Teismo pirmininkas Vytautas Zelianka žmogaus teisių gynėją pasiuntė į kartuves
Bronius Pogrindis
Perspausdinta
iš portalo „Laisvas laikraštis“
Portalas „Laisvas
laikraštis“ paskelbė, kad 2017-ųjų balandžio 24-ąją gerai žinomas žmogaus
teisių gynėjas ir teismų sistemos pertvarkos šalininkas įteikė Prezidentūrai du
dosje su dokumentais. Prezidentei D.Grybauskaitei pateiktame dokumente Vilniaus
apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė
piktinasi, kad minėtas kovotojas už teismų pertvarką aktyviai skundžia teisėjų
veiksmus: „Pažymėtina, kad besikartojantys neracionalūs Jūsų skundai dėl
teisėjo (Rinaldo Adamonio) veiksmų, atliktų vykdant teisingumą, gali būti
vertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.“
Vilniaus apygardos
teismo pirmininkas Vytautas Zelianka 2017-ųjų balandžio 20-osios rašte dėl
minėto teismų pertvarkos šalininko skundų, adresuotų Teisėjų tarybai ir jam
pačiam, siunčia aiškią žinią, kad jis neteis Ukmergės rajono apylinkės teismo
teisėjo Rinaldo Adamonio už galimai padarytus
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6
str. 1 d. nuostatų pažeidimus. Gi, žmogaus teisių gynėjas mano turįs daugiau nei pakankamai duomenų
apie tai, kad teisėjo Rinaldo Adamonio
veiksmai teisiamojo posėdžio metu griauna pasitikėjimą visa teismų sistema bei
teismų priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Teismo pirmininkas
Vytautas Zelianka akivaizdžiai pratrūko – „Apgailestauju dėl Jūsų išreikšto
nepasitenkinimo teismo darbu. (...) ne kartą kreipėtės su aiškiai nepagrįstais
skundais dėl teisėjo R.Adamonio veiksmų, o tai gali būti vertinama kaip
bandymas daryti spaudimą ar tokio spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teismui.
Be to, pakartotiniai nepagrįsti skundai dėl teisėjo veiksmų, atliktų
nagrinėjant bylą bei vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip
piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.“
Manau, kad teisėjas
Vytautas Zelianka klysta, nes pagal BPK teisės normų nuostatas skundų rašymas
Teisėjų tarybai, Prezidentūrai, apygardos teismo pirmininkui ar Teisėjų etikos
ir drausmės komisijai nėra priskirtinas procesinių teisių kategorijai. Tokių
skundų nagrinėjamas atliekamas administracine priežiūros tvarka. Išaiškintina,
kad skundų dėl valstybės tarnautojų netinkamos veiklos rašymas yra kiekvieno
Lietuvos piliečio konstitucinė teisė ir pareiga, o ne „piktnaudžiavimas“,
spaudimo darymas“ arba taip vadinama „procesinė teisė.“ Tuo pilietiškai aktyvūs
žmonės padeda tobulinti teisėjų darbą, keisti ydingą, neskaidrią ir uždarą
Lietuvos teismų sistemą.
2017-02-13
rašte baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, ko gero
geriausiai paaiškina savo viršininko Vytauto Zeliankos nenorą pasmerkti
ukmergiškį teisėją Rinaldą Adamonį -
„kiekvienas teisėjas yra individuali asmenybė, su savo kalbėjimo maniera,
kalbėjimo tonu, savo vidiniu įsitikinimu vienu ar kitu bylos nagrinėjimo ar
baudžiamojo proceso aspektu ir jis vadovauja procesui savo nuožiūra,
vadovaudamasis įstatymu. Pripažintina, jog proceso metu turi būti vengiama
(atsakymą) menančių klausimų.“
Viešojoje
erdvėje yra skelbiama, kad teisėjas R.Adamonis apklausos metu uždavė daugiau
kaip 10 atsakymą menančių klausimų. Tuo buvo pažeistas įstatymo imperatyvus
draudimas užduoti atsakymą menančius klausimus klausimus teisme apklausiamiems
kaltinamiesiems, nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir specialistams.
Baudžiamojo proceso kodekso 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta – „DRAUDŽIAMA
užduoti atsakymą menančius klausimus.“
Tačiau teisėja Daiva Kazlauskienė samprotauja kitaip – „pripažintina,
jog proceso metu turi būti vengiama (atsakymą) menančių klausimų.“ Išeitų, kad teisėjas, vadovaudamasis savo
„vidiniu įsitikinimu“ ir „savo
nuožiūra“, pats gali nuspręsti, ar jis
vadovausis įstatymo nuostatomis, ar jas pažeis. Normaliam protui turėtų darytis
baisu nuo tokios įstatymo interpretacijos.
Manau, kad
pirmininkas Vytautas Zelianka, pasisakydamas, jog „dalis pareiškėjo nurodomų
dokumentų yra byloje, o dalis jų galėjo būti nesusiūti formuojant bylą ir nėra
duomenų apie jų ankstesnį buvimą byloje“, netiesiogiai pripažino, kad,
policijai ir prokuratūrai „formuojant bylas“,
iš bylų galima nebaudžiamai grobti dokumentus, nuslepiant duomenis,
turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Jei dokumentai
nevaržomai grobiami iš bylų, tuomet kaip vertinti tokį teismą ir kokį
teisingumą vykdo teisėjas Rinaldas Adamonis?!
Manau, kad atsakymą į šį klausimą, nevyniodama į vatą, davė teismo
skyriaus vadovė Daiva Kazlauskienė – „teisėjas yra individuali asmenybė, su
savo vidiniu įsitikinimu vienu ar kitu bylos nagrinėjimo ar baudžiamojo proceso
aspektu.“
Kadangi kiekvienas
teisėjas yra individuali asmenybė su savo kalbėjimo maniera, manyčiau, kad ir
teismo pirmininkas Vytautas Zelianka pasirašyto trijų puslapių apimties rašto
puslapių nesunumeruoja, savo rašte įvardį „jūs“ rašo naudodamas raidę „u“ su
nosine – „ų“: „bylos nagrinėjimo eigoje JŲS aktyviai naudojatės savo teise
skųsti tarpinius procesinius bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmus.“
Manau, kad šiandien
galbūt didžiausią pavojų kelia Vilniaus apygardos teismo pirmininko, teisėjo
Vytauto Zeliankos pasisakymas, esą „skundų argumentai dėl nepagrįsto bylos
pradėjimo negali būti nagrinėjami ir vertinami, nes tai gali būti tik
apeliacinės instancijos teismo kompetencija nagrinėjant apeliacinį skundą, jei
toks byloje bus pateiktas. (...) Toks
teisėjo (R.Adamonio) elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš
teisėjo reikalaujamas. (...) Teisėjo (R.Adamonio) procesiniai veiksmai
atliekami laikantis teisėjo etikos reikalavimų, o galimų procesinių pažeidimų
nustatymas nėra teismo pirmininko kompetencija, bet gali būti tiriamas tik
teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl savo argumentus dėl galimai
teisėjo padarytų procesinių pažeidimų galėsite nurodyti apeliaciniame skunde.“
Supraskite, žmonės,
kad teisėjas Vytautas Zelianka, ką tik du kartus pakartojo, jog jis, net
nelaukdamas teisingumą vykdančio teismo sprendimo, nusprendė, kad teismų
pertvarkos šalininkas yra a priori pripažintas kaltu, todėl kovotojas už teismų
pertvarką su savo argumentais dėl teisėjo Rinaldo Adamonio pažeidimų galės kreiptis
į apeliacinės instancijos teismą. Dėkui, teisėjau Vytautai Zelianka, už
išankstinės nuomonės apie proceso baigtį paskelbimą!
Toks teisėjo
Vytauto Zeliankos pasisakymas galėtų būti vertinamas panaudojant to paties teisėjo Vytauto Zeliankos teiginį –
„tai gali būti vertinama kaip bandymas daryti spaudimą ar tokio spaudimo
darymas bylą nagrinėjančiam teismui.“
Turiu pagrindo manyti, kad tai ir yra aukštesniojo teismo teisėjo
Vytauto Zeliankos atviras spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teisėjui Rinaldui
Adamoniui. Nereikia ir spėlioti, kokio sprendimo iš teisėjo R.Adamonio
reikalauja teismo pirmininkas Vytautas Zelianka: „Toks teisėjo (R.Adamonio) elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra
sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas.“
2016-ųjų gruodžio
10 d. portale „Laisvas laikraštis“ paskelbtos publikacijos „Kodėl aš padaviau į teismą Lietuvos
valstybės teisinę sistemą“ duomenimis 2016-ųjų rugsėjo 23-iąją Ukmergės rajono
apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis priėmė nutartį, kurios, mano
manymu, esmė ta, kad teisėjas laiko potencialiu nusikaltėliu asmenį,
kritikavusį nuo 2017-03-01 dienos iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus
pavaduotojos pareigų atleistą Sigitą Jurgelevičienę. Tačiau, teisėtvarkos šulo
žodžiais, teisėjo Rinaldo Adamonio
elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas!
Manau, kad tokiais
pasisakymais pirmininkas teisėjas Vytautas Zelianka rodo, kad jis galimai
atskleidžia savo asmeninį išankstinį nusistatymą teismų sistemos pertvarkos
šalininko atžvilgiu, galimai leisdamas nuspėti, kad kovotoją už teismų
pertvarką laiko kaltu, nes dar įrodymų tyrimo stadijoje galimai pasisako, kad
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis turi priimti
apkaltinamąjį nuosprendį.
Darytina išvada,
kad tuo teisėjas Vytautas Zelianka galimai pažeidė BPK 44 str. 6 punkte
įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu
įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio
Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Turiu pagrindą manyti, kad tuo pačiu teisėjas Vytautas Zelianka pažeidė Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio „Teisė
į teisingą bylos nagrinėjimą“ 2 dalį, kuri skelbia:
„Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo
laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.“
Manau, kad galimai
išsakydamas asmeninę nuostatą asmens kaltės klausimu, manau, teisėjas Vytautas
Zelianka galimai pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnyje įtvirtintą teisingumo ir nešališkumo principą - vengti
viešų pasisakymų leidžiančių nuspėti nagrinėjamos bylos baigtį; neturėti
asmeninio išankstinio nusistatymo priimant sprendimus ir nereikšti išankstinės
nuomonės nagrinėjamos bylos klausimais.
Atsižvelgdamas į
tai, kad išdėstyta, manau, jog publikacijoje išvardyti valstybės tarnautojai
savo veikla leidžia žmonėms abejoti teismo nepriklausomumu, sąžiningumu,
nešališkumu ir teisingumą vykdančio teisėjo moralumu.
Vengdamas
nesusipratimų, paaiškinu, kad publikacijoje vartojamos frazės „siųsti į
kartuves“, „teisti neskuba“ turi perkeltinę prasmę. Išprusę žmonės supranta,
kad, nors ir Lietuvos valdžiažmogiai aktyviai siekia patekti į juodojo žemyno
kunigaikštysčių lygą, mūsuose įstatymų
leidėjas nesuteikė teisės nė vienam teismo pirmininkui siųsti į kartuves
žmones, kurie primygtinai ragina daryti tvarką ir pirštu bado į teisės tarnus,
griaunančius pasitikėjimą visų instancijų teismais ir teisingumu.
Bronius Pogrindis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą