Algimantui Valantinui. Apeliacinio teismo šefui koją pakišo ukmergiškis teisėjas Rinaldas Adamonis

Lietuvos apeliacinio teismo šefui Algimantui Valantinui  koją pakišo ukmergiškis teisėjas Rinaldas Adamonis

Severe restrictions of human rights today justifies the repressive state of Lithuania, which  makes Lithuania an adornment (puošmena) of the European Union

Publikuota portale „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=5097:lietuvos-apeliacinio-teismo-sefui-algimantui-valantinui-koja-pakiso-ukmergiskis-teisejas-rinaldas-adamonis&catid=33&Itemid=141 

Bronius Pogrindis

Kandidatuodamas į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko postą, teisėjas Algimantas Valantinas 2016-ųjų balandžio mėnesį Seime teigė, kad „šalies teismai yra padarę nemažą pažangą įvairiose srityse“, tačiau būtina trumpinti bylų nagrinėjimo terminus. Pasak jo, nėra gerai, kada bylos nagrinėjamos teisme po 7 - 8 mėnesius (citata iš lrytas.lt). Remdamasis internetinės žiniasklaidos ir kitais šaltiniais, teksto autorius dalijasi savo atradimais apie tai, kaip sekasi teismų administracinės kontrolės tūzui Algimantui Valantinui spręsti opiausias teismų problemas.

Štai,  pavyzdžiui, bylas apeliacine tvarka nagrinėjantis apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas  teisėtvarkos problemas spręstų be jokių skrupulų: „Jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ 2016-ųjų balandžio 7-ąją priimtoje teismo nutartyje radikalusis Audrius Cininas  rėžė iš peties: „Proporcingas žmogaus teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas.“

Tuo metu, kai vieni laužo galvas kaip trumpinti bylų nagrinėjimo terminus, kiti dėl to galvos nesuka - tereikia visu griežtumu „trumpinti“ neparankius arba „teisinei sistemai“ neįtinkančius  piliečius. Juodžiausias pavyzdys – bado akcijos „Už teisingumą ir teisės viršenybę Lietuvoje“ dalyvių brutalus išvarymas iš S.Daukanto aikštės 2017 m. rugsėjo 25-ąją.

Taigi, opiausią Lietuvos teismų problemą, ko gero, geriausiai  galėtų apibendrinti perfrazuotas posakis: „Proporcingas žmogaus teisių suvaržymas šiuo metu represinę valstybę ir puošia, ir pateisina.“

           Taip jau atsitiko, kad tą pačią  rugsėjo 25-ąją  žinomas žmogaus teisių aktyvistas (toliau – pareiškėjas) pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Algimanto Valantino  ir jo įstaigai pavaldaus Ukmergės  rajono apylinkės teismo pirmininko, teisėjo Rinaldo Adamonio keliamų problemų.

Savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ buvo išsakyta mintis, kad  Vilniaus apygardoje veikiančių  teismų veiklos priežiūrą atliekantis teismo pirmininkas A.Valantinas, žinodamas teisėjų pažeidžiamumo problemą, galbūt nesiėmė tinkamų veiksmų krizinei situacijai suvaldyti. Laikraštyje  reiškiama nuomonė, jog teismo pirmininkas A.Valantinas pats galėjo būti įtrauktas į bylų skirstymo skandalą bei galėjo daryti poveikį Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjui R.Adamoniui.

Rugsėjo 25-osios pareiškime žmogaus teisių aktyvistas LR Prezidentūrai pateikė duomenis  apie žiniasklaidai ir prokuratūrai žinomus „teisinės sistemos“ ir kai kurių advokatų kontorų atstovus. Pareiškėjas detalizavo nuomonę apie daromus nesibaigiančius teisės normų pažeidimus ir teisėtvarkos pareigūnų rankomis vykdomą atvirą susidorojimą su  „teisės sistemai“ neparankiais piliečiais, siekiant atimti jiems laisvę ir prichvatizuoti jų nekilnojamąjį turtą.

Minėtame pareiškime dėstoma apie dedamas pastangas ikiteisminį  tyrimą ir bylų nagrinėjimo procesą  ne trumpinti, bet priešingai - procesą vilkinti, tuo „avansu“ nubaudžiant neparankius asmenis be teismo nuosprendžio. Internetinėje žiniasklaidoje viešinama rezonansinė byla jau tapo „teisinės sistemos“ veiklos klasika. Kadangi teismo nustatytas ikiteisminio tyrimo pareiškėjo atžvilgiu terminas baigėsi 2015-10-21 dieną, prokuroro prašymu Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė 2015-11-12 dienos teismo nutartimi Nr.KV-788, autoriaus manymu, neteisėtai atnaujino 2015-10-21 dieną pasinaikinusį ikiteisminį tyrimą ir pratęsė terminą ikiteisminiam tyrimui dviems mėnesiams.  Atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 215 straipsnyje apibrėžtą ikiteisminio tyrimo termino pobūdį, toks pasibaigęs terminas yra naikinamasis, t.y. jis negali būti nei atnaujinamas, nei tęsiamas.

Pažymėtina tai, kad 2015-12-04 Vilniaus apygardos teismo neskundžiama nutartimi Nr. 1S-1720-387/2015 teisėjas Algimantas Valantinas atmetė pareiškėjo skundą dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Autoriaus nuomone, priimdami nutartis dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir jo termino pratęsimo, minėti teisėjai  pažeidė BPK 215 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės normą.  Pagal suformuotą teismų praktiką, laikydamiesi įstatymo nuostatų, teismai neturėjo teisės atnaujinti, o po to ir pratęsti prokuroro prašomą terminą ikiteisminiam tyrimui atlikti – šiuo atveju teismai galėjo priimti vienintelį teisėtą sprendimą – prokuroro prašymą atmesti.

   Pagal viešus biografinius duomenis, 2016 metais iš užimamų pareigų atleistas Vilniaus apygardos prokuratūros  vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius 1991-1995 metais buvo Ukmergės rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Tuo tarpu Rinaldas Adamonis  nuo 1994 metų yra  Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas. Sugretinus šiuos faktus matyti, kad Ramutis Jancevičius ir Rinaldas Adamonis turėjo bendradarbiauti spręsdami baudžiamąsias bylas, tad jie yra asmeniškai pažįstami. Dabar yra aišku, kodėl žmogaus teisių aktyvistui iškeltą baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė teismo nutartimi iš Vilniaus rajono apylinkės teismo perdavė nagrinėti Ukmergės teisme Ramučio Jancevičiaus bendražygiui teisėjui Rinaldui Adamoniui. 

Galbūt teisėjas Rinaldas Adamonis savo veikla ir pateisino „teisėtus lūkesčius“ tokių teisėsaugos radikalų, kaip Ramutis Jancevičius, Audrius Cininas  ar Algimantas Valantinas.  Tačiau Prezidentūra yra informuota, jog dėl to, kad teisėjas Rinaldas Adamonis nagrinėdamas bylą, švelniai tariant, pernelyg laisvai interpretavo baudžiamojo proceso normas pagal savo „vidinį įsitikinimą“, žmogaus teisių aktyvistas padavė 8 skundus teisėjo Algimanto Valantino vadovaujamai  Teisėjų tarybai, 6 skundus – Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, tris skundus – Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Be to, aktyvistas 10 kartų skundė teisėjo Rinaldo Adamonio nutartis apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Autorių šokiravo faktai apie tai, kad  žmogaus teisių gynėjo 8 apeliacinius skundus dėl teisės normų pažeidimo (nagrinėjant bylą teisme) teisėjas Rinaldas Adamonis teismo nutartimis apskritai atsisakė priimti ir juos grąžino pareiškėjui. Tai reiškia, kad teisėjas užkirto kelią pareiškėjui skųsti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimus aukštesniajam teismui. Autorius mano, kad tokiais veiksmais teisėjas pažeidė BPK 440 str. 1 d. nustatytą imperatyvią normą, suteikiančią bylos nagrinėjimo teisme dalyviui teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nutartimis pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Didžiausią susirūpinimą kelia faktas, kad pareiškėjo apeliacinius skundus dėl BPK 440 str. 1d. pažeidimų nagrinėję Vilniaus apygardos teismo skyriaus vadovės Daivos Kazlauskienės paskirti  „etatiniai“ teisėjai (Ainora Kornelija Macevičienė, Stasys Punys ir Stasys Lemežis) savo nutartimis atmetė pareiškėjo prašymus išnagrinėti jo skundus apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju, manau, aukštesniojo teismo teisėjai neparodė noro tinkamai atlikti savo pareigą -  realizuoti asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą bei patikrinti ir užtikrinti teisėjo Rinaldo Adamonio procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Konstitucijos 30 straipsnis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). 

Nors kaltinamasis aktas žmogaus teisių aktyvistui buvo įteiktas 2016-01-22, dėl prokuratūros ir teisėjo Rinaldo Adamonio  veiksmų (ar neveikimo) teisiamasis posėdis prasidėjo tik 2016-09-09, kas daro išvadą, jog dėl proceso vilkinimo BPK 44 str. 5 d. teisės norma buvo pažeidinėjama septynių mėnesių laikotarpyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, jei nustatomi nepateisinami procesiniai delsimai iš valstybės (prokuratūros arba teismo) pusės.

Internetinė žiniasklaida rašo, kad aktyvistas skundėsi apeliacine tvarka, jog 2016-09-23 d. nutartimi teisėjas R. Adamonis  nepagrįstai išplėsdamas kaltinimo ir bylos nagrinėjimo teisme ribas, pažeidė  BPK 255 str. 1 d. teisės normą. Be to, aukštesnysis teismas atsisakė peržiūrėti apeliacine tvarka aktyvisto skundą, kuris buvo paduotas dėl to, kad  teisėjas Rinaldas Adamonis galimai pažeidė procesinės teisės normas -  BPK 10 str., 20 str. 1 d,. 44 str. 5 d. bei BPK 271-292 str. nustatytą įrodymų tikrinimo tvarką bei įrodymų leistinumo principą.

„Laisvas laikraštis“ paskelbė nuomonę, kad teisėjas Rinaldas Adamonis skyrė bausmę arba sankciją žmogaus teisių aktyvistui – atėmė iš jo teisę gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name dėl tos aplinkybės, kad aktyvistas naudojasi savo teise kritikuoti ir skelbti internete publikacijas apie Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotojos netinkamą veiklą.

Laikraštis taip pat rašė, kad 2017-01-20 d. nutartimi teisėjas Rinaldas Adamonis tenkino advokato Aivaro Alimo (advokatų kontora „Motieka ir Audzevičius“) prašymą žmogaus teisių gynėjui iškeltą baudžiamąją bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje. Autorius mano, kad tuo teisėjas pažeidė žmogaus teisių aktyvisto teisę į viešą teismo procesą, siekdamas išvengti viešumo, asmeninės atsakomybės dėl daromų klaidų ir žmogaus teisių pažeidimų.  Pagal BPK 9 straipsnį bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai.

Teismo proceso viešumas – vienas teisinės valstybės principų, kuris įtvirtintas ne tik BPK 9 str.1 dalyje ir 44 str. 5dalyje, bet ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje bei 117 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šis principas turi saugoti asmenis nuo slaptų teismų, kai TEISĖTVARKOS PAREIGŪNŲ RANKOMIS SUSIDOROJAMA SU NEĮTINKANČIAIS ASMENIMIS.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, autorius mano, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko, teisėjo  Rinaldo Adamonio elgesys demonstruoja nepagarbą teisės viršenybės principui.

Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka, reaguodamas į žmogaus teisių gynėjo skundą, 2017-ųjų balandžio 20-osios rašte pasiuntė aiškią žinią: „Toks teisėjo Rinaldo Adamonio elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas.“ LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pasiuntė nedviprasmišką signalą - 2017-ųjų rugpjūčio 13-ąją ji atleido teisėją Vytautą Zelianką iš teismo pirmininko pareigų. 

Kokia bus Lietuvos Respublikos Prezidentės reakcija į teisėjų Algimanto Valantino ir  Rinaldo Adamonio „pastangas“ įgyvendinant  svarbiausias teisinės valstybės vertybes – teisės viršenybę, pagarbą žmogaus orumui ir pagarbą žmogaus teisėms, sužinosime po atlikto neeilinio teisėjų veiklos vertinimo.

Autoriaus nuomone, valstybės pareigūnų destruktyvūs veiksmai turi būti ryžtingai stabdomi, nes, priešingu atveju, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai.

Bronius Pogrindis