Teismas suvaržė režimą pliekiantį patriotą

Nuotraukoje - Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis

Ukmergės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis užveržė antsnukį represinį režimą pliekiančiam patriotui

Bronius Pogrindis

Kopijuota iš portalo „Laisvas laikraštis“, paskelbtas 2017 m. sausio 27 d.

 
Pribloškiančiai paprasta pinigų plovimo schema. Valstybės tarnautoja priima 40 tūkstančių Eur dydžio kyšį mainais už pastangas, kad ji nepradės patikrinimo dėl valstybės biudžeto grobstymo. Kaip šį kyšį legalizuoti, t.y. jį išplauti?  Pinigai perduodami „verslininkams“, turintiems policijos ir prokurorų pažymėjimus. Pastarieji pagal kyšį priėmusios tarnautojos skundus kelia vieną po kitos baudžiamąsias bylas jos nusižiūrėtam meilužiui. „Verslininkai“ paleidžia į apyvartą procesinių prievartos priemonių arsenalą, duodami suprasti, kad meilužiui teks atsisveikinti su savo turtu. Pagal teismo sprendimą nepagrįstai apkaltinto žmogaus 40 tūkstančių Eur dydžio turtas pereina į apsukriosios valstybės tarnautojos rankas. Dabar visi patenkinti: uždirbo teisėsaugos mafija, o aferą kartu su ja prasukusi tarnautoja gali ramia dūšia deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai „sąžiningai“ gautas pajamas.
2017 m. sausio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos Jurgelevičienės prašymą  nutarė nagrinėti neviešame teismo posėdyje baudžiamąją bylą Nr.1-9-517/2017. Tačiau teisėjui Rinaldui Adamoniui derėtų žinoti, kad Sigita Jurgelevičienė yra yra viešas asmuo.
Visuomenės informavimo įstatymas leidžia viešoje erdvėje skelbti informaciją apie viešųjų asmenų veiklą. Ne paslaptis, kad didžiausi valstybės biudžeto grobstymai yra susiję su viešaisiais pirkimais. Taigi, nuo to, kokias etines, moralines savybes turintys asmenys vadovauja Viešųjų pirkimų tarnybai ir kaip sąžiningai jie atlieka savo pareigas, priklauso Lietuvos gerovė. Internete paskelbta daug tekstų apie tai, kaip valstybės tarnautoja S.Jurgelevičienė daugiau kaip prieš 2 metus pasitelkusi policijos ir prokuratūros pajėgas iškėlė bylą buvusiam meilužiui. Ši byla yra rezonansinė, sukėlusi didelį susidomėjimą visuomenėje. Apie S.Jurgelevičienės ir jos aplinką Zigmantas Šegžda paskelbė apie 70 publikacijų viešojoje erdvėje, daugiau kaip 12 mėnesių Zigmanto Šegždos straipsniai apie S.Jurgelevičienės užkulisinę veiklą periodiškai skelbiami interneto portale „Laisvas laikraštis“ ir  tinklaraštyje „blogas.lt“. Dar dviejuose  tinklaraščiuose: http://zigmantassegzda.simplesite.com/  ir  http://zigmantassegzda.blogr.lt/  publikacijos skelbiamos ir anglų kalba užsienio skaitytojų auditorijai. Savo straipsniais internete Zigmantas Šegžda visuomenę informuoja apie žmonių mulkinimą ir valstybės pareigūnų eksponuojamą vagies mentalitetą.
Iš publikacijų matyti, kad turto bendrasavininkių Z.Šegždos ir S. Jurgelevičienės civiliniai santykiai teisėsaugos institucijų buvo perkelti į kriminalinę erdvę. Panašu, kad atsirado naujas turto prievartavimo bylų porūšis, kurį hipotetiškai galima pavadinti „turto prievartavimas pasitelkiant policiją ir prokuratūrą“. Galima manyti, kad tai ir nulėmė bylos nagrinėjimo uždarumą.  Tad yra pagrindas manyti, kad  teisėjas Rinaldas Adamonis įslaptindamas teismo procesą siekia išvengti viešumo, asmeninės atsakomybės dėl daromų klaidų ir žmogaus teisių pažeidimų teismo procese. Be to, manyčiau, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis gali būti vertinama kaip represinio režimo reakcija į tai, jog  Zigmantas Šegžda padavė į teismą LR generalinę prokuratūrą, Teisingumo ministeriją ir Policijos departamentą.
Manau, kad minėta 2017 m. sausio 20 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismas pažeidė asmens teisę į viešą teismo procesą. Išaiškintina, kad teismo proceso viešumas – vienas teisinės valstybės principų, kuris įtvirtintas ne tik BPK 9 ir 44 straipsniuose, bet ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje bei 117 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šis principas turi saugoti asmenis nuo slaptų teismų, kai teisėtvarkos pareigūnų rankomis susidorojama su neįtinkančiais asmenimis. Proceso viešumas turi užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams nagrinėjant bylas. Konstitucijos 31 straipsnio komentare yra teigiama: „Baudžiamąsias bylas viešai nagrinėjant teisme geriau užtikrinami ne tik proceso dalyvių, bet ir visuomenės interesai, nes sudaromos sąlygos tokia forma kontroliuoti teismo veiklą, didinti pasitikėjimą visų institucijų teismais, teisingumu“.
Tad, manau, galima konstatuoti, kad Zigmanto Šegždos asmens teises suvaržęs teismas griauna pasitikėjimą visų instancijų teismais ir teisingumu.
Grįžkime prie  Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės ir jos viršininkės Dianos Vilytės, kurių prioritetinė pareiga prižiūrėti stambiausių valstybės įmonių, tokių kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešųjų pirkimų sandorius. Remiantis naujienų agentūros BNS 2017.01.24 d. duomenimis, susisiekimo ministras Rokas Masiulis paprašė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) - ištirti „Lietuvos geležinkelių“ ir jų antrinių įmonių atsiskaitymus per ofšorines kompanijas. „Lietuvos geležinkeliai“ vien 2011-2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems neatskleidžiamiems subrangovams.
Gal STT,  FNTT ir LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis galėtų Sigitos Jurgelevičienės ir jos viršininkės Dianos Vilytės paprašyti pasiaiškinimo, kodėl pastarosios 2011-2015 metais delsė ir nekontroliavo bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ viešųjų pirkimų sandorių? O gal, ko gero, kai kam koją pakišo jau minėtas 40 tūkstančių eurų dydžio kyšis?

Bronius Pogrindis

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą