Marjan Gerasimovič:„Plėšikavimas - ne nusikaltimas, bet plėšiko teisė „transformuoti“ atimtą turtą!”

Šalčininkų teismo teisėjas Marjan Gerasimovič:„Plėšikavimas - ne nusikaltimas, bet plėšiko teisė „transformuoti“ atimtą turtą!”

https://laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=9455:salcininku-teismo-teisejas-marjan-gerasimovic-plesikavimas-ne-nusikaltimas-bet-plesiko-teise-transformuoti-atimta-turta&catid=31&Itemid=101 

 

Ugnė Kryžiutė

Į rezonansinę turto prievartavimo bylą įtrauktas dar vienas pažeidžiamas teisėjas. Tai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič (nelinksniuojamas). LR Prezidentūra, gi, pakišusi po didinamuoju stiklu linksniuoja į minėtą turto plėšimo bylą įsivėlusią šio teisėjo de facto viršininkę teisėją Jolantą Bagdonienę. Dalia Grybauskaitė nepaskyrė teisėjos J.Bagdonienės į teismo pirmininkės postą antrajai kadencijai.  Kaip žinia, nepriklausoma internetinė žiniasklaida itin aštriai kritikuoja J.Bagdonienę ir jos vadovaujamo teismo teisėjus už žmogaus teisių pažeidimų gausą. Bet J.Bagdonienę palaikantys pilkieji kardinolai  siekia ją vėl pasodinti į teismo pirmininkės sostą manydami, kad Prezidentas Gitanas Nausėda yra naivuolis.

O dabar pažvelkime, iš kokio kelmo spirtas teisėjas Marjan Gerasimovič. Teksto autorė mano, kad šio teisėjo veikla suteikia pagrindą Lietuvos žmonėms abejoti teismo nepriklausomumu, sąžiningumu ir nešališkumu. Neatmestina versija, kad siekianti atimti 300 000 Eur vertės turtą iš buvusio meilužio Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorė  Sigita Jurgelevičienė daro įtaką teisėjui M.Gerasimovič‘iui. Svarbu pažymėti tai, kad dabar S.Jurgelevičienė susikrovė lizdelį dviejose valstybės finansų įstaigose. Tai VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prie Finansų  ministerijos ir biudžetinė įstaiga CPO (Centrinė perkančioji organizacija). Valstybės „tarnautoja“ nebadauja - jos dviguba mėnesinė alga gali siekti net 3000 Eur žymą.

Tuo tarpu teisėjas M.Gerasimovič šiais metais jau spėjo pakliūti į Vilniaus apygardos teismo pirmininkės Loretos Braždienės nemalonę.  Kaip nurodyta teismo pirmininkės L.Braždienės 2019-08-22 rašte Nr. TR-657, minėtą turto prievartavimo bylą nagrinėjantis teisėjas M.Gerasimovič ne pirmą kartą pagaunamas dėl aplaidumo darbe. Teismo pirmininkė pripažino faktą, kad byloje Nr. e2-517-604/2019 teisėjas M.Gerasimovič šiurkščiai pažeidė atskirojo skundo priėmimo terminus. Visgi, anot jos, net ir dėl tokio procesinių terminų pažeidimo ji nemato reikalo patraukti teisėją M.Gerasimovič‘ių  drausminėn atsakomybėn. Toks atsainus teismų prievaizdės L.Braždienės požiūris į teisėjo darbo broką išprovokavo teisėją naujiems „žygdarbiams“.

2019-10-23 d. ieškovas pateikė prašymą teisėjui M. Gerasimovič, kad šis  išreikalautų iš atsakovės S.Jurgelevičienės sumokėti 3213 Eur žyminį mokestį už pareikštą priešieškinį. Bet 2019-10-29 d. nutartimi teisėjas M.Gerasimovič nusprendė, kad teismas dirbs „už ačiū“ ir iš valstybės tarnautojos žyminio mokesčio nereikalaus. 

Įtarimus dėl teisėjo M. Gerasimovič galimo slapto sandorio kelia aplinkybė, kad dėl turtinių reikalavimų, kurie neapmokėti žyminiu mokesčiu, dar prieš 2 metus (2017-06-15 d.) Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius toje pačioje byloje nutartimi kategoriškai atsisakė priimti atsakovės S.Jurgelevičienės analogišką priešieškinį.   

Nutaręs nereikalauti iš valstybės tarnautojos žyminio mokesčio, teisėjas Marjan Gerasimovič priėmė ne teisingą sprendimą, bet priėmė savo esme antikonstitucinę nutartį („teisėjas turi klausyti tik įstatymo”), kuriančią vien tik išorinį teismo vykdomo teisingumo įspūdį.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš civilinės bylos iškėlimo priėmimo teisme sąlygų. Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjas M.Gerasimovič, manau, suklastojo 2019-10-29 d. teismo nutartį, klaidingai teigdamas, esą S.Jurgelevičienė  nesiekia prisiteisti naujo turto, o siekia įgyvendinti savo „teisę” transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę, tad toks jos reikalavimas savo esme laikytinas neturtiniu.

Tokiais pasisakymais, manyčiau, teisėjas M.Gerasimovič ciniškai ignoruoja teisės aktus. Teisėjas turėtų žinoti, kad  proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d, 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 d. 2 p.). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Taigi, teisėjo žiniai,  neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto, t.y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu.

Nagrinėjamu atveju S.Jurgelevičienės  priešieškinis savo esme yra turtinio pobūdžio.  Šalių ginčas turi tiesioginį ryšį su konkrečiu turtu - S.Jurgelevičienė reiškia reikalavimą dėl šalių ginčo turto, t.y. dėl dalies sklypo ir gyvenamojo namo jai priteisimo iš ieškovo. Valstybės tarnautoja reikalauja priteisti daugiau, nei jai priklauso kaip bendraturtei.  Plėšrioji valdininkė reikalauja priteisti jai iš ieškovo turto dalį – naują turtą, t.y. ji reikalauja papildomos turtinės naudos. Ši moteris įvertino ieškovo turto dalį konkrečia suma. Be to šioje byloje teismo sprendimo padariniai gali sukurti ieškovo  turtinius praradimus – S.Jurgelevičienė siekia iš ieškovo perimti visą jo turtą.

Nėra normalu, kad valstybės tarnautojai S.Jurgelevičienei reikalaujant priteisti jai naują turtą - didesnę turto dalį natūra teisėjas M.Gerasimovič laiko tai neturtiniu reikalavimu.

Šiame kontekste, manau, kvailai atrodo teismo sprendimas. Bet tūlam teisėjui jūra iki kelių, kai reikia vykdyti „valstybinės“ reikšmės užsakymą. Pasak liaudies išminties, kuprotą tik grabas ištiesins.

Žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šėgžda pranešė, kad, jei jo turto prievartavimas nesiliaus ir prie to prisidės šališki teismai, savo teisę į nuosavybę jis gins Europos Žmogaus Teisių Teisme  ir Jungtinių tautų  Tarptautiniame teisingumo teisme (the United Nations International Court of Justice).