Ugnė Kryžiutė
Į rezonansinę turto prievartavimo bylą
įtrauktas dar vienas pažeidžiamas teisėjas. Tai Vilniaus regiono apylinkės
teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič (nelinksniuojamas). LR
Prezidentūra, gi, pakišusi po didinamuoju stiklu linksniuoja į minėtą turto
plėšimo bylą įsivėlusią šio teisėjo de
facto viršininkę teisėją Jolantą Bagdonienę. Dalia Grybauskaitė nepaskyrė teisėjos
J.Bagdonienės į teismo pirmininkės postą antrajai kadencijai. Kaip žinia, nepriklausoma internetinė žiniasklaida
itin aštriai kritikuoja J.Bagdonienę ir jos vadovaujamo teismo teisėjus už
žmogaus teisių pažeidimų gausą. Bet J.Bagdonienę palaikantys pilkieji
kardinolai siekia ją vėl pasodinti į teismo
pirmininkės sostą manydami, kad Prezidentas Gitanas Nausėda yra naivuolis.
O dabar pažvelkime, iš kokio kelmo spirtas
teisėjas Marjan Gerasimovič. Teksto autorė mano, kad šio teisėjo veikla
suteikia pagrindą Lietuvos žmonėms abejoti teismo nepriklausomumu, sąžiningumu
ir nešališkumu.
Neatmestina versija, kad siekianti atimti 300 000 Eur vertės turtą iš buvusio
meilužio Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorė Sigita Jurgelevičienė daro įtaką teisėjui
M.Gerasimovič‘iui. Svarbu pažymėti tai, kad dabar S.Jurgelevičienė susikrovė
lizdelį dviejose valstybės finansų įstaigose. Tai VšĮ Centrinė projektų valdymo
agentūra prie Finansų ministerijos ir biudžetinė
įstaiga CPO (Centrinė perkančioji organizacija). Valstybės „tarnautoja“
nebadauja - jos dviguba mėnesinė alga gali siekti net 3000 Eur žymą.
Tuo tarpu teisėjas M.Gerasimovič šiais metais
jau spėjo pakliūti į Vilniaus apygardos teismo pirmininkės Loretos Braždienės
nemalonę. Kaip nurodyta teismo pirmininkės
L.Braždienės 2019-08-22 rašte Nr. TR-657, minėtą turto prievartavimo bylą nagrinėjantis
teisėjas M.Gerasimovič ne pirmą kartą pagaunamas dėl aplaidumo darbe. Teismo
pirmininkė pripažino faktą, kad byloje Nr. e2-517-604/2019 teisėjas
M.Gerasimovič šiurkščiai pažeidė atskirojo skundo priėmimo terminus. Visgi,
anot jos, net ir dėl tokio procesinių terminų pažeidimo ji nemato reikalo
patraukti teisėją M.Gerasimovič‘ių
drausminėn atsakomybėn. Toks atsainus teismų prievaizdės L.Braždienės
požiūris į teisėjo darbo broką išprovokavo teisėją naujiems „žygdarbiams“.
2019-10-23 d. ieškovas pateikė prašymą teisėjui
M. Gerasimovič, kad šis išreikalautų iš atsakovės S.Jurgelevičienės sumokėti
3213 Eur žyminį mokestį už
pareikštą priešieškinį.
Bet 2019-10-29 d. nutartimi teisėjas M.Gerasimovič
nusprendė, kad teismas dirbs „už ačiū“ ir iš valstybės tarnautojos žyminio
mokesčio nereikalaus.
Įtarimus dėl teisėjo M. Gerasimovič galimo
slapto sandorio kelia aplinkybė, kad dėl turtinių reikalavimų, kurie neapmokėti
žyminiu mokesčiu, dar prieš 2 metus (2017-06-15 d.) Vilniaus rajono apylinkės
teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius toje pačioje byloje nutartimi kategoriškai
atsisakė priimti atsakovės S.Jurgelevičienės analogišką priešieškinį.
Nutaręs nereikalauti iš valstybės tarnautojos žyminio
mokesčio, teisėjas Marjan Gerasimovič priėmė ne teisingą sprendimą, bet priėmė savo
esme antikonstitucinę nutartį („teisėjas turi klausyti tik įstatymo”), kuriančią
vien tik išorinį teismo vykdomo teisingumo įspūdį.
Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad
žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena
iš civilinės bylos iškėlimo priėmimo teisme sąlygų. Žyminio mokesčio
institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų:
netiesiogiai užkirsti galimybę
nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės
išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti
šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę,
procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl
pažeistų teisių gynimo.
Teisėjas M.Gerasimovič, manau, suklastojo 2019-10-29
d. teismo nutartį, klaidingai teigdamas, esą S.Jurgelevičienė nesiekia prisiteisti naujo turto, o siekia
įgyvendinti savo „teisę” transformuoti
bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę, tad toks jos reikalavimas savo
esme laikytinas neturtiniu.
Tokiais pasisakymais, manyčiau, teisėjas M.Gerasimovič
ciniškai ignoruoja teisės aktus. Teisėjas turėtų žinoti, kad proporcinis žyminis mokestis taikomas
turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar
kitokio reikalavimo kainos (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d, 1 p.).
Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai
nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 d. 2 p.). Toks žyminis mokestis
nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat
ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais
yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Taigi, teisėjo žiniai, neturtiniais ginčais paprastai yra
pripažįstami ginčai ne dėl turto, t.y. neturtiniais ieškiniais pripažintini
ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi
tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu.
Nagrinėjamu atveju S.Jurgelevičienės priešieškinis savo esme yra turtinio
pobūdžio. Šalių ginčas turi tiesioginį
ryšį su konkrečiu turtu - S.Jurgelevičienė reiškia reikalavimą dėl šalių ginčo
turto, t.y. dėl dalies sklypo ir gyvenamojo namo jai priteisimo iš ieškovo. Valstybės
tarnautoja reikalauja priteisti daugiau, nei jai priklauso kaip bendraturtei. Plėšrioji valdininkė reikalauja priteisti jai iš ieškovo turto dalį – naują turtą, t.y.
ji reikalauja papildomos turtinės naudos. Ši moteris įvertino ieškovo turto
dalį konkrečia suma. Be to šioje byloje teismo sprendimo padariniai gali
sukurti ieškovo turtinius praradimus –
S.Jurgelevičienė siekia iš ieškovo perimti visą jo turtą.
Nėra normalu, kad valstybės
tarnautojai S.Jurgelevičienei reikalaujant priteisti jai naują turtą - didesnę turto dalį natūra teisėjas M.Gerasimovič
laiko tai neturtiniu reikalavimu.
Šiame kontekste, manau, kvailai atrodo teismo
sprendimas. Bet tūlam teisėjui jūra iki kelių, kai reikia vykdyti „valstybinės“
reikšmės užsakymą. Pasak liaudies išminties, kuprotą tik grabas ištiesins.
Žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šėgžda
pranešė, kad, jei jo turto prievartavimas nesiliaus ir prie to prisidės šališki
teismai, savo teisę į nuosavybę jis gins Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių tautų Tarptautiniame
teisingumo teisme (the United Nations International Court of Justice).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą