asmeninę atsakomybę už pasekmes neišvengiamai teks prisiimti kiekvienam atskirai. Nuo dabar mums visiems aišku, kad byloje Nr. 2S-709-425/2021 priimdamas sprendimą veikėte sąmoningai.“
Tikra teisybė, kad teisėjas L.Misiūnas veikė išties (ne)protingai, suvokdamas savo veiksmų esmę, nes jis 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė tik antstolio kišenei palankų teismo sprendimą. Aišku, raginimas, lyg gyliuojančios karvės uodegos pamosikavimas, kažkiek atbaidė. Nes antstolis norėjo Z.Šegždos sąskaita uždirbti 1815 eurų, bet L.Misiūno kieta rankelė baikščiai suspurdėjo ir antstoliui atriekė tik 626 eurus už išlaidas „teisinei pagalbai“.
Tai koks gi velnias sugundė-užkerėjo R.Vižainiškį? Manyčiau, kad, kažin, ar apskritai galėtų atsispirti koks nors žemės vabalėlis, pavyzdžiui, advokatės Ingridos Krolienės ir jos „nierazlei- voda podružkės“ (tik pakasynos jus išskirs, – vertimas iš hebrajų k.) Lietuvos antstolių rūmų pirmininkės Ingos Karalienės krol-karališkiems kerams? Kaip žinia, advokatė Ingrida Krolienė savo plaukuotą uodegą pusto į teisėjos Loretos Braždienės Vilniaus apygardos teismo teisėjas. Ir ją nedvejodama atrinks (o aukštas ir gražus paskirs) už pirmąsias dvi žymiai išvaizdesnė ir jaunesnė, be to, dar ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė.
Taigi versija būtų tokia, kad R.Vižainiškiui akį mirktelėjo gudragalviai iš „Zeta Law“ advokatų profesinės bendrijos (nuotraukose iškalbingas šypsenas užsilipdę advokatai Valdemaras Stančikas ir Jonas Bložė). „Verslo angelai“ priėjo ir antstoliui į ausį pakuždėjo: „Sąskaita-faktūra „už teisinę pagalbą“ 1815 eurų bus išrašyta, ją apmoki, ir paduoti teisėjui L.Misiūnui, o mes garantuosime, kad bylą panevėžiškio teisme laimėsi ir visus euriukus iš gynėjo prievarta išlupsi.“
2022-01-05 gynėjas Z.Šegžda padavė kasacinį skundą dėl teisėjo L.Misiūno teismo nutarties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė „po ščiučjemu veleniju“ (šukuok velniui vilną, kol į kaltūną nesusivėlė, – vertimas iš jidiš k.) paskyrė atseit padūkusią-paklaikusią bylų atrankos kolegiją, kad žodį užmestų.
Taigi, 2022 m. sausio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija (teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė, Gediminas Sagatis ir Donatas Šernas – teism. proc. Nr. 2-68-3-19414-2021-3), žmogaus teisių gynėją sumaitojo, o „antstolių karalienės“ Ingos Karalienės piniginį interesą švariai išsergėjo. Kaip sako tikri aškenaziai – „ir pelė savo urve ginasi.“ Žodžiu, musėt, tikrai bus velnių priėdusi ta kolegija, kad teismo nutartimi gynėjo kasacinį skundą atsisakė priimti(!).
Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties „teisiniai“ argumentai tragiškai trafaretiniai. Esą kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teisėjai Dariuš Lučinski ir Laimantas Misiūnas pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Teisėjų trejetuko nutartį pridedu, gynėjo kasacinį skundą – taip pat.
Tad spręskite patys, kieno čia kas nepagristas – ar Z.Šegždos skundas nepagrįstas teisiniais argumentais ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Teisės požiūriu Z.Šegždos kasacinis skundas yra pernelyg geras, kad būtų nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nes čia visai ne juokai, kad po teismo suformuoto precedento nutrūktų antstolės Ingos Karalienės karalystės aukso gysla. Kad reikia gintis nuo nuogumo, čia ir nuvarytam arkliui aišku.
Nieko net nestebina, kad minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trys teisėjai materialinės ir procesinės teisės normas, gaila, leido sau pervadinti materialiosiomis ir proceso teisės normomis (žiūr. CPK 346 str. 2 d.) Teismo nutartyje ši ydinga formuluotė sąmoningai pavartota 2 vietose. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą apie ant LR civilinio proceso kodekso „dėjusių“ LAT teisėjų akivaizdų teisinės erudicijos stygių.
Tačiau komiškiausia istorijos dalis yra ta, kad privatinės teisės docentė, teisės mokslų daktarė teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė (gimusi 1976 m.) nuo 2021 metų Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nare dirba, dar ir Riomerio universiteto studentams kažką dėsto. Dabar žinosime, kieno gi čia taukuotų pirštelių darbo brokelis, kas tokie ant CPK deda ir kas atsakingas už tokių teisėjų, kaip Renata Volodko, Erlandas Stanislovaitis ar Dariuš Lučinski, žinių (ne)patikrinimą prieš priimant juos į valstybės tarnybą.
Derėtų išskirti tai, kad 1991–1993 metais teisėjas Donatas Šernas dirbo Biržų rajono prokuratūroje vyr. prokuroro padėjėju. Na, o ką iš tikrųjų jis nuveikė Sovietų okupacijos metais, savo biografijoje apsišviesti būtų matomai pernelyg keblu. Dar juokingiau, kad teismo nutartį su teisės sąvokų klaidomis surašęs teisės mokslų daktaras, profesorius ir LAT daktaras (su Henriku Daktaru sąsajos nėra patvirtintos) teisėjas Gediminas Sagatys (gimęs 1977 m.) yra Riomerio universiteto Civilinės ir komercinės teisės docentas.
Šis LAT daktaras 2007- 2013 metais dirbo advokatu advokato Irmanto Norkaus-Norcous kontoroje „Raidla Lejins& Norcous“, ir neturėdamas jokios teisėjo praktikos (!), 2013 metais, matyt, tulpių pašto brolijos (nepainiokime su „Tulpinių“ grupuote) iš karto buvo nominuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Teksto autorė išsakė nuomonę dėl korupcijos ir kritikavo teisminę valdžią, siekdama tobulinti teismų ir antstolių veiklą, neturėdama tikslo reikšti nepagarbą antstoliams, advokatams, teisėjams ir teisingumą vykdančiam teismui.
Ugnė Kryžiutė
LIETUVOS AUKŠČIAUSIAJAM TEISMUI
Kasatorius, pareiškėjas:
Zigmantas Šegžda, adresas:
Suinteresuotas asmuo: antstolis Rimantas Vižainiškis,
KASACINIS SKUNDAS
dėl 2021-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT- 24733-960/2021 ir 2021-12-15 Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-709-425/2021
Vilnius, 2022-01-05
Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų bei keliamas klausimas dėl skolininko teisės į teisingą vykdymo procesą ir dėl procesinio delsimo, nepagrįstai atsisakant vykdomąją bylą nutraukti.
Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – pirmosios instancijos teismas) pagal pareiškėjo Zigmanto Šegždos 2021m. birželio 22 skundą iškelta byla dėl antstolio Rimanto Vižainiškio (toliau – Antstolis)neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, kad Antstolio patvarkyme nurodytu adresu išieškotoja K. M. (toliau-išieškotoja) negyvena ir jos gyvenamoji vieta nežinoma daugiau kaip trejus metus, skunde pareiškėjas prašė teismo grąžinti 2015-03-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. N2-10411-127/2009, panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti ir Antstolio 2015 m. kovo 27 d. pradėtą vykdomąją bylą Nr. 0128/15/00550 nutraukti.
Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Antstolio 2015-07-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimą; likusioje dalyje pareiškėjo skundą dėl Antstolio veiksmų teismas atmetė nepateikdamas jokių teisinių argumentų.
Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi 2021-09-16 padavė Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą, kuriuo papildomai prašė išreikalauti duomenis iš banko apie išieškotojos banko sąskaitą. Panevėžio apygardos teismas (toliau – apeliacinės instancijos teismas), veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d.nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjo Z.Šegždos 626.00 eurus advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme Antstolio naudai.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
CPK 733 str. 7 d. teisės normos aiškinimas ir taikymas, kai išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą nutraukiamas, jeigu išieškotojo gyvenamoji vieta nežinoma
Atsižvelgdamas į tai, kad Antstolio patvarkyme nurodytu adresu išieškotoja negyvena ir jos gyvenamoji vieta nežinoma daugiau kaip trejus metus, skunde pareiškėjasprašė teismo vykdomąją bylą nutraukti CPK 733 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais. Vykdomojoje byloje yra įrodymas – Antstolio 2018-03-22 raštas „Dėl informacijos pateikimo“, pagrindžiantis tai, kad šiame rašte Antstolis pripažino, kad nuo 2018-03-22 yra informuotas, jog išieškotoja negyvena Antstolio patvarkyme nurodytu adresu, jos gyvenamoji vieta nežinoma – išieškotoja deklaravo išvykimą gyventi į Rusijos Federaciją, nenurodžiusi savo buvimo vietos užsienyje.
Dar vienas įrodymas – 2020-11-17 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (žiūr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-09 nutarties 2 puslapio 1 pastraipą), pagrindžia aplinkybę, kad išieškotoja Antstolio patvarkyme nurodytu adresu esantį butą pardavė 2017-05-31 ir jokio kito būsto Lietuvoje neturi. Taigi, išieškotoja nuo 2017-05-31, kai jos gyvenamoji vieta tapo nežinoma, neteikia antstoliui jokių duomenų apie gaunamas periodines išmokas vaiko išlaikymui, per paskutinius ketverius metus neišreiškėsavo valios dėl tolesnio išieškojimo, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ji iš esmės atsisakė išieškojimo (CPK 629 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į kasacinio skundo 15-16 pastraipose pateiktus įrodymus turime pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarydamas išvadą, kad „išieškotų lėšų pervedimo nutraukimo išieškotojui procedūra nebuvo pradėta, todėl nėra pagrindo nutraukti išieškojimą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą įstatyme nustatyta tvarka“ (žiūr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-09 nutarties 4 puslapį 7 pastraipą), savo sprendimo nemotyvavo teisiniais argumentais, neteisingai išaiškino ir pritaikė CPK 733 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės normą.
Taipogi turime pagrindą konstatuoti, kad ir apeliacinės instancijos teismas sprendime padaręs išvadą, jog „išieškotų lėšų pervedimo nutraukimo išieškotojui procedūra nebuvo pradėta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas nutraukti išieškojimą“ (žiūr. Panevėžio apygardos teismo 2021-12-15 nutarties 23 pastraipą) savo sprendimo nemotyvavo, nepateikė jokių teisinių argumentų, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas, beineteisingai išaiškino ir pritaikė CPK 733 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės normą.
Manome, kad CPK 733 str. 7 d. teisės norma labai aiškiai nustato išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą nutraukimo pagrindą, t. y. ši teisės norma reglamentuoja vykdomosios bylos nutraukimo taisykles. Priešingai bylą nagrinėjusių teismų išaiškinimui, CPK 733 str. 7 d. teisės norma įsakmiai numato trejų metų naikinamąjį terminą: jei pasibaigus įstatyme nustatytam naikinamajam terminui išieškotojo buvimo vieta neišaiškėjo, antstolio patvarkymu išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą privalo būti nutraukiamas, išieškotos sumos grąžinamos skolininkui, o vykdomasis dokumentas grąžinamas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai išaiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas klaidingai teigdami, jog „pradėta išieškotų lėšų pervedimo nutraukimo išieškotojui procedūra“ sudaropagrindą nutraukti išieškojimą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą. Priešingai tokiam išaiškinimui, vykdomųjų dokumentų grąžinimo pagrindus reglamentuoja CPK 321 str. teisės norma, o vykdomosios bylos nutraukimo sąlygas nustato CPK 629 str. 1 d. ir CPK 733 str. 7 d. teisės normos.
Turime pagrindą teigti, kad įstatyme nustatyta skolininko teisė reikalauti nutraukti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą ir grąžinti vykdomąjį dokumentąnegali būti aiškinama ir taikoma siaurinamai. Suteikiant antstoliui teisę tęsti išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą pasibaigus trejų metų naikinamajam terminui, būtų paneigta įstatymo nustatyta tvarka, įpareigojanti antstolį nutraukti išieškojimą ne tik nagrinėjamo ginčo atveju, bet ir tuomet, kai išieškotojas savo veiksmais sprendimo vykdymą padaro neįmanomą (CPK 631 str. 1d. 5p.).
Vien tai, kad Antstolis nebuvo rūpestingas vykdymo procese – tik imitavo vykdomosios bylos vykdymą, bet nesigilino į išieškotojos padėtį, sužinojęs, kad išieškotoja negyvena Antstolio patvarkyme nurodytu adresu, Antstolis 2018-03-22 nusprendė nepervedinėti išskaitytų pinigų sumų į depozitinę sąskaitą, savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, jogCPK 733 straipsnio 7 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas negalioja.
Bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kad, nepervedus nė vieno euro į depozitinę sąskaitą, neprasidedaCPK 733 str. 7 d. nurodytas trejų metų naikinamasis terminas, yra nepagrįsta.
Bylą nagrinėję teismai suponuodami, kad yra privaloma išieškotus pinigus laikyti trejus metus laikotarpį antstolio depozitinėje sąskaitoje, neteisingai išaiškino ir pritaikė šią teisės normą. CPK 733str. 7 d. norma aiškiai akcentuoja išieškotojo gyvenamosios vietos nežinojimą per trejus metus. Ar per tuos trejusmetus buvo išieškota, ar nebuvo išieškota, tai teisinės reikšmės neturinti aplinkybė, juolab, kad antstolis jokių pinigų neišieškojo, tik imitavo vykdymo procesą.
Šalia to, apeliacinės instancijos teismas sprendime padarydamas išvadą, kad išieškotojos nurodyta banko sąskaita yra galiojanti,todėl nėra kliūčių vykdyti skolos išieškojimą, pažeidė CPK 733str. 7 d. teisės normą, kadangi ši norma nenumato sąlygų dėl išieškotojo nurodytos sąskaitos banke ar jos galiojimo.
Būtina akcentuoti, jogantstolis, sužinojęs, kad išieškotojo gyvenamoji vieta nežinoma, turi pareigą pervesti išieškotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, nepriklausomai nuo to, kad Lietuvoje yra atidaryta ir veikianti išieškotojo banko sąskaita, nes CPK 733str. 7 d. teisės norma, kaip reikšminga nuostata išieškojimui vykdyti, daro nuorodą į antstolio patvarkyme nurodytą išieškotojo adresą ir jo gyvenamąją vietą.
Vien tik išieškotojo banko sąskaitos egzistavimas, neturint duomenų apie antstolio patvarkyme nurodytą išieškotojo gyvenamąją vietą, nėra pagrindas išieškomoms sumoms pervesti tiesiogiai į išieškotojo sąskaitą banke ir teigti, kad išieškotojas egzistuoja ir jo buvimo vieta žinoma. Taigi, išaiškėjus, kad išieškotojo gyvenamoji vieta nežinoma, net ir tuo atveju, jei išieškotojo sąskaita banke galioja, antstolis yra įstatymu įpareigotas laikyti išieškotą skolą antstolio depozitinėje sąskaitoje.
Vadovaujantis išdėstytu, konstatuojame, kad galiojanti (arba galiojanti, tačiau banko ribojama, kai sąskaitos turėtojui apribota galimybė ja naudotis) išieškotojo banko sąskaita negali sudaryti kliūties nutraukti skolos išieškojimą, kaip ir negali būti priežastis, dėl kurios būtų galima pateisinti antstolio procesinį delsimą.
Taigi, priimdami sprendimą vadovaujantis tuo, kad išieškotojos nurodyta banko sąskaita yra galiojanti, bylą nagrinėję teismai neteisingai pritaikė ir išaiškino CPK 733str. 7 d. normą.
Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėję teismai priimdami sprendimą, kad pasibaigus įstatyme nustatytam naikinamajam terminui išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą negali būti nutraukiamas,o vykdomasis dokumentas negali būti grąžinamas, sprendime nenurodant jokių motyvų (sutrumpintų motyvų), turime pagrindą konstatuoti, jog buvo pažeista CPK 733 str. 7 dalyje įtvirtinta vykdymo procesą reglamentuojanti teisės norma. Dėl tokio pobūdžio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla, o tai sudaro pagrindą bylą nagrinėjusių teismų sprendimams panaikinti vadovaujantis CPK 329 str. 1 dalimi ir 329 str. 2 dalies 4 punktu.
Dėl įrodymų neištyrimo, netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo, bylos esmės neatskleidimo (CPK 12 str., 14 str. 1d. , 179 str. 2d. ir 327 str. 1 d. 2 p. procesinės teisės normų pažeidimas)
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teigia, kad vykdomoji byla buvo pradėta pagal išieškotojos 2015-03-25 antstoliui pateiktą prašymą; pati išieškotoja nurodė savo gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis bei banko sąskaitą, į kurią prašo pervesti išieškotą skolą; taigi, vykdymo procese išieškotojos gyvenamoji vieta bei banko sąskaita, į kurią prašoma pervesti išieškotas lėšas buvo nustatytos. Šalia to, apeliacinės instancijos teismas teigia, kad vykdymo proceso metu išieškotojos gyvenamoji vieta pasikeitė, t.y. ji deklaravo išvykimą; nėra jokių duomenų apie banko sąskaitos uždarymą ar negaliojimą; į išieškotojos K.M. sąskaitą esančią banke AB „Swedbank“ antstolis perveda išieškotas sumas iš; šiuo metu nėra pagrindo nutraukti išieškojimą vien todėl, kad išieškotoja yra pakeitusi deklaruotą gyvenamąją vietą.
Pastarieji apeliacinės instancijos teismo teiginiai sudaro pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėjusių teismų skundžiamose nutartyse įrodymai nebuvo tiesiogiai ištirti, nepateikti teisiniai argumentai, dėl kurių teismas atmetė toliau nurodytus įrodymus (konstatuojamas CPK 270 str., 4 d. ir331 str. 4 d. procesinės teisės normų pažeidimas). Dėl tokio pobūdžio pažeidimų neteisingai nustatytos bylos aplinkybės, bylos esmė nebuvo atskleista.
Toliau pateikiame bylą nagrinėjusių teismų tiesiogiai neištirtų įrodymų, neteisingai nustatytų aplinkybių, atmestų įrodymų (nepateikiant argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus) sąrašą.
Priešingai, nei teigiaapeliacinės instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad į išieškotojos sąskaitą banke antstolis perveda išieškotas sumas iš skolininko. Taigi, neatitinka tikrovės teismo teiginys, kad antstolis į išieškotojos sąskaitą perveda išieškotas sumas iš skolininko.
Priešingai, nei teigiabylą nagrinėję instancijos teismai, vykdymo procese išieškotojos gyvenamoji vieta nėra nustatyta ir nėra žinoma nuo 2015-09-15. Teismai atmetė byloje esantį įrodymą, kad VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro tarnyboje užfiksuota, jog išieškotoja yra deklaravusi išvykimą į Rusijos Federaciją 2015-09-15 dieną. Pažymėtina tai, kad CPK 733str. 7 d., kaip reikšminga teisės norma reglamentuojanti skolos išieškojimo nutraukimą, daro nuorodą į Antstolio patvarkyme nurodytą išieškotojos adresą ir jos gyvenamąją vietą, tuo tarpu, kai šis teismo tiesiogiai neištirtas įrodymas pagrindžia, kad išieškotoja Antstolio patvarkyme nurodytu adresu negyvena nuo 2015-09-15.
Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neištyrė ir neanalizavo Antstolio 2018-03-22 rašto „Dėl informacijos pateikimo“,kuriame pateiktas itin svarbus įrodymas, kad Antstolis 2018-03-22 buvo informuotas, jog išieškotojos K.M. gyvenamoji vieta nežinoma – ji deklaravo išvykimą gyventi į Rusijos Federaciją, nenurodžiusi savo adreso užsienyje.
Šalia to, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neištyrė pareiškėjo pateikto įrodymo – 2020-11-17 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, įrodančio, kad išieškotoja nuo 2017-05-31 negyvena Antstolio patvarkyme nurodytu adresu Smiltelės g. 61-20, Klaipėda; 2017-05-31 išieškotoja nurodytu adresu esantį butą pardavė ir jokio kito buto ar kitos gyvenamosios vietosLietuvoje neturi.
Kaip jau minėta, Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad nėra jokių duomenų apie banko sąskaitos uždarymą ar negaliojimą ir kad pačios išieškotojos nurodyta banko sąskaita yra galiojanti. Tačiau iš bylą nagrinėjusių teismų nutarčių matyti, kad nei Antstolis, neiteismai į banką nesikreipė, išieškotojos banko sąskaita ištirta nebuvo.
Toliau apeliacinės instancijos teismas teigia, kad „jeigu išieškotojos vardu atidaryta sąskaita „Swedbank“ būtų uždaryta, bankas grąžintų atgal antstolio pervestas pinigų sumas, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta“.Pastarasis teismo teiginys neatitinka tikrovės. Byloje nė vienas toks pinigų sumų pervedimo faktas nėra ištirtas ir įrodytas, kadangi antstolis realiai jokių pinigų į išieškotojos sąskaitą nepervedė.
Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą išreikalauti iš banko išieškotojos K.M. vardu atidarytos banko sąskaitos duomenis: banko sąskaitos išrašą apie piniginių lėšų judėjimą už paskutinius 3 metus ir informaciją, ar banko sąskaita yra veikianti ir galiojanti, tuo pažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo principą renkant įrodymus.
Aukščiau nurodytoms aplinkybėms išaiškinti byloje reikalinga iš banko išreikalauti ir pateikti įrodymus apie banko sąskaitą.
Išsamiai neištyrę išieškotojos vardu atidarytos sąskaitos banke, bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad išieškotoja yra pasiekiama. Teismai savo poziciją grindžia tik vienu įrodymais nepagrįstu argumentu, jog antstolis teigia, kad Lietuvoje yra išieškotojos atidaryta „galiojanti ir veikianti“banko sąskaita. Tačiau teismai neanalizavo, išsamiai neištyrė reikšmingų įrodymų apie išieškotojos sąskaitą banke ir nepagrindė, kad išieškotoja toje banko sąskaitoje esančiais pinigais realiai naudojasi ir pinigai naudojami vaiko išlaikymui.
Apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl pareiškėjo teisinio argumento, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami. Teismai neištyrė fakto, kad, jei nuo 2017m. išieškotoja pagal banko reikalavimą neatnaujino tapatybės nustatymo informacijos, jos galimybę naudotis šia banko sąskaita bankas turėjo apriboti.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje teigia, kad „teismo iniciatyvagauti Gyventojų registro duomenys įrodo, jog išieškotoja yra deklaravusi išvykimą į Rusijos Federaciją. Tačiau teismas skundžiamame sprendime neteisingai nustatė bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje apskritai nenurodė išieškotojos išvykimo deklaracijos datos, nors VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro tarnyboje užfiksuota, kad išieškotoja yra deklaravusi išvykimą į Rusijos Federaciją 2015m. rugsėjo 15 dieną.
Šalia to, pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes nustatė neteisingai, kadangineanalizavo bylos medžiagos ir neištyrė toliau išvardytų įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje pripažino, jog „suinteresuotas asmuo K.M. atsiliepimo į skundą nepateikė“ (žiūr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-09 nutarties 3 puslapio 4 pastraipą) Pastaroji aplinkybėįrodo, jog išieškotoja realiai nepasiekiama, t. y. neaišku, ar ji, pavyzdžiui, yra gyva.
2021-06-28 Antstolis raštu kreipėsi į išieškotoją K.M., prašydamas suteikti informaciją, ar ji pageidauja, jog būtų tęsiamas įsiskolinimo išieškojimas, bet išieškotojos atsakymo negavo (žiūr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-09 nutarties 4 puslapio 5 pastraipą) Ši aplinkybė įrodo, kad nuo 2017-09-15 d., t. y. prieš 4 metus išieškotoja K.M. ne tik iš esmės atsisakė išieškojimo, bet yra dingusi be žinios. Atkreiptina, kad 2021-06-28 Antstolis raštu kreipėsi į išieškotoją tik apsimestinai, nepaisydamas to, jogišieškotojos gyvenamoji vieta jam nebuvo žinoma ir žinodamas, kad byloje esanti išieškotojos elektroninio pašto paskyra adresu: … @gmail.com yra panaikinta.
Išieškotoja apskritai nėra informavusi antstolio apie 2015-12-15 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12516-796/2015, kuriuo buvo sumažintas išlaikymo vaikui dydis. Ši aplinkybė įrodo, jog nuo 2015-12-15 išieškotoja neteikiaAntstoliui jokių duomenų apie vykdomosios bylos aplinkybes, tad nuo šios datos nėra jokių duomenų apie išieškotoją, jos telefonas išjungtas, elektroninio pašto paskyra panaikinta, ji yra dingusi be žinios.
Antstolis teismui pateikė 2021-08-06 antstolio Mindaugo Dabkaus raštą Nr. S-21-28-27689 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriamenurodyta, kad vykdomosios bylos užbaigimo momentu nebuvo paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas. Šis raštas įrodo, kad antstolis M.Dabkus negalėjo susisiekti su išieškotoja iki pat vykdomosios bylos nutraukimo 2020-06-12, kas taip pat daro išvadą, kad išieškotoja yra dingusi be žinios.
Dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo.
Bylą nagrinėję teismai neištyrė, ar išieškotojos vardu Lietuvoje atidaryta sąskaita banke yra realiai „veikianti ir galiojanti“, neišreikalavo iš banko AB „Swedbank“ šios banko sąskaitos išrašo apie piniginių lėšų judėjimą (pajamų ir išlaidų) už paskutinius trejus metus (nes 3 metų laikotarpis aktualus pagal CPK 733 str. 7 d.); nenustatė, kurioje valstybėje ji naudojasi šios sąskaitos banko kortele; nenustatė, ar išieškotoja su banku yra apskritai sudariusi elektroninės bankininkystės sutartį ir gali valdyti banko sąskaitą nuotoliniu būdu.
Bylą nagrinėję teismai, neišreikalaudami šių duomenų apie išieškotojos sąskaitą banke, pažeidė CPK 179 str.- nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui, t.y. netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, pažeidė šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 str.) ir rungimosi principą (CPK 12 str.).
Teismai neteisingai vertina aplinkybę, kad išieškotoja yra pasiekiama. Teismai tokią savo poziciją grindžia tik vienu argumentu, jog antstolis teigia, kad Lietuvoje yra atidaryta „galiojanti ir veikianti“banko sąskaita. Tačiau teismas neanalizavo reikšmingų įrodymų apie išieškotojos sąskaitą banke ir nepagrindė, kad išieškotoja toje banko sąskaitoje esančiais pinigais realiai naudojasi. Pareiškėjas ir du antstoliai nesėkmingai bando susisiekti su išieškotoja ketverius metus. Pagal bylos medžiagą jokių žinių iš atsakovės nėra nuo pat vykdomosios bylos vykdymo pradėjimo. Taigi, ši aplinkybė pagrindą konstatuoti, kad išieškotoja yra dingusi be žinios, tad šiai dienai lėšų išieškojimas iš pareiškėjo nėra efektyvus ir tikslingas
Esant nurodytam, bylą nagrinėję teismai,
1) neištyrę įrodymo, kad išieškotoja yra deklaravusi išvykimą į Rusijos Federaciją 2015-09-15 dieną; 2) neištyrę įrodymo – 2020-11-17 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, patvirtinančio, kad išieškotoja nuo 2017-05-31 negyvena Antstolio patvarkyme nurodytu adresu; 3) neištyrę įrodymo Antstolio 2018-03-22 rašto „Dėl informacijos pateikimo“, įrodančio, kad Antstolis 2018-03-22, t.y. daugiau nei prieš 3 metus buvo informuotas, jog išieškotojos gyvenamoji vieta nežinoma; 4) nesurinkę ir išsamiai neištyrę išieškotojos vardu atidarytos sąskaitos banke; 5) neištyrę kitų aukščiau pateiktų įrodymų kad, išieškotoja daugiau kaip 3 metus negyvena Antstolio patvarkyme nurodytu adresu, nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškėjo skundą, neteikė informacijos apie teismo sprendimu sumažintą išlaikymo dydį, neatsako į dviejų antstolių paklausimus; nepagrįstai sprendė, kad yra nustatyta išieškotojos gyvenamoji vieta bei sąskaita banke, į kurią prašoma pervesti išieškotas lėšas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kad nėra pagrindo išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą nutraukti.
Konstatuojame, kad bylą nagrinėję teismai pažeisdami CPK 14 str. 1d. tiesiogiai neištyrė visų byloje esančių įrodymų,pažeisdami CPK 270 str. 4 d. 3 punktą motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepateikė išsamių ir aiškių argumentų, dėl kurių teismas atmetė šiuos įrodymus; pažeisdami CPK 179 str. 2d. netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą; pažeisdami šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 str.) ir rungimosi principą (CPK 12 str.), pažeidė CPK 329 straipsnio 1 dalį. Tokio pobūdžio pažeidimas sudaro pagrindą teismo sprendimui panaikinti.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo antstoliui kaip bylos šaliai
Atsižvelgiant į tai, kad Antstolio atsiliepimas į atskirąjį skundą yra pasirašytas paties Antstolio, ir į tai, kad prie bylos yra pridėta advokato sąskaita faktūra (kurioje nenurodytas konkretus paslaugos pavadinimas) ir banko pervedimo dokumentas su nesąžiningo dydžio 1815 Eur suma, kas įrodo, jog gavęs žodinę advokato konsultaciją Antstolis pats parengė atsiliepimą į atskirąjį skundą, darytina išvada, kad Antstolis bylą veda tiesiogiai. Kasatorius laikosi pozicijos, kadbylų dėl antstolio vykdomų funkcijų specifika yra ta, kad Antstolis yra teisinį išsilavinimą turinti bylos šalis, gerai išmananti sritį, kurioje dirba, taigi, Antstolis šią nesudėtingą civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turi vesti tiesiogiai. Antstoliui visiškai nebuvo būtina kreiptis į advokatą apeliacinės instancijos teisme, todėl antstoliui priteistos 626 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme neturėjo pagrindo būti pripažintos būtinomis ir priteistinomis antstoliui iš pareiškėjo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu,3 dalimi,
prašome:
2021-09-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir 2021-12- 15 Panevėžio apygardos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – 2015 m. kovo 27 d. pradėtą antstolio Rimanto Vižainiškio vykdomąją bylą Nr. 0128/15/00550 nutraukti.
Kasatorius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą