2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko A.Valantino favorito - teisėjo A.Cinino retorika mums primena nacių agoniją

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino favorito - teisėjo Audriaus Cinino retorika mums primena nacių agoniją


The empty rhetoric of the judge Mr.A.Cininas, a minion of  the Chairman of the Court of Appeal of Lithuania Mr.A.Valantinas, reminds us mortal agony of the Nazis

Publikuota laikraščiuose „Bičiulystė“ ir „Laisvas laikraštis“



Bado akcijos Daukanto aikštėje išvakarėse Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas desperatiškai ironizavo, kad „jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ Manau, kad pastarasis pono A.Cinino pareiškimas pagal savo įžūlumą ir ciniškumą prilygsta Šiaurės Korėjos diktatoriaus žydrajai  svajonei balistinėmis raketomis nušluoti Ameriką nuo žemės paviršiaus. Galbūt savo nuožmiais užkeikimais teisėjas Audrius Cininas pradėjo viešųjų ryšių akciją siekdamas taip trokštamo posto Lietuvos apeliaciniame teisme. Manyčiau, kad pasirinkta retorika nėra originali ir dvelkia Josifo Stalino bei Joseph‘o Goebbels‘o fašistine-revanšistine  ideologija „buožes ir žydus – į konclagerius.“ Tačiau, ko tik, žmogau, nepadarysi, norėdamas pelnyti radikaliosios baudžiamojo persekiojimo ideologijos propaguotojo, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino palankumą.

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino kito bendražygio  – Vilniaus apygardos teismo pirmininko Vytauto Zeliankos asmenybė buvo pristatyta  „Laisvo laikraščio“ publikacijoje  „Teismo pirmininkas Vytautas Zelianka žmogaus teisių gynėją pasiuntė į kartuves“.  Panašu, kad  LR Prezidentė D.Grybauskaitė turėjo rimtą priežastį, dėl kurios nuo 2017 m. rugpjūčio 13 dienos savo dekretu ji  atleido Vytautą Zelianką iš Vilniaus apygardos teismo pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui.

Dėl nesėkmingo atrankos organizavimo vis dar nėra aiškus kandidatas į atsilaisvinusį Vilniaus apygardos teismo pirmininko postą. Dar 2017 m. vasario 7 dieną LR Prezidento kanceliarija paskelbė atranką į atsilaisvinančias apygardos pirmininko pareigas. Tačiau iki nustatytos datos 2017 m. balandžio 7-ąją  dalyvauti atrankoje pareiškė pageidavimą tik vienas asmuo, kurio pavardė neskelbiama. Taip jau atsitiko, kad 2017 m. balandžio 24-ąją Nuolatinė teisėjų vertinimo komisija atliko Vilniaus apygardos teismo pirmininko  Vytauto Zeliankos profesinės veiklos vertinimą.  Tą pačią dieną LR Prezidento kanceliarija paskelbė naują atranką į minėto teismo pirmininko pareigas.

Šioje istorijoje yra dar vienas intriguojantis sutapimas, galėjęs nulemti teisėjo Vytauto Zeliankos karjeros trajektoriją. „Laisvas laikraštis“ savo publikacijoje „Prezidentei D.Grybauskaitei perduotas galbūt neskaidriai veikiančių teisėjų klasteris“ paskelbė, kad 2017-ųjų balandžio 24-ąją gerai žinomas žmogaus teisių gynėjas ir teismų sistemos pertvarkos šalininkas įteikė Prezidentūrai išsamią medžiagą apie galimai neskaidrią Vilniaus apygardos teismo veiklą.

Kadangi užkulisinės peripetijos, susijusios su skyrimu į išskirtinės svarbos Vilniaus apygardos teismo pirmininko postą, yra uždengtos paslapties šydu, mums belieka daryti optimistinę prielaidą, kad 2017-ųjų balandžio 24-ąją Prezidentūrai perduota minėto žmogaus teisių aktyvisto surinkta medžiaga apie Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiklą padėjo Prezidentei Daliai Grybauskaitei apsispręsti - galimas Vytauto Zeliankos prašymas  dalyvauti atrankoje į apygardos teismo pirmininko pareigas buvo atmestas. Taigi, tą pačią balandžio 24-ąją Prezidentūroje buvo paskelbta dar viena atranka į minėto teismo pirmininko pareigas.

Tačiau teisėjas Vytautas Zelianka be darbo neliko – jis, penkerius metus ėjęs teismo pirmininko pareigas, tęsia darbą to paties teismo Civilinių bylų skyriuje. Iki naujo Vilniaus apygardos teismo pirmininko paskyrimo šias pareigas  eina Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė.

Teksto autorius mano, kad Prezidentūrai labai trūksta  kvalifikuotai paruoštos ir dokumentais pagrįstos medžiagos tam, kad galėtų objektyviai vertinti Lietuvos teisminės valdžios veiklą. Publikacijoje pateiktas žmogaus teisių aktyvisto pavyzdys suteikia vilčių, kad nuo teismų nukentėję asmenys turi geras galimybes  konkrečiais darbais prisidėti šalinant iš užimamų pareigų netinkamai besielgiančius valstybės tarnautojus.

            Grįžtant prie teisėjų A.Valantino ir A. Cinino ideologijos, autoriaus nuomone, radikalioji pono A.Cinino retorika koreliuoja su Vilniaus apygardos teismuose veikiančios išvien teisėjų grupės nuotaikomis. Autorius turi duomenų, kad minėti asmenys nerodo noro atvirai kalbėti apie savo sovietinę praeitį.  Tuo nereikėtų stebėtis, nes agonijos veidas visada turi kraupų pavidalą.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą