Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė
Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L.Braždienė: „Kaip žinia, sprendžiant Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorės bylą, įstatymai negalioja.“
Ugnė Kryžiutė
Panašu, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo
pirmininkė Jolanta Bagdonienė nusprendė atlikti priverstinį Lietuvos gyventojų
migravimą. Pagal šį veiklos modelį Vilniaus miesto gyventojų bylos skiriamos
nagrinėti ne Vilniuje, bet Šalčininkuose, Ukmergėje, Trakuose ar kitur. Kadangi
mažuose rajonų teismuose teisėjų skaičius ribotas, logiškai išeitų, kad atokių
Lietuvos miestelių gyventojai su teismų bylomis atitinkamai turėtų.migruoti į
Vilniaus mieste esantį teismą.
Pasiremkime faktine medžiaga. 2017-04-21
Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo iškelta byla atsakovei Viešųjų pirkimų
tarnybos eksdirektorei, VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra prie Finansų
Ministerijos“(CPVA) specialistei Sigitai
Jurgelevičienei. Nusišalinus teisėjui Vilmantui Ambrulevičiui nuo bylos
nagrinėjimo, pažeidžiant teismingumo taisykles, aukščiau nurodyta byla buvo paskirta Šalčininkų rūmų teisėjai
Rūtai Kazlauskienei. 2019-05-10 ši byla paskirta Šalčininkų rūmų teisėjui
Marjanui Gerasimovičiui.
Tuo teismo pirmininkė J.Bagdonienė pažeidė CPK
29 str. nuostatas, kadangi ieškinys pareikštas pagal šalių gyvenamąją vietą
Vilniaus rajone. Taip pat pažeistas CKP 31 str. nustatytas išimtinis
teismingumas – ieškinys dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingas šio
daikto buvimo vietos teismui - Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus
rajono rūmams.
Sprendžiant bylos perdavimo klausimą Šalčininkų rajono apylinkės teismui (teisėjai
R.Kazlauskienei), teismo pirmininkė J.Bagdonienė pateikė tikrovės neatitinkančią
informaciją, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme visi teisėjai nusišalino nuo
bylos, jų pakeisti kitais tame teisme negalima. Tačiau šiame teisme dirbo ir
tebedirba neturinti pagrindo nuo bylos nusišalinti teisėja Ieva Pluirienė.
Aukščiau išdėstyti teismo veiksmai gali
būti vertinami dar ir kaip procesinis delsimą
(nesudėtinga civilinė byla neišspręsta per 2 metus), teisminis chuliganizmas ir
piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
2019-07-01 ieškovas padavė atskirąjį skundą
civilinėje byloje Nr. e2-517-604/2019. Tačiau šiai dienai teisėjai J.Bagdonienė
ir Marijan Gerasimovič vis dar neišsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimo.
Tuo pažeista CPK 334 str. 2 dalis, kuri nustato, kad pirmosios instancijos
teismas privalo per 3 dienas išspręsti atskirojo skundo siuntimo į apeliacinės
instancijos teismą klausimą.
Nors byla buvo paskirta teisėjui M.Gerasimovičiui
2019-05-12 d., tačiau teismo posėdis paskirtas tik 2019-08-27 d., kas įrodo,
kad teisėjo veiksmuose yra akivaizdūs procesinio delsimo požymiai. 2019 m.
rugpjūčio 5 d. minėta informacija perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Dėl to, kad teismo pirmininkė J.Bagdonienė
bylas skirsto galimai piktnaudžiaudama LITEKO automatizuoto bylų paskirstymo
modulio trūkumais, 2019-05-28 d. ieškovas minėtoje byloje padavė skundą
Vilniaus apygardos teismo pirmininkei Loretai Braždienei. Pirmininkė L.
Braždienė 2019-06-12 rašte-atsakyme Nr.
TR-481, skirtame ieškovui teigia, esą
byla buvo paskirta Šalčininkų teismui, tad „kaip žinia, teisėjų skyrimo
protokolai negali būti keičiami.“ L. Braždienė
atsakyme negalėjo teisiškai argumentuoti, kodėl teismo pirmininkė
J.Bagdonienė pažeidė CPK 29 str. nuostatas ir tuo Vilniaus mieste gyvenančio
asmens iškeltą bylą neteisėtai perkėlė iš Vilniaus mieste esančio teismo į
Šalčininkų rajono apylinkės teismą. Peršasi išvada, kad, anot Vilniaus
apygardos teismo pirmininkės L.Braždienės, teisme nagrinėjant Viešųjų pirkimų
tarnybos eksdirektorės S.Jurgelevičienės bylas, Civilinio proceso kodekse
įtvirtintos nuostatos negalioja.
2019 m. rugpjūčio
4 d. portalas lrt.lt pranešė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ištyrė, kaip
teismuose skirstomos bylos. Dabar automatizuota sistema bylas teisėjams skirsto
atsitiktine tvarka, bet tyrėjai šioje sistemoje rado trūkumų, kurie sudaro
sąlygas papirkti teismų darbuotojus.
Kad byla būtų paskirta
teisėjui, jis turi patekti į eilę. STT nustatė, kad bylų paskirstymas
automatiškai veikia, bet teisėjų patekimas į eilę turi trūkumų.
Pavyzdžiui, jeigu reikėtų
išnagrinėti vieną bylą, ją teoriškai galėtų gauti, tarkime 10 vieno teismo
teisėjų. 5 iš jų galėtų specializuotis visai kitoje srityje nei reikalauja byla, todėl jos
nagrinėti negalėtų, dar vienas – atostogauti ir 2 – sirgti. Tada nagrinėti bylą
būtų paskirtas tik vienas iš likusių teisėjų. Tokie duomenys suvedami ir
koreguojami rankiniu būdu, todėl sistemoje pakeitus pirminę informaciją,
pavyzdžiui, teisėjo atostogų laiką, teisėjas gali būti
pašalintas iš atrankos.
„Nedrįsčiau dabar atsakyti į šį
klausimą nei taip, nei ne. Jeigu,
tarkime, tyrime aiškėja, kad tam tikros korupcinės veiklos buvo darytos
atliekant bylų skirstymą, tai galbūt teoriškai“, – teigia Teisėjų tarybos
pirmininkas ir Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.
Prašau portalo ”Laisvas
laikraštis” redakciją paskelbti Vilniaus apygardos teismo pirmininkės
L.Braždienės 2019-06-12 raštą Nr. TR-481.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą