Atleidusi iš darbo Algimantą Valantiną. Apeliacinio teismo pirmininką. bei 18 teisėjų, Prezidentė D.Grybauskaitė turi šansą įveikti pažeidžiamų teisėjų krizę

Prezidentė D.Grybauskaitė, atleidusi iš darbo Apeliacinio teismo pirmininką A.Valantiną bei 18 teisėjų, turi šansą įveikti pažeidžiamų teisėjų krizę

President of Lithuania  Ms,D,Grybauskaite has a chance to defeat a crisis of vulnerable judges by firing the Chairman of the Court of Appeal of Lithuania Mr.A.Valantinas and 18 judges

Publikuota laikraštyje „Laisvas laikraštis“

http://laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4943:prezidente-d-grybauskaite-atleidusi-is-darbo-apeliacinio-teismo-pirmininka-a-valantina-bei-18-teiseju-turi-sansa-iveikti-pazeidziamu-teiseju-krize&catid=31&Itemid=101

Vilniaus apygardos teismuose vykdoma tam tikra veikla vis labiau man primena fokusininko triukus. Įsivaizduokite magą juodais drabužiais, kuris burtų lazdele reguliuoja nustebusių žiūrovų dėmesį, maskuodamas rodomo triuko tikrąjį mechanizmą. Štai, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė, teisėja  Neringa Švedienė 2016-11-19 dieną nustebino žmones sparnuotu posakiu: „Aš teisėja nebūsiu niekada.“ (citata iš portalo 15min.lt). Nenorėjo, bet dirba teisėja. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas 2016-04-22 dieną taip pat atvėrė savo širdį: „Nenorėjau būti raudonas skuduras, erzinantis minią.“(citata iš portalo tv3.lt). 2017-02-13 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėja  Daiva Kazlauskienė apibendrino taip: „Kiekvienas teisėjas yra individuali asmenybė, su savo kalbėjimo maniera, kalbėjimo tonu, savo vidiniu įsitikinimu...“

            Pasiremkime faktine medžiaga. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo teksto autoriaus 2017-05-07 d. skundą. Autorius skunde stebėjosi, kodėl jo iškeltoje civilinėje byloje atskiruosius skundus nagrinėti skiriami tie patys teisėjai. 2017-05-31 dieną teismo pirmininkas, teisėjas Vytautas Zelianka rašte Nr. TR-405 patvirtino, kad autoriaus atskirieji skundai dėl Trakų apylinkės teismo teisėjos A.Adamonytės-Šipkauskienės nutarčių buvo paskirti nagrinėti šiems teisėjams: byla Nr.2S-1061-580/2017 paskirta teisėjai Jūrai Marijai Strumskienei; byla Nr.2S-2796-619-2016 paskirta teisėjai Andrutei Kalinauskienei; byla Nr.2S-2406-580-2016 paskirta teisėjai Jūrai Marijai Strumskienei;  byla Nr.2S-2088-619/2016 paskirta teisėjai Andrutei Kalinauskienei; byla Nr.2S-1658-619/2016 paskirta teisėjai Andrutei Kalinauskienei; byla Nr.2S-1330-580/2016 paskirta teisėjai Jūrai Marijai Strumskienei; byla Nr.2S-587-467/2016 paskirta teisėjai Almai Urbanavičienei; byla Nr.2S-2559-160/2015 paskirta teisėjai Zitai Smirnovienei.

Teisėjas Vytautas Zelianka rašte pridėjo komentarą: „Nenuostabu, kad per maždaug pusantrų metų apeliacine tvarka išnagrinėjus aštuonias bylas, kuriose Jūs esate dalyvaujančiu byloje asmeniu, byloms nagrinėti buvo skirti tie patys teisėjai.“  Keista, kad teisėjo nenustebino tai, jog ši nesudėtinga civilinė byla Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama net dvejus metus.

Galbūt Trakų rajono apylinkės teismo veiklos priežiūrą atliekančio Vytauto Zeliankos nestebina tai, kas vyksta teisme, bet pati bylų skyrimo teisėjams procedūra teksto autorių tikrai apstulbino. Išaiškėjo, kad, priimdami niekur neužregistruotas Vilniaus apygardos teismo nutartis, civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė ir teisėjas Henrichas Jaglinskis paskyrė teisėjams nagrinėti aukščiau išvardytas bylas. Kadangi visų teismo nutarčių tekstas analogiškas, cituoju vieną teisėjos Neringos Švedienės nutartį:

„Vilniaus apygardos teismas

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 14 d., Vilnius

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso (CPK) 336 straipsniu, civilinę bylą 2S-2088-619/2016 su ieškovo Zigmanto Šegždos atskiruoju skundu dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016m. liepos 12 nutarties skiriu nagrinėti teisėjai Andrutei Kalinauskienei vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2016 m. rugsėjo 23 d., 15.00 val.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė.“

Akivaizdu, kad nė viena iš aštuonių bylų nutarčių net negali būti užregistruota teismo registruose, kadangi nutartyse nenurodytas nei bylos numeris, nei teisminio proceso numeris, nenurodyta procesinio sprendimo kategorija. Be to, 2017-08-09 Vilniaus apygardos teismo rašte Nr. CR-161 teismo pirmininkė teisėja  Neringa Švedienė patvirtino faktą, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) nė viena autoriaus nurodyta nutartis dėl teisėjų paskyrimo iš tikrųjų nėra užregistruota!

Kadangi cituojamoje teismo nutartyje nurodytas CPK 336 straipsnis nustato, kad teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, Neringos Švedienės nutarties paskirtis galėtų reikšti, kad skyriaus pirmininkė nutartimi nurodė teisėjai bylą nagrinėti ne žodine tvarka. Vertinant minėtos nutarties turinį būtų galima daryti išvadą, kad šia nutartimi Neringa Švedienė paskyrė nagrinėti skundą teisėjai Andrutei Kalinauskienei, galbūt nesinaudodama automatizuotu atrankos būdu.

Gi, tuometinis teismo pirmininkas teisėjas Vytautas Zelianka 2017-05-31 dienos rašte Nr. TR-405, norėdamas pateisinti neregistruotas, t.y., autoriaus manymu, neteisėtas skyriaus pirmininkės nutartis, tikino, kad „šiomis nutartimis nustatoma teismo posėdžio data, jų priėmimą reglamentuoja LR civilinio proceso kodekso (CPK) 319 str., 338 str.“  Su tokiu Vytauto Zeliankos aiškinimu nesutiktina dėl kelių priežasčių.

Pirma, CPK 338  straipsnis galbūt ir galėtų duoti netiesioginę nuorodą į CPK 319 straipsnį, numatantį, kad civilinių bylų skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro teisėjų kolegiją. Tačiau CPK 338 straipsnis, deja, skyriaus pirmininkei Neringai Švedienei ir teisėjui Henrichui Jaglinskiui nesuteikia teisės teismo nutartimis nustatinėti  teismo posėdžio datas tuo atveju, kai teisėjas vienasmeniškai nagrinėja atskirąjį skundą. Antra, bylos nagrinėjimo datą nustato ne skyriaus vadovas, bet pats bylą nagrinėjantis teisėjas, priimdamas nutartį ir duomenis įvesdamas į suformuotą elektroninę bylos kortelę LITEKO sistemoje.

Kita vertus, kažin, ar galima būtų patikėti, kad skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė fiziškai galėtų susitvarkyti su darbų našta, popierinėmis nutartimis nustatinėdama visų teisme nagrinėjamų civilinių bylų datas. Autorius gavo iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis, kad nuo 2014-01-01 iki 2017-05-31 Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta 11490 civilinių bylų (I instancija) bei 16146 civilinės bylos apeliacine tvarka. Pateikta statistika taip pat atskleidžia, kad Neringa Švedienė, neskaitant administracinės veiklos, nuo 2014-01-01 iki 2017-05-31 išnagrinėjo 365 civilines bylas I instancija bei 582 civilines bylas apeliacine tvarka. Taigi, galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad  Neringa Švedienė neturi jokios galimybės popierinėmis nutartimis suvaldyti tokį milžinišką bylų srautą.

2017-08-07 dieną autorius prašė teismą pateikti teisėjų skyrimo protokolus bei elektronines bylų korteles, t.y. dokumentus, įrodančius, kad nurodytus teisėjus paskyrė ne teismo skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė, bet kompiuterinė programa - bylų skirstymo modulis. Žinia, tik automatizuotas teisėjų atrankos būdas gali užtikrinti nešališką ir skaidrų teisėjų skyrimą atsitiktiniu būdu iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų. Tačiau laikinai einanti teismo pirmininko pareigas teisėja  Neringa Švedienė teismo  rašte Nr. CR-161 atsisakė pateikti autoriui prašomus teisėjo skyrimo protokolus bei elektronines bylų korteles.

Išanalizavęs automatizuotą bylų paskirstymo sistemą, autorius suprato, kad ši sistema numato daug išimčių ir būdų „etatiniams“ teisėjams filtruoti ir taip „teisėtai“ išvengti automatizuotos teisėjų atrankos. Teisėjų tarybos bylų paskirstymo teisėjams taisyklėse yra išdėstyta išimčių (specialių funkcijų) gausa, leidžianti  „nukrypti“ nuo bylų paskirstymo teisėjams taisyklių arba netgi pakeisti automatizuotu būdu paskirtą teisėją. Turime omenyje šias bylų skirstymo modulio funkcijas - „privalo nagrinėti“, „negali nagrinėti“,  „priežasčių šablonai“, „prioritetinių bylų klasifikatorius“, „atmetimo priežastys“.

Be to, Teisėjų tarybos taisyklės suteikia teisę bylas skirstančiam asmeniui neskirti naujų bylų neparankiam teisėjui, kuris esą tuo metu nagrinėja atskiru sprendimu pripažintą „greičiau nagrinėtiną bylą“. Kraštutiniu atveju, laikinai išjungus teismų informacinės sistemą LITEKO, galima paskirti „etatinius“ teisėjus ir nesinaudojant bylų skirstymo moduliu. Tereikia vėliau nurodyti, kad atlikti veiksmus automatizuotu atrankos būdu „nėra techninių galimybių“. Paskui, jau atsiradus „techninėms galimybėms“, ne automatizuotu būdu paskirtas bylą nagrinėti „etatinis“ teisėjas į elektroninę bylos kortelę įvedamas naudojantis funkcija „privalo nagrinėti“.

Teismo pirmininkė Neringa Švedienė, atsisakiusi pateikti teisėjų skyrimo protokolus bei elektronines bylų korteles, autoriaus nuomone, turėjo tikslą nuslėpti metodą, kuriuo buvo paskirti teisėjai nagrinėti autoriaus atskiruosius skundus. Akivaizdu, kad turėdamas teisėjų skyrimo protokolus bei elektronines bylų korteles autorius galėtų pats nustatyti, kokios specialios bylų skirstymo funkcijos arba „išimtys“ buvo pritaikytos tam, kad būtų paskirtas parankus teisėjas nesinaudojant automatizuotu atrankos būdu.

Kadangi Vilniaus apygardos teismas sąmoningai nepateikė autoriui jokių bylų skirstymo dokumentų, autorius gali daryti prielaidą, kad teismo skyriaus vadovė Neringa Švedienė, kaip ir kito skyriaus vadovė Daiva Kazlauskienė, galėjo paskirti parankius teisėjus ir nesivadovaudamos Teisėjų tarybos nustatytomis bylų paskirstymo teisėjams taisyklėmis arba nesinaudodamos automatizuotu teisėjų atrankos būdu.

Ypatingo Lietuvos apeliacinio teismo dėmesio turėtų sulaukti ir Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė teisėja Daiva Kazlauskienė. Skirdama teisėjams bylas ji naudoja kitą taktiką.

Autorius pateikė teismui klausimus, norėdamas išsiaiškinti, kodėl baudžiamojoje byloje nagrinėti jo skundus skiriami tie patys „etatiniai“ teisėjai. 2017-08-25 dieną teismo pirmininkė Neringa Švedienė rašte Nr. TR-619 patvirtino, kad autoriaus skundai dėl Ukmergės apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio ir Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjų Vaidos Sinkevičienės bei Jolantos Bagdonienės nutarčių buvo paskirti nagrinėti šiems teisėjams: Byla Nr.1S-1720-387/2015 paskirta teisėjui Algimantui Valantinui; Byla Nr.ATP-1313-166/2014 paskirta teisėjui Stasiui Puniui; Byla Nr.1S-202-166/2017 paskirta teisėjui Stasiui Puniui; Byla Nr.1S-171-315/2017 paskirta teisėjui Arūnui Kisieliui; Byla Nr.1S-125-209/2017 paskirta teisėjui Stasiui Lemežiui; Byla Nr.1S-89-655/2017 paskirta teisėjai Ainorai Kornelijai Macevičienei; Byla Nr.1S-70-655/2017 paskirta teisėjai Ainorai Kornelijai Macevičienei; Byla Nr.1S-66-655/2017 paskirta teisėjai Ainorai Kornelijai Macevičienei; Byla Nr.1S-67-655/2017 paskirta teisėjai Ainorai Kornelijai Macevičienei; Byla Nr.1S-829-655/2016 paskirta teisėjai Ainorai Kornelijai Macevičienei; Byla Nr.1S-745-312/2016 paskirta teisėjai Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei.

Iš autoriaus perduotų Prezidentūrai dokumentų matyti, kad baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė nutartimis-rezoliucijomis (stačiakampis spaudas su paskirto teisėjo indeksu, data ir D.Kazlauskienės parašu)  paskyrė „etatinius“ teisėjus nagrinėti vienuolika autoriaus skundų. Kiekvieno spaudo-rezoliucijos turinys yra toks: „Skiriu nagrinėti teisėjui (kurio indeksas) 655. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas“. Spaude - padėtas teisėjos Daivos Kazlauskienės parašas.

2017-07-28 Vilniaus apygardos teismo pirmininkės Neringos Švedienės rašte - atsakyme Nr. TR-563 į autoriaus 2017-07-17 skundą, konstatuojama, kad skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės spaudas, esantis ant Ukmergės ir Vilniaus rajono apylinkės teismų lydraščių su juose įrašytu teisėjo indeksu arba pavarde, „yra tik patvirtinimas, jog byla buvo paskirta nurodytam konkrečiam teisėjui, tačiau tikrai nereiškia, kad byla yra paskirta teisės aktuose nenustatytu būdu.“

Autorius 2017-08-07 skunde paprašė teismą pateikti įrodymus, kad pastaruosius šešis teisėjus paskyrė ne skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, bet kompiuterinė programa - bylų skirstymo modulis. 2017-08-25 Vilniaus apygardos teismo rašte-atsakyme Nr. TR-619 teismo pirmininkė Neringa Švedienė nurodė: „Pripažįstame, kad tokio spaudo buvimas nėra privalomas, tačiau palengvina teismo darbuotojų (teisėjų, padėjėjų, sekretorių, raštinės darbuotojų) darbą vykdant bylų registraciją, paiešką  ir/ar atliekant kitus veiksmus.“ Pažymėtina tai, kad pati Neringa Švedienė, skirdama teisėjus nagrinėti bylas, analogiškų spaudų ant teismo dokumentų nededa.

Taigi, galima daryti išvadą, kad teismo pirmininkė, paaiškindama, jog teisėjos D. Kazlauskienės spaudas ant lydraščių padeda vykdyti bylų registraciją, pripažino, kad teisėja D.Kazlauskienė ant lydraščio uždėtu spaudu-rezoliucija pirmiausia skiria jai parankų teisėją, nesinaudodama automatizuotu teisėjo atrankos būdu. Tik vėliau šis teisėjas yra užregistruojamas teisėjo skyrimo protokole, prieš tai į elektroninę bylos kortelę įvedus duomenis naudojant bylų skirstymo modulio funkciją „privalo nagrinėti“.

Teismo pirmininkė Neringa Švedienė yra teisi, kad „tokio spaudo buvimas nėra privalomas“, tuo atveju, kai teisėjas skiriamas nagrinėti bylą naudojantis bylų skirstymo moduliu. Priešingu atveju būtų nerealu ir neracionalu, jei Daiva Kazlauskienė prisiimtų milžiniškos apimties darbo krūvį dėdama ant dokumentų neprivalomas rezoliucijas, spaudus ir parašus, kai tuo tarpu bylų skirstymo modulis leidžia Daivai Kazlauskienei vienu kompiuterio mygtuku patvirtinti automatizuotu atrankos būdu paskirtą teisėją. Tai patvirtina iš Nacionalinės teismų administracijos autoriaus gauti duomenys, kad nuo 2014-01-01 iki 2017-05-31 Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėtos 1588 baudžiamosios bylos (I instancija) bei 7188 baudžiamosios bylos apeliacine tvarka. Pateikta statistika taip pat atskleidžia, kad skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, neskaitant administracinės veiklos, nuo 2014-01-01 iki 2017-05-31 išnagrinėjo 72 baudžiamąsias bylas I instancija bei 699 baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka.

Tačiau nesutiktina su teismo pirmininkės Neringos Švedienės argumentu, kad  teisėjos Daivos Kazlauskienės spaudo buvimas palengvina bylų paiešką. Popierinio dokumento su rezoliucija paieška yra žymiai sudėtingesnė, kadangi  lydraštis su teisėjos Daivos Kazlauskienės „neprivalomu“ spaudu-rezoliucija, įsiuvamas į bylą ir paslepiamas kitų popierinių dokumentų gausoje.  Todėl yra natūralu, kad teismo darbuotojai sistemoje registruotų bylų paiešką atlieka naudodami kompiuterinę LITEKO sistemą.

2017-08-07 dieną autorius taip pat prašė teismą pateikti teisėjų skyrimo protokolus bei elektronines bylų korteles, t.y. dokumentus, įrodančius, kad nurodytus teisėjus paskyrė ne teismo skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, bet kompiuterinė programa - bylų skirstymo modulis. 2017-08-25 dieną Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Neringa Švedienė, atsakydama į autoriaus prašymą, rašte TR-619 nepateikė teisėjų skyrimo protokolų bei elektroninių bylų kortelių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar teisėjai Algimantas Valantinas, Ainora Kornelija Macevičienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Lemežis, Stasys Punys ir Arūnas Kisielius buvo paskirti nagrinėti autoriaus skundus naudojantis automatizuotu atrankos būdu.

Dėl Vilniaus apygardos teisme kilusios bylų skirstymo problemos – galimo piktnaudžiavimo LITEKO sistemos trūkumais 2017-08-07 dieną autorius kreipėsi su skundu į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką Algimantą Valantiną, atsakingą už apygardos teismo veiklos priežiūrą. 2017-08-30 rašte-atsakyme teismo pirmininkas teigia, kad „bylų paskyrimo teisėjams veiksmai buvo užfiksuoti (...) teisėjų skyrimo protokoluose.(...) Jūsų minimomis teisėjų, atlikusių Vilniaus apygardos teismo skyrių pirmininkų pareigas, nutartimis ir rezoliucijomis buvo tiesiog patvirtinti Modulio parinkti ir paskirti teisėjai.“  Autorius nesutinka su teisėjo Algimanto Valantino argumentais.

Pirmoji bėda yra ta, kad apeliacinio teismo pirmininkas A.Valantinas nepateikė nuorodos į konkrečią teisės normą, kuri reikalauja teismo nutartimis ir rezoliucijomis dar kartą patvirtinti bylų skirstymo moduliu parinktą ir patvirtintą teisėją. Antroji bėda - teisėjas A.Valantinas pripažino, jog teisėjos D.Kazlauskienės ant lydraščių uždėtas pasirašytas spaudas yra teismo rezoliucija (teismo nutartis, sprendimas). Tačiau 2017-08-25 dieną rašte Nr. TR-619 teismo pirmininkė Neringa Švedienė pripažino, kad tokio spaudo buvimas nėra privalomas. Tai reiškia, kad teisėja D.Kazlauskienė priėmė teisės aktais nenustatytas teismo nutartis (rezoliucijas). Tęsiant loginę grandinę, tuomet ir teisėjos Neringos Švedienės popierinės nutartys dėl teisėjų paskyrimo nėra privalomos. Dabar aišku, kodėl apeliacinio teismo pirmininkas A.Valantinas 2017-08-30 rašte negalėjo įvardyti konkrečios teisės normos.Trečioji problema yra ta, kad Neringa Švedienė rašte paaiškino, jog teisėjos Daivos Kazlauskienės rezoliucija arba nutartis (spaudas ant lydraščių) padeda vykdyti bylų registraciją. Pagal šią logiką galima daryti išvadą, kad teisėjas buvo parinktas ir patvirtintas teisėjos rezoliucija nesinaudojant automatizuotu atrankos būdu. Tik vėliau, t.y. „vykdant bylos registraciją“, parinkto teisėjo pavardė buvo įvesta į elektroninę bylų kortelę. Ketvirtoji problema -  teismo pirmininkė teisėja  Neringa Švedienė 2017-08-09 rašte Nr. CR-161 patvirtino, jog autoriaus nurodytos tos pačios Neringos Švedienės priimtos popierinės nutartys dėl teisėjų paskyrimo nėra užregistruotos LITEKO sistemoje. To nepaneigė ir pats teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.

Taigi, autorius įvertinęs 2017-08-30 d. rašto turinį, padarė išvadą ir mano, jog Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas  A.Valantinas nepagrindė, kad autoriaus nurodytais atvejais teisėjai buvo atrinkti ir paskirti naudojantis automatizuotu atrankos būdu – kai laikantis nešališkumo, skaidrumo ir nepriklausomumo principų, užtikrinamas atsitiktinis skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų. Be kita ko, bylų paskirstymo taisyklės leidžia paskirti bylą teisėjui, neatsižvelgiant į modulio sudarytą skirstomų bylų eiliškumą („skubos tvarka skirstoma byla“).

Tačiau tai dar ne viskas. 2017-02-22 Teisėjų tarybos rašte Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas, tas pats  teisėjas A.Valantinas pasisakydamas, kad ateityje – nesutikimo su teismo priimtu nuosprendžiu atveju autorius, nesutikdamas su atskirais teisėjo Rinaldo Adamonio priimtais procesiniais sprendimais turės teisę  įtraukti su tuo susijusius argumentus į apeliacinį skundą, autoriaus nuomone, galėjo pažeisti Teisėjų etikos kodeksą – iš tokio teisėjo A.Valantino viešo pasisakymo leidžiama nuspėti nagrinėjamos bylos baigtį. Autorius mano, kad pastarasis apeliacinio teismo pirmininko, teisėjo A.Valantino pasisakymas galėtų būti vertinamas kaip tiesioginis spaudimas teisingumą vykdančiam teisėjui Rinaldui Adamoniui bei kaip nurodymas priimti apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai apkaltintam asmeniui.

Remdamasis išdėstytais faktais, autorius daro išvadą manydamas, kad Vilniaus apygardoje veikiančių  teismų darbo priežiūrą atliekantis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas A.Valantinas, žinodamas teisėjų pažeidžiamumo problemą, nesiėmė tinkamų veiksmų krizinei situacijai suvaldyti. Dar daugiau. Autorius, remdamasis Prezidentūrai perduotais duomenimis, reiškia nuomonę, jog teismo pirmininkas A.Valantinas, užimdamas dar ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo postą, pats galėjo būti įtrauktas į bylų skirstymo skandalą bei galėjo daryti poveikį Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjui Rinaldui Adamoniui.

Jau minėta skyriaus pirmininkės D.Kazlauskienės 2015-11-20 d. nutartimi-rezoliucija bylą Nr.1S-1720-387/2015 nagrinėti paskirtas teisėjas A.Valantinas Vilniaus apygardos teismo nutartimi atnaujino nutrūkusį ikiteisminį tyrimą byloje Nr.57-1-00699-14, kas, manau, įrodo teisėjo A.Valantino galimą asmeninį suinteresuotumą pakenkti autoriui. Beje, 2017-02-22 d. Teisėjų tarybos adresuotame autoriui rašte A.Valantinas paaiškino, kad Teisėjų taryba neturi kompetencijos nagrinėti klausimų dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio galimo nepagarbaus elgesio bei procesinės teisės normų galimų pažeidimų.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, autorius padarė išvadą ir mano, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau dabar turi pagrindą pašalinti Algimantą Valantiną iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų už tai, kad jo vadovaujamas teismas galimai netinkamai vykdė Vilniaus apygardos teismo administracinio darbo kontrolę bei galbūt neužtikrino, kad būtų laikomasi nešališkumo ir skaidrumo principų skirstant bylas.

Jeigu per patikrinimą išaiškėtų, kad teisėjai buvo paskirti sistemingai piktnaudžiaujant bylų paskirstymo teisėjams taisyklėmis arba jas pažeidžiant, ir būtų išsiaiškinta, kad teisėjai Vytautas Zelianka, Daiva Kazlauskienė, Neringa Švedienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Arūnas Kisielius,  Stasys Lemežis, Regina Pocienė, Laureta Ulbienė, Andrutė Kalinauskienė,  Jūra Marija Strumskienė, Henrichas Jaglinskis, Rinaldas Adamonis, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, žinodami apie šiuos pažeidimus, sąmoningai juos nuslėpė ir nepranešė Lietuvos apeliaciniam teismui, Prezidentė Dalia Grybauskaitė turėtų pagrindą šiuos teisėjus atleisti iš darbo už sistemingą kenkimą teismo autoritetui bei Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą.