Lietuvos apeliacinio teismo šefui Algimantui Valantinui koją pakišo ukmergiškis teisėjas Rinaldas Adamonis
Severe restrictions of human rights today justifies the repressive state of Lithuania, which makes Lithuania an adornment (puošmena) of the European Union
Publikuota portale „Laisvas laikraštis“
Bronius Pogrindis
Kandidatuodamas
į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko postą, teisėjas Algimantas Valantinas 2016-ųjų
balandžio mėnesį Seime teigė, kad „šalies teismai yra padarę nemažą pažangą įvairiose
srityse“, tačiau būtina trumpinti bylų nagrinėjimo terminus. Pasak jo, nėra
gerai, kada bylos nagrinėjamos teisme po 7 - 8 mėnesius (citata iš lrytas.lt).
Remdamasis internetinės žiniasklaidos ir kitais šaltiniais, teksto autorius dalijasi
savo atradimais apie tai, kaip sekasi teismų administracinės kontrolės tūzui Algimantui
Valantinui spręsti opiausias teismų problemas.
Štai, pavyzdžiui, bylas apeliacine tvarka
nagrinėjantis apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas teisėtvarkos problemas spręstų be jokių
skrupulų: „Jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų
prižiūrėtojai.“ 2016-ųjų balandžio 7-ąją priimtoje teismo nutartyje radikalusis
Audrius Cininas rėžė iš peties: „Proporcingas
žmogaus teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas.“
Tuo
metu, kai vieni laužo galvas kaip trumpinti bylų nagrinėjimo terminus, kiti dėl
to galvos nesuka - tereikia visu griežtumu „trumpinti“ neparankius arba
„teisinei sistemai“ neįtinkančius piliečius. Juodžiausias pavyzdys – bado
akcijos „Už teisingumą ir teisės viršenybę Lietuvoje“ dalyvių brutalus išvarymas
iš S.Daukanto aikštės 2017 m. rugsėjo 25-ąją.
Taigi,
opiausią Lietuvos teismų problemą, ko gero, geriausiai galėtų apibendrinti perfrazuotas posakis:
„Proporcingas žmogaus teisių suvaržymas šiuo metu represinę valstybę ir puošia,
ir pateisina.“
Taip jau atsitiko, kad tą pačią rugsėjo 25-ąją žinomas žmogaus teisių aktyvistas (toliau –
pareiškėjas) pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškimą
dėl Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, Teisėjų tarybos pirmininko
pavaduotojo Algimanto Valantino ir jo
įstaigai pavaldaus Ukmergės rajono
apylinkės teismo pirmininko, teisėjo Rinaldo Adamonio keliamų problemų.
Savaitraštyje
„Laisvas laikraštis“ buvo išsakyta mintis, kad
Vilniaus apygardoje veikiančių
teismų veiklos priežiūrą atliekantis teismo pirmininkas A.Valantinas,
žinodamas teisėjų pažeidžiamumo problemą, galbūt nesiėmė tinkamų veiksmų
krizinei situacijai suvaldyti. Laikraštyje
reiškiama nuomonė, jog teismo pirmininkas A.Valantinas pats galėjo būti
įtrauktas į bylų skirstymo skandalą bei galėjo daryti poveikį Ukmergės rajono
apylinkės teismo teisėjui R.Adamoniui.
Rugsėjo
25-osios pareiškime žmogaus teisių aktyvistas LR Prezidentūrai pateikė duomenis apie žiniasklaidai ir prokuratūrai žinomus
„teisinės sistemos“ ir kai kurių advokatų kontorų atstovus. Pareiškėjas detalizavo
nuomonę apie daromus nesibaigiančius teisės normų pažeidimus ir teisėtvarkos
pareigūnų rankomis vykdomą atvirą susidorojimą su „teisės sistemai“ neparankiais piliečiais,
siekiant atimti jiems laisvę ir prichvatizuoti jų nekilnojamąjį turtą.
Minėtame
pareiškime dėstoma apie dedamas pastangas ikiteisminį tyrimą ir bylų nagrinėjimo procesą ne trumpinti, bet priešingai - procesą
vilkinti, tuo „avansu“ nubaudžiant neparankius asmenis be teismo nuosprendžio. Internetinėje
žiniasklaidoje viešinama rezonansinė byla jau tapo „teisinės sistemos“ veiklos klasika.
Kadangi teismo nustatytas ikiteisminio tyrimo pareiškėjo atžvilgiu terminas
baigėsi 2015-10-21 dieną, prokuroro prašymu Vilniaus rajono apylinkės teismo
teisėja Vaida Sinkevičienė 2015-11-12 dienos teismo nutartimi Nr.KV-788,
autoriaus manymu, neteisėtai atnaujino 2015-10-21 dieną pasinaikinusį
ikiteisminį tyrimą ir pratęsė terminą ikiteisminiam tyrimui dviems
mėnesiams. Atsižvelgiant į Baudžiamojo
proceso kodekso (toliau - BPK) 215 straipsnyje apibrėžtą ikiteisminio tyrimo
termino pobūdį, toks pasibaigęs terminas yra naikinamasis, t.y. jis negali būti
nei atnaujinamas, nei tęsiamas.
Pažymėtina
tai, kad 2015-12-04 Vilniaus apygardos teismo neskundžiama nutartimi Nr. 1S-1720-387/2015
teisėjas Algimantas Valantinas atmetė pareiškėjo skundą dėl neteisėto
ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Autoriaus nuomone, priimdami nutartis dėl
ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir jo termino pratęsimo, minėti teisėjai pažeidė BPK 215 straipsnio 5 dalyje
įtvirtintą teisės normą. Pagal suformuotą teismų praktiką, laikydamiesi
įstatymo nuostatų, teismai neturėjo teisės atnaujinti, o po to ir pratęsti
prokuroro prašomą terminą ikiteisminiam tyrimui atlikti – šiuo atveju teismai
galėjo priimti vienintelį teisėtą sprendimą – prokuroro prašymą atmesti.
Pagal viešus biografinius duomenis, 2016 metais iš užimamų pareigų
atleistas Vilniaus apygardos prokuratūros
vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius 1991-1995 metais buvo
Ukmergės rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Tuo tarpu Rinaldas
Adamonis nuo 1994 metų yra Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas.
Sugretinus šiuos faktus matyti, kad Ramutis Jancevičius ir Rinaldas Adamonis turėjo bendradarbiauti spręsdami baudžiamąsias bylas, tad jie yra
asmeniškai pažįstami. Dabar yra aišku,
kodėl žmogaus teisių aktyvistui iškeltą baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos
teismo skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė teismo nutartimi iš Vilniaus
rajono apylinkės teismo perdavė nagrinėti Ukmergės teisme Ramučio Jancevičiaus
bendražygiui teisėjui Rinaldui Adamoniui.
Galbūt
teisėjas Rinaldas Adamonis savo veikla ir pateisino „teisėtus lūkesčius“ tokių
teisėsaugos radikalų, kaip Ramutis Jancevičius, Audrius Cininas ar Algimantas Valantinas. Tačiau Prezidentūra yra informuota, jog dėl
to, kad teisėjas Rinaldas Adamonis nagrinėdamas bylą, švelniai tariant,
pernelyg laisvai interpretavo baudžiamojo proceso normas pagal savo „vidinį
įsitikinimą“, žmogaus teisių aktyvistas padavė 8 skundus teisėjo Algimanto
Valantino vadovaujamai Teisėjų tarybai,
6 skundus – Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, tris skundus – Teisėjų
etikos ir drausmės komisijai. Be to, aktyvistas 10 kartų skundė teisėjo Rinaldo
Adamonio nutartis apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.
Autorių
šokiravo faktai apie tai, kad žmogaus
teisių gynėjo 8 apeliacinius skundus dėl teisės normų pažeidimo (nagrinėjant
bylą teisme) teisėjas Rinaldas Adamonis teismo nutartimis apskritai atsisakė
priimti ir juos grąžino pareiškėjui. Tai reiškia, kad teisėjas užkirto kelią
pareiškėjui skųsti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimus aukštesniajam
teismui. Autorius mano, kad tokiais veiksmais teisėjas pažeidė BPK 440 str. 1
d. nustatytą imperatyvią normą,
suteikiančią bylos nagrinėjimo teisme dalyviui teisę paduoti aukštesniajam
teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties tuo atveju, kai pirmosios instancijos
teismas nutartimis pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
Didžiausią
susirūpinimą kelia faktas, kad pareiškėjo apeliacinius skundus dėl BPK 440 str.
1d. pažeidimų nagrinėję Vilniaus apygardos teismo skyriaus vadovės Daivos
Kazlauskienės paskirti „etatiniai“
teisėjai (Ainora Kornelija Macevičienė, Stasys Punys ir Stasys Lemežis) savo nutartimis
atmetė pareiškėjo prašymus išnagrinėti jo skundus apeliacinės instancijos
teisme. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju, manau, aukštesniojo teismo
teisėjai neparodė noro tinkamai atlikti savo pareigą - realizuoti asmens konstitucinę teisę kreiptis
į teismą bei patikrinti ir užtikrinti teisėjo Rinaldo Adamonio procesinių
sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
Konstitucijos
30 straipsnis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės
pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas savo
jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo
2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005
m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė
kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai
svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne
formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios
institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo
1997 m. spalio 1 d., 2000m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m.
rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).
Nors
kaltinamasis aktas žmogaus teisių aktyvistui buvo įteiktas 2016-01-22, dėl
prokuratūros ir teisėjo Rinaldo Adamonio
veiksmų (ar neveikimo) teisiamasis posėdis prasidėjo tik 2016-09-09, kas
daro išvadą, jog dėl proceso vilkinimo BPK 44 str. 5 d. teisės norma buvo
pažeidinėjama septynių mėnesių laikotarpyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas
konstatuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, jei nustatomi nepateisinami procesiniai
delsimai iš valstybės (prokuratūros arba teismo) pusės.
Internetinė
žiniasklaida rašo, kad aktyvistas skundėsi apeliacine tvarka, jog 2016-09-23 d.
nutartimi teisėjas R. Adamonis
nepagrįstai išplėsdamas kaltinimo ir bylos nagrinėjimo teisme ribas,
pažeidė BPK 255 str. 1 d. teisės normą. Be
to, aukštesnysis teismas atsisakė peržiūrėti apeliacine tvarka aktyvisto skundą,
kuris buvo paduotas dėl to, kad teisėjas
Rinaldas Adamonis galimai pažeidė procesinės teisės normas - BPK 10 str., 20 str. 1 d,. 44 str. 5 d. bei
BPK 271-292 str. nustatytą įrodymų tikrinimo tvarką bei įrodymų leistinumo principą.
„Laisvas
laikraštis“ paskelbė nuomonę, kad teisėjas Rinaldas Adamonis skyrė bausmę arba
sankciją žmogaus teisių aktyvistui – atėmė iš jo teisę gyventi jam nuosavybės
teise priklausančiame gyvenamajame name dėl tos aplinkybės, kad aktyvistas
naudojasi savo teise kritikuoti ir skelbti internete publikacijas apie Viešųjų
pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus
pavaduotojos netinkamą veiklą.
Laikraštis
taip pat rašė, kad 2017-01-20 d. nutartimi teisėjas Rinaldas Adamonis tenkino
advokato Aivaro Alimo (advokatų kontora „Motieka ir Audzevičius“) prašymą žmogaus
teisių gynėjui iškeltą baudžiamąją bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje.
Autorius mano, kad tuo teisėjas pažeidė žmogaus teisių aktyvisto teisę į viešą
teismo procesą, siekdamas išvengti viešumo, asmeninės atsakomybės dėl daromų
klaidų ir žmogaus teisių pažeidimų.
Pagal BPK 9 straipsnį bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai.
Teismo
proceso viešumas – vienas teisinės valstybės principų, kuris įtvirtintas ne tik
BPK 9 str.1 dalyje ir 44 str. 5dalyje, bet ir Konstitucijos 31 straipsnio 2
dalyje bei 117 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šis principas turi saugoti
asmenis nuo slaptų teismų, kai TEISĖTVARKOS PAREIGŪNŲ RANKOMIS SUSIDOROJAMA SU
NEĮTINKANČIAIS ASMENIMIS.
Apibendrindamas
išdėstytas aplinkybes, autorius mano, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo
pirmininko, teisėjo Rinaldo Adamonio
elgesys demonstruoja nepagarbą teisės viršenybės principui.
Vilniaus
apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka, reaguodamas į žmogaus teisių
gynėjo skundą, 2017-ųjų balandžio 20-osios rašte pasiuntė aiškią žinią: „Toks
teisėjo Rinaldo Adamonio elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir
iš teisėjo reikalaujamas.“ LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pasiuntė
nedviprasmišką signalą - 2017-ųjų rugpjūčio 13-ąją ji atleido teisėją Vytautą
Zelianką iš teismo pirmininko pareigų.
Kokia
bus Lietuvos Respublikos Prezidentės reakcija į teisėjų Algimanto Valantino ir Rinaldo Adamonio „pastangas“ įgyvendinant svarbiausias teisinės valstybės vertybes –
teisės viršenybę, pagarbą žmogaus orumui ir pagarbą žmogaus teisėms, sužinosime
po atlikto neeilinio teisėjų veiklos vertinimo.
Autoriaus
nuomone, valstybės pareigūnų destruktyvūs veiksmai turi būti ryžtingai stabdomi,
nes, priešingu atveju, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo
standartai iš tiesų tampa beverčiai.
Bronius Pogrindis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą