Nuotraukoje - Ukmergės rajono apylinkės teismo
teisėjas Rinaldas Adamonis
Ukmergės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis
užveržė antsnukį represinį režimą pliekiančiam patriotui
Bronius Pogrindis
Kopijuota
iš portalo „Laisvas laikraštis“, paskelbtas 2017 m. sausio 27 d.
Pribloškiančiai paprasta pinigų plovimo schema. Valstybės tarnautoja
priima 40 tūkstančių Eur dydžio kyšį mainais už pastangas, kad ji nepradės
patikrinimo dėl valstybės biudžeto grobstymo. Kaip šį kyšį legalizuoti, t.y. jį
išplauti? Pinigai perduodami
„verslininkams“, turintiems policijos ir prokurorų pažymėjimus. Pastarieji
pagal kyšį priėmusios tarnautojos skundus kelia vieną po kitos baudžiamąsias
bylas jos nusižiūrėtam meilužiui. „Verslininkai“ paleidžia į apyvartą
procesinių prievartos priemonių arsenalą, duodami suprasti, kad meilužiui teks
atsisveikinti su savo turtu. Pagal teismo sprendimą nepagrįstai apkaltinto
žmogaus 40 tūkstančių Eur dydžio turtas pereina į apsukriosios valstybės
tarnautojos rankas. Dabar visi patenkinti: uždirbo teisėsaugos mafija, o aferą
kartu su ja prasukusi tarnautoja gali ramia dūšia deklaruoti Valstybinei
mokesčių inspekcijai „sąžiningai“ gautas pajamas.
2017 m. sausio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas
Adamonis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos
Jurgelevičienės prašymą nutarė nagrinėti
neviešame teismo posėdyje baudžiamąją bylą Nr.1-9-517/2017. Tačiau teisėjui
Rinaldui Adamoniui derėtų žinoti, kad Sigita Jurgelevičienė yra yra viešas
asmuo.
Visuomenės informavimo įstatymas leidžia viešoje erdvėje skelbti
informaciją apie viešųjų asmenų veiklą. Ne paslaptis, kad didžiausi valstybės
biudžeto grobstymai yra susiję su viešaisiais pirkimais. Taigi, nuo to, kokias
etines, moralines savybes turintys asmenys vadovauja Viešųjų pirkimų tarnybai
ir kaip sąžiningai jie atlieka savo pareigas, priklauso Lietuvos gerovė.
Internete paskelbta daug tekstų apie tai, kaip valstybės tarnautoja
S.Jurgelevičienė daugiau kaip prieš 2 metus pasitelkusi policijos ir
prokuratūros pajėgas iškėlė bylą buvusiam meilužiui. Ši byla yra rezonansinė,
sukėlusi didelį susidomėjimą visuomenėje. Apie S.Jurgelevičienės ir jos aplinką
Zigmantas Šegžda paskelbė apie 70 publikacijų viešojoje erdvėje, daugiau kaip
12 mėnesių Zigmanto Šegždos straipsniai apie S.Jurgelevičienės užkulisinę veiklą
periodiškai skelbiami interneto portale „Laisvas laikraštis“ ir tinklaraštyje „blogas.lt“. Dar dviejuose tinklaraščiuose: http://zigmantassegzda.simplesite.com/ ir http://zigmantassegzda.blogr.lt/ publikacijos skelbiamos ir anglų kalba
užsienio skaitytojų auditorijai. Savo straipsniais internete Zigmantas Šegžda
visuomenę informuoja apie žmonių mulkinimą ir valstybės pareigūnų eksponuojamą
vagies mentalitetą.
Iš publikacijų matyti, kad turto bendrasavininkių Z.Šegždos ir S.
Jurgelevičienės civiliniai santykiai teisėsaugos institucijų buvo perkelti į
kriminalinę erdvę. Panašu, kad atsirado naujas turto prievartavimo bylų
porūšis, kurį hipotetiškai galima pavadinti „turto prievartavimas pasitelkiant
policiją ir prokuratūrą“. Galima manyti, kad tai ir nulėmė bylos nagrinėjimo
uždarumą. Tad yra pagrindas manyti,
kad teisėjas Rinaldas Adamonis
įslaptindamas teismo procesą siekia išvengti viešumo, asmeninės atsakomybės dėl
daromų klaidų ir žmogaus teisių pažeidimų teismo procese. Be to, manyčiau, kad
Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis gali būti vertinama kaip represinio
režimo reakcija į tai, jog Zigmantas
Šegžda padavė į teismą LR generalinę prokuratūrą, Teisingumo ministeriją ir
Policijos departamentą.
Manau, kad minėta 2017 m. sausio 20 d. nutartimi Ukmergės rajono
apylinkės teismas pažeidė asmens teisę į viešą teismo procesą. Išaiškintina,
kad teismo proceso viešumas – vienas teisinės valstybės principų, kuris
įtvirtintas ne tik BPK 9 ir 44 straipsniuose, bet ir Konstitucijos 31
straipsnio 2 dalyje bei 117 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šis principas turi
saugoti asmenis nuo slaptų teismų, kai teisėtvarkos pareigūnų rankomis
susidorojama su neįtinkančiais asmenimis. Proceso viešumas turi užkirsti kelią
žmogaus teisių pažeidimams nagrinėjant bylas. Konstitucijos 31 straipsnio
komentare yra teigiama: „Baudžiamąsias bylas viešai nagrinėjant teisme geriau
užtikrinami ne tik proceso dalyvių, bet ir visuomenės interesai, nes sudaromos
sąlygos tokia forma kontroliuoti teismo veiklą, didinti pasitikėjimą visų
institucijų teismais, teisingumu“.
Tad, manau, galima konstatuoti, kad Zigmanto Šegždos asmens teises suvaržęs
teismas griauna pasitikėjimą visų instancijų teismais ir teisingumu.
Grįžkime prie Viešųjų pirkimų
tarnybos direktorės pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės ir jos viršininkės
Dianos Vilytės, kurių prioritetinė pareiga prižiūrėti stambiausių valstybės
įmonių, tokių kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešųjų pirkimų sandorius.
Remiantis naujienų agentūros BNS 2017.01.24 d. duomenimis, susisiekimo
ministras Rokas Masiulis paprašė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT)
ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) - ištirti „Lietuvos geležinkelių“ ir jų
antrinių įmonių atsiskaitymus per ofšorines kompanijas. „Lietuvos
geležinkeliai“ vien 2011-2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o
didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems neatskleidžiamiems
subrangovams.
Gal STT, FNTT ir LR Ministras
Pirmininkas Saulius Skvernelis galėtų Sigitos Jurgelevičienės ir jos viršininkės
Dianos Vilytės paprašyti pasiaiškinimo, kodėl pastarosios 2011-2015 metais
delsė ir nekontroliavo bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešųjų pirkimų
sandorių? O gal, ko gero, kai kam koją pakišo jau minėtas 40 tūkstančių eurų
dydžio kyšis?
Bronius Pogrindis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą