Algimantui Valantinui. Apeliacinio teismo šefui koją pakišo ukmergiškis teisėjas Rinaldas Adamonis

Lietuvos apeliacinio teismo šefui Algimantui Valantinui  koją pakišo ukmergiškis teisėjas Rinaldas Adamonis

Severe restrictions of human rights today justifies the repressive state of Lithuania, which  makes Lithuania an adornment (puošmena) of the European Union

Publikuota portale „Laisvas laikraštis“

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=5097:lietuvos-apeliacinio-teismo-sefui-algimantui-valantinui-koja-pakiso-ukmergiskis-teisejas-rinaldas-adamonis&catid=33&Itemid=141 

Bronius Pogrindis

Kandidatuodamas į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko postą, teisėjas Algimantas Valantinas 2016-ųjų balandžio mėnesį Seime teigė, kad „šalies teismai yra padarę nemažą pažangą įvairiose srityse“, tačiau būtina trumpinti bylų nagrinėjimo terminus. Pasak jo, nėra gerai, kada bylos nagrinėjamos teisme po 7 - 8 mėnesius (citata iš lrytas.lt). Remdamasis internetinės žiniasklaidos ir kitais šaltiniais, teksto autorius dalijasi savo atradimais apie tai, kaip sekasi teismų administracinės kontrolės tūzui Algimantui Valantinui spręsti opiausias teismų problemas.

Štai,  pavyzdžiui, bylas apeliacine tvarka nagrinėjantis apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas  teisėtvarkos problemas spręstų be jokių skrupulų: „Jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ 2016-ųjų balandžio 7-ąją priimtoje teismo nutartyje radikalusis Audrius Cininas  rėžė iš peties: „Proporcingas žmogaus teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas.“

Tuo metu, kai vieni laužo galvas kaip trumpinti bylų nagrinėjimo terminus, kiti dėl to galvos nesuka - tereikia visu griežtumu „trumpinti“ neparankius arba „teisinei sistemai“ neįtinkančius  piliečius. Juodžiausias pavyzdys – bado akcijos „Už teisingumą ir teisės viršenybę Lietuvoje“ dalyvių brutalus išvarymas iš S.Daukanto aikštės 2017 m. rugsėjo 25-ąją.

Taigi, opiausią Lietuvos teismų problemą, ko gero, geriausiai  galėtų apibendrinti perfrazuotas posakis: „Proporcingas žmogaus teisių suvaržymas šiuo metu represinę valstybę ir puošia, ir pateisina.“

           Taip jau atsitiko, kad tą pačią  rugsėjo 25-ąją  žinomas žmogaus teisių aktyvistas (toliau – pareiškėjas) pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo Algimanto Valantino  ir jo įstaigai pavaldaus Ukmergės  rajono apylinkės teismo pirmininko, teisėjo Rinaldo Adamonio keliamų problemų.

Savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ buvo išsakyta mintis, kad  Vilniaus apygardoje veikiančių  teismų veiklos priežiūrą atliekantis teismo pirmininkas A.Valantinas, žinodamas teisėjų pažeidžiamumo problemą, galbūt nesiėmė tinkamų veiksmų krizinei situacijai suvaldyti. Laikraštyje  reiškiama nuomonė, jog teismo pirmininkas A.Valantinas pats galėjo būti įtrauktas į bylų skirstymo skandalą bei galėjo daryti poveikį Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjui R.Adamoniui.

Rugsėjo 25-osios pareiškime žmogaus teisių aktyvistas LR Prezidentūrai pateikė duomenis  apie žiniasklaidai ir prokuratūrai žinomus „teisinės sistemos“ ir kai kurių advokatų kontorų atstovus. Pareiškėjas detalizavo nuomonę apie daromus nesibaigiančius teisės normų pažeidimus ir teisėtvarkos pareigūnų rankomis vykdomą atvirą susidorojimą su  „teisės sistemai“ neparankiais piliečiais, siekiant atimti jiems laisvę ir prichvatizuoti jų nekilnojamąjį turtą.

Minėtame pareiškime dėstoma apie dedamas pastangas ikiteisminį  tyrimą ir bylų nagrinėjimo procesą  ne trumpinti, bet priešingai - procesą vilkinti, tuo „avansu“ nubaudžiant neparankius asmenis be teismo nuosprendžio. Internetinėje žiniasklaidoje viešinama rezonansinė byla jau tapo „teisinės sistemos“ veiklos klasika. Kadangi teismo nustatytas ikiteisminio tyrimo pareiškėjo atžvilgiu terminas baigėsi 2015-10-21 dieną, prokuroro prašymu Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė 2015-11-12 dienos teismo nutartimi Nr.KV-788, autoriaus manymu, neteisėtai atnaujino 2015-10-21 dieną pasinaikinusį ikiteisminį tyrimą ir pratęsė terminą ikiteisminiam tyrimui dviems mėnesiams.  Atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 215 straipsnyje apibrėžtą ikiteisminio tyrimo termino pobūdį, toks pasibaigęs terminas yra naikinamasis, t.y. jis negali būti nei atnaujinamas, nei tęsiamas.

Pažymėtina tai, kad 2015-12-04 Vilniaus apygardos teismo neskundžiama nutartimi Nr. 1S-1720-387/2015 teisėjas Algimantas Valantinas atmetė pareiškėjo skundą dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Autoriaus nuomone, priimdami nutartis dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir jo termino pratęsimo, minėti teisėjai  pažeidė BPK 215 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės normą.  Pagal suformuotą teismų praktiką, laikydamiesi įstatymo nuostatų, teismai neturėjo teisės atnaujinti, o po to ir pratęsti prokuroro prašomą terminą ikiteisminiam tyrimui atlikti – šiuo atveju teismai galėjo priimti vienintelį teisėtą sprendimą – prokuroro prašymą atmesti.

   Pagal viešus biografinius duomenis, 2016 metais iš užimamų pareigų atleistas Vilniaus apygardos prokuratūros  vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius 1991-1995 metais buvo Ukmergės rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Tuo tarpu Rinaldas Adamonis  nuo 1994 metų yra  Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas. Sugretinus šiuos faktus matyti, kad Ramutis Jancevičius ir Rinaldas Adamonis turėjo bendradarbiauti spręsdami baudžiamąsias bylas, tad jie yra asmeniškai pažįstami. Dabar yra aišku, kodėl žmogaus teisių aktyvistui iškeltą baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė teismo nutartimi iš Vilniaus rajono apylinkės teismo perdavė nagrinėti Ukmergės teisme Ramučio Jancevičiaus bendražygiui teisėjui Rinaldui Adamoniui. 

Galbūt teisėjas Rinaldas Adamonis savo veikla ir pateisino „teisėtus lūkesčius“ tokių teisėsaugos radikalų, kaip Ramutis Jancevičius, Audrius Cininas  ar Algimantas Valantinas.  Tačiau Prezidentūra yra informuota, jog dėl to, kad teisėjas Rinaldas Adamonis nagrinėdamas bylą, švelniai tariant, pernelyg laisvai interpretavo baudžiamojo proceso normas pagal savo „vidinį įsitikinimą“, žmogaus teisių aktyvistas padavė 8 skundus teisėjo Algimanto Valantino vadovaujamai  Teisėjų tarybai, 6 skundus – Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, tris skundus – Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Be to, aktyvistas 10 kartų skundė teisėjo Rinaldo Adamonio nutartis apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Autorių šokiravo faktai apie tai, kad  žmogaus teisių gynėjo 8 apeliacinius skundus dėl teisės normų pažeidimo (nagrinėjant bylą teisme) teisėjas Rinaldas Adamonis teismo nutartimis apskritai atsisakė priimti ir juos grąžino pareiškėjui. Tai reiškia, kad teisėjas užkirto kelią pareiškėjui skųsti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimus aukštesniajam teismui. Autorius mano, kad tokiais veiksmais teisėjas pažeidė BPK 440 str. 1 d. nustatytą imperatyvią normą, suteikiančią bylos nagrinėjimo teisme dalyviui teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nutartimis pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Didžiausią susirūpinimą kelia faktas, kad pareiškėjo apeliacinius skundus dėl BPK 440 str. 1d. pažeidimų nagrinėję Vilniaus apygardos teismo skyriaus vadovės Daivos Kazlauskienės paskirti  „etatiniai“ teisėjai (Ainora Kornelija Macevičienė, Stasys Punys ir Stasys Lemežis) savo nutartimis atmetė pareiškėjo prašymus išnagrinėti jo skundus apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju, manau, aukštesniojo teismo teisėjai neparodė noro tinkamai atlikti savo pareigą -  realizuoti asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą bei patikrinti ir užtikrinti teisėjo Rinaldo Adamonio procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Konstitucijos 30 straipsnis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). 

Nors kaltinamasis aktas žmogaus teisių aktyvistui buvo įteiktas 2016-01-22, dėl prokuratūros ir teisėjo Rinaldo Adamonio  veiksmų (ar neveikimo) teisiamasis posėdis prasidėjo tik 2016-09-09, kas daro išvadą, jog dėl proceso vilkinimo BPK 44 str. 5 d. teisės norma buvo pažeidinėjama septynių mėnesių laikotarpyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, jei nustatomi nepateisinami procesiniai delsimai iš valstybės (prokuratūros arba teismo) pusės.

Internetinė žiniasklaida rašo, kad aktyvistas skundėsi apeliacine tvarka, jog 2016-09-23 d. nutartimi teisėjas R. Adamonis  nepagrįstai išplėsdamas kaltinimo ir bylos nagrinėjimo teisme ribas, pažeidė  BPK 255 str. 1 d. teisės normą. Be to, aukštesnysis teismas atsisakė peržiūrėti apeliacine tvarka aktyvisto skundą, kuris buvo paduotas dėl to, kad  teisėjas Rinaldas Adamonis galimai pažeidė procesinės teisės normas -  BPK 10 str., 20 str. 1 d,. 44 str. 5 d. bei BPK 271-292 str. nustatytą įrodymų tikrinimo tvarką bei įrodymų leistinumo principą.

„Laisvas laikraštis“ paskelbė nuomonę, kad teisėjas Rinaldas Adamonis skyrė bausmę arba sankciją žmogaus teisių aktyvistui – atėmė iš jo teisę gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name dėl tos aplinkybės, kad aktyvistas naudojasi savo teise kritikuoti ir skelbti internete publikacijas apie Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotojos netinkamą veiklą.

Laikraštis taip pat rašė, kad 2017-01-20 d. nutartimi teisėjas Rinaldas Adamonis tenkino advokato Aivaro Alimo (advokatų kontora „Motieka ir Audzevičius“) prašymą žmogaus teisių gynėjui iškeltą baudžiamąją bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje. Autorius mano, kad tuo teisėjas pažeidė žmogaus teisių aktyvisto teisę į viešą teismo procesą, siekdamas išvengti viešumo, asmeninės atsakomybės dėl daromų klaidų ir žmogaus teisių pažeidimų.  Pagal BPK 9 straipsnį bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai.

Teismo proceso viešumas – vienas teisinės valstybės principų, kuris įtvirtintas ne tik BPK 9 str.1 dalyje ir 44 str. 5dalyje, bet ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje bei 117 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šis principas turi saugoti asmenis nuo slaptų teismų, kai TEISĖTVARKOS PAREIGŪNŲ RANKOMIS SUSIDOROJAMA SU NEĮTINKANČIAIS ASMENIMIS.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, autorius mano, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko, teisėjo  Rinaldo Adamonio elgesys demonstruoja nepagarbą teisės viršenybės principui.

Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka, reaguodamas į žmogaus teisių gynėjo skundą, 2017-ųjų balandžio 20-osios rašte pasiuntė aiškią žinią: „Toks teisėjo Rinaldo Adamonio elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas.“ LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pasiuntė nedviprasmišką signalą - 2017-ųjų rugpjūčio 13-ąją ji atleido teisėją Vytautą Zelianką iš teismo pirmininko pareigų. 

Kokia bus Lietuvos Respublikos Prezidentės reakcija į teisėjų Algimanto Valantino ir  Rinaldo Adamonio „pastangas“ įgyvendinant  svarbiausias teisinės valstybės vertybes – teisės viršenybę, pagarbą žmogaus orumui ir pagarbą žmogaus teisėms, sužinosime po atlikto neeilinio teisėjų veiklos vertinimo.

Autoriaus nuomone, valstybės pareigūnų destruktyvūs veiksmai turi būti ryžtingai stabdomi, nes, priešingu atveju, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai.

Bronius Pogrindis

 

Atleidusi iš darbo Algimantą Valantiną. Apeliacinio teismo pirmininką. bei 18 teisėjų, Prezidentė D.Grybauskaitė turi šansą įveikti pažeidžiamų teisėjų krizę

Prezidentė D.Grybauskaitė, atleidusi iš darbo Apeliacinio teismo pirmininką A.Valantiną bei 18 teisėjų, turi šansą įveikti pažeidžiamų teisėjų krizę

President of Lithuania  Ms,D,Grybauskaite has a chance to defeat a crisis of vulnerable judges by firing the Chairman of the Court of Appeal of Lithuania Mr.A.Valantinas and 18 judges

Publikuota laikraštyje „Laisvas laikraštis“

http://laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4943:prezidente-d-grybauskaite-atleidusi-is-darbo-apeliacinio-teismo-pirmininka-a-valantina-bei-18-teiseju-turi-sansa-iveikti-pazeidziamu-teiseju-krize&catid=31&Itemid=101

Vilniaus apygardos teismuose vykdoma tam tikra veikla vis labiau man primena fokusininko triukus. Įsivaizduokite magą juodais drabužiais, kuris burtų lazdele reguliuoja nustebusių žiūrovų dėmesį, maskuodamas rodomo triuko tikrąjį mechanizmą. Štai, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė, teisėja  Neringa Švedienė 2016-11-19 dieną nustebino žmones sparnuotu posakiu: „Aš teisėja nebūsiu niekada.“ (citata iš portalo 15min.lt). Nenorėjo, bet dirba teisėja. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas 2016-04-22 dieną taip pat atvėrė savo širdį: „Nenorėjau būti raudonas skuduras, erzinantis minią.“(citata iš portalo tv3.lt). 2017-02-13 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėja  Daiva Kazlauskienė apibendrino taip: „Kiekvienas teisėjas yra individuali asmenybė, su savo kalbėjimo maniera, kalbėjimo tonu, savo vidiniu įsitikinimu...“

            Pasiremkime faktine medžiaga. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo teksto autoriaus 2017-05-07 d. skundą. Autorius skunde stebėjosi, kodėl jo iškeltoje civilinėje byloje atskiruosius skundus nagrinėti skiriami tie patys teisėjai. 2017-05-31 dieną teismo pirmininkas, teisėjas Vytautas Zelianka rašte Nr. TR-405 patvirtino, kad autoriaus atskirieji skundai dėl Trakų apylinkės teismo teisėjos A.Adamonytės-Šipkauskienės nutarčių buvo paskirti nagrinėti šiems teisėjams: byla Nr.2S-1061-580/2017 paskirta teisėjai Jūrai Marijai Strumskienei; byla Nr.2S-2796-619-2016 paskirta teisėjai Andrutei Kalinauskienei; byla Nr.2S-2406-580-2016 paskirta teisėjai Jūrai Marijai Strumskienei;  byla Nr.2S-2088-619/2016 paskirta teisėjai Andrutei Kalinauskienei; byla Nr.2S-1658-619/2016 paskirta teisėjai Andrutei Kalinauskienei; byla Nr.2S-1330-580/2016 paskirta teisėjai Jūrai Marijai Strumskienei; byla Nr.2S-587-467/2016 paskirta teisėjai Almai Urbanavičienei; byla Nr.2S-2559-160/2015 paskirta teisėjai Zitai Smirnovienei.

Teisėjas Vytautas Zelianka rašte pridėjo komentarą: „Nenuostabu, kad per maždaug pusantrų metų apeliacine tvarka išnagrinėjus aštuonias bylas, kuriose Jūs esate dalyvaujančiu byloje asmeniu, byloms nagrinėti buvo skirti tie patys teisėjai.“  Keista, kad teisėjo nenustebino tai, jog ši nesudėtinga civilinė byla Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama net dvejus metus.

Galbūt Trakų rajono apylinkės teismo veiklos priežiūrą atliekančio Vytauto Zeliankos nestebina tai, kas vyksta teisme, bet pati bylų skyrimo teisėjams procedūra teksto autorių tikrai apstulbino. Išaiškėjo, kad, priimdami niekur neužregistruotas Vilniaus apygardos teismo nutartis, civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė ir teisėjas Henrichas Jaglinskis paskyrė teisėjams nagrinėti aukščiau išvardytas bylas. Kadangi visų teismo nutarčių tekstas analogiškas, cituoju vieną teisėjos Neringos Švedienės nutartį:

„Vilniaus apygardos teismas

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 14 d., Vilnius

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso (CPK) 336 straipsniu, civilinę bylą 2S-2088-619/2016 su ieškovo Zigmanto Šegždos atskiruoju skundu dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016m. liepos 12 nutarties skiriu nagrinėti teisėjai Andrutei Kalinauskienei vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2016 m. rugsėjo 23 d., 15.00 val.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė.“

Akivaizdu, kad nė viena iš aštuonių bylų nutarčių net negali būti užregistruota teismo registruose, kadangi nutartyse nenurodytas nei bylos numeris, nei teisminio proceso numeris, nenurodyta procesinio sprendimo kategorija. Be to, 2017-08-09 Vilniaus apygardos teismo rašte Nr. CR-161 teismo pirmininkė teisėja  Neringa Švedienė patvirtino faktą, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) nė viena autoriaus nurodyta nutartis dėl teisėjų paskyrimo iš tikrųjų nėra užregistruota!

Kadangi cituojamoje teismo nutartyje nurodytas CPK 336 straipsnis nustato, kad teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, Neringos Švedienės nutarties paskirtis galėtų reikšti, kad skyriaus pirmininkė nutartimi nurodė teisėjai bylą nagrinėti ne žodine tvarka. Vertinant minėtos nutarties turinį būtų galima daryti išvadą, kad šia nutartimi Neringa Švedienė paskyrė nagrinėti skundą teisėjai Andrutei Kalinauskienei, galbūt nesinaudodama automatizuotu atrankos būdu.

Gi, tuometinis teismo pirmininkas teisėjas Vytautas Zelianka 2017-05-31 dienos rašte Nr. TR-405, norėdamas pateisinti neregistruotas, t.y., autoriaus manymu, neteisėtas skyriaus pirmininkės nutartis, tikino, kad „šiomis nutartimis nustatoma teismo posėdžio data, jų priėmimą reglamentuoja LR civilinio proceso kodekso (CPK) 319 str., 338 str.“  Su tokiu Vytauto Zeliankos aiškinimu nesutiktina dėl kelių priežasčių.

Pirma, CPK 338  straipsnis galbūt ir galėtų duoti netiesioginę nuorodą į CPK 319 straipsnį, numatantį, kad civilinių bylų skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro teisėjų kolegiją. Tačiau CPK 338 straipsnis, deja, skyriaus pirmininkei Neringai Švedienei ir teisėjui Henrichui Jaglinskiui nesuteikia teisės teismo nutartimis nustatinėti  teismo posėdžio datas tuo atveju, kai teisėjas vienasmeniškai nagrinėja atskirąjį skundą. Antra, bylos nagrinėjimo datą nustato ne skyriaus vadovas, bet pats bylą nagrinėjantis teisėjas, priimdamas nutartį ir duomenis įvesdamas į suformuotą elektroninę bylos kortelę LITEKO sistemoje.

Kita vertus, kažin, ar galima būtų patikėti, kad skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė fiziškai galėtų susitvarkyti su darbų našta, popierinėmis nutartimis nustatinėdama visų teisme nagrinėjamų civilinių bylų datas. Autorius gavo iš Nacionalinės teismų administracijos duomenis, kad nuo 2014-01-01 iki 2017-05-31 Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta 11490 civilinių bylų (I instancija) bei 16146 civilinės bylos apeliacine tvarka. Pateikta statistika taip pat atskleidžia, kad Neringa Švedienė, neskaitant administracinės veiklos, nuo 2014-01-01 iki 2017-05-31 išnagrinėjo 365 civilines bylas I instancija bei 582 civilines bylas apeliacine tvarka. Taigi, galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad  Neringa Švedienė neturi jokios galimybės popierinėmis nutartimis suvaldyti tokį milžinišką bylų srautą.

2017-08-07 dieną autorius prašė teismą pateikti teisėjų skyrimo protokolus bei elektronines bylų korteles, t.y. dokumentus, įrodančius, kad nurodytus teisėjus paskyrė ne teismo skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė, bet kompiuterinė programa - bylų skirstymo modulis. Žinia, tik automatizuotas teisėjų atrankos būdas gali užtikrinti nešališką ir skaidrų teisėjų skyrimą atsitiktiniu būdu iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų. Tačiau laikinai einanti teismo pirmininko pareigas teisėja  Neringa Švedienė teismo  rašte Nr. CR-161 atsisakė pateikti autoriui prašomus teisėjo skyrimo protokolus bei elektronines bylų korteles.

Išanalizavęs automatizuotą bylų paskirstymo sistemą, autorius suprato, kad ši sistema numato daug išimčių ir būdų „etatiniams“ teisėjams filtruoti ir taip „teisėtai“ išvengti automatizuotos teisėjų atrankos. Teisėjų tarybos bylų paskirstymo teisėjams taisyklėse yra išdėstyta išimčių (specialių funkcijų) gausa, leidžianti  „nukrypti“ nuo bylų paskirstymo teisėjams taisyklių arba netgi pakeisti automatizuotu būdu paskirtą teisėją. Turime omenyje šias bylų skirstymo modulio funkcijas - „privalo nagrinėti“, „negali nagrinėti“,  „priežasčių šablonai“, „prioritetinių bylų klasifikatorius“, „atmetimo priežastys“.

Be to, Teisėjų tarybos taisyklės suteikia teisę bylas skirstančiam asmeniui neskirti naujų bylų neparankiam teisėjui, kuris esą tuo metu nagrinėja atskiru sprendimu pripažintą „greičiau nagrinėtiną bylą“. Kraštutiniu atveju, laikinai išjungus teismų informacinės sistemą LITEKO, galima paskirti „etatinius“ teisėjus ir nesinaudojant bylų skirstymo moduliu. Tereikia vėliau nurodyti, kad atlikti veiksmus automatizuotu atrankos būdu „nėra techninių galimybių“. Paskui, jau atsiradus „techninėms galimybėms“, ne automatizuotu būdu paskirtas bylą nagrinėti „etatinis“ teisėjas į elektroninę bylos kortelę įvedamas naudojantis funkcija „privalo nagrinėti“.

Teismo pirmininkė Neringa Švedienė, atsisakiusi pateikti teisėjų skyrimo protokolus bei elektronines bylų korteles, autoriaus nuomone, turėjo tikslą nuslėpti metodą, kuriuo buvo paskirti teisėjai nagrinėti autoriaus atskiruosius skundus. Akivaizdu, kad turėdamas teisėjų skyrimo protokolus bei elektronines bylų korteles autorius galėtų pats nustatyti, kokios specialios bylų skirstymo funkcijos arba „išimtys“ buvo pritaikytos tam, kad būtų paskirtas parankus teisėjas nesinaudojant automatizuotu atrankos būdu.

Kadangi Vilniaus apygardos teismas sąmoningai nepateikė autoriui jokių bylų skirstymo dokumentų, autorius gali daryti prielaidą, kad teismo skyriaus vadovė Neringa Švedienė, kaip ir kito skyriaus vadovė Daiva Kazlauskienė, galėjo paskirti parankius teisėjus ir nesivadovaudamos Teisėjų tarybos nustatytomis bylų paskirstymo teisėjams taisyklėmis arba nesinaudodamos automatizuotu teisėjų atrankos būdu.

Ypatingo Lietuvos apeliacinio teismo dėmesio turėtų sulaukti ir Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė teisėja Daiva Kazlauskienė. Skirdama teisėjams bylas ji naudoja kitą taktiką.

Autorius pateikė teismui klausimus, norėdamas išsiaiškinti, kodėl baudžiamojoje byloje nagrinėti jo skundus skiriami tie patys „etatiniai“ teisėjai. 2017-08-25 dieną teismo pirmininkė Neringa Švedienė rašte Nr. TR-619 patvirtino, kad autoriaus skundai dėl Ukmergės apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio ir Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjų Vaidos Sinkevičienės bei Jolantos Bagdonienės nutarčių buvo paskirti nagrinėti šiems teisėjams: Byla Nr.1S-1720-387/2015 paskirta teisėjui Algimantui Valantinui; Byla Nr.ATP-1313-166/2014 paskirta teisėjui Stasiui Puniui; Byla Nr.1S-202-166/2017 paskirta teisėjui Stasiui Puniui; Byla Nr.1S-171-315/2017 paskirta teisėjui Arūnui Kisieliui; Byla Nr.1S-125-209/2017 paskirta teisėjui Stasiui Lemežiui; Byla Nr.1S-89-655/2017 paskirta teisėjai Ainorai Kornelijai Macevičienei; Byla Nr.1S-70-655/2017 paskirta teisėjai Ainorai Kornelijai Macevičienei; Byla Nr.1S-66-655/2017 paskirta teisėjai Ainorai Kornelijai Macevičienei; Byla Nr.1S-67-655/2017 paskirta teisėjai Ainorai Kornelijai Macevičienei; Byla Nr.1S-829-655/2016 paskirta teisėjai Ainorai Kornelijai Macevičienei; Byla Nr.1S-745-312/2016 paskirta teisėjai Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei.

Iš autoriaus perduotų Prezidentūrai dokumentų matyti, kad baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė nutartimis-rezoliucijomis (stačiakampis spaudas su paskirto teisėjo indeksu, data ir D.Kazlauskienės parašu)  paskyrė „etatinius“ teisėjus nagrinėti vienuolika autoriaus skundų. Kiekvieno spaudo-rezoliucijos turinys yra toks: „Skiriu nagrinėti teisėjui (kurio indeksas) 655. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas“. Spaude - padėtas teisėjos Daivos Kazlauskienės parašas.

2017-07-28 Vilniaus apygardos teismo pirmininkės Neringos Švedienės rašte - atsakyme Nr. TR-563 į autoriaus 2017-07-17 skundą, konstatuojama, kad skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės spaudas, esantis ant Ukmergės ir Vilniaus rajono apylinkės teismų lydraščių su juose įrašytu teisėjo indeksu arba pavarde, „yra tik patvirtinimas, jog byla buvo paskirta nurodytam konkrečiam teisėjui, tačiau tikrai nereiškia, kad byla yra paskirta teisės aktuose nenustatytu būdu.“

Autorius 2017-08-07 skunde paprašė teismą pateikti įrodymus, kad pastaruosius šešis teisėjus paskyrė ne skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, bet kompiuterinė programa - bylų skirstymo modulis. 2017-08-25 Vilniaus apygardos teismo rašte-atsakyme Nr. TR-619 teismo pirmininkė Neringa Švedienė nurodė: „Pripažįstame, kad tokio spaudo buvimas nėra privalomas, tačiau palengvina teismo darbuotojų (teisėjų, padėjėjų, sekretorių, raštinės darbuotojų) darbą vykdant bylų registraciją, paiešką  ir/ar atliekant kitus veiksmus.“ Pažymėtina tai, kad pati Neringa Švedienė, skirdama teisėjus nagrinėti bylas, analogiškų spaudų ant teismo dokumentų nededa.

Taigi, galima daryti išvadą, kad teismo pirmininkė, paaiškindama, jog teisėjos D. Kazlauskienės spaudas ant lydraščių padeda vykdyti bylų registraciją, pripažino, kad teisėja D.Kazlauskienė ant lydraščio uždėtu spaudu-rezoliucija pirmiausia skiria jai parankų teisėją, nesinaudodama automatizuotu teisėjo atrankos būdu. Tik vėliau šis teisėjas yra užregistruojamas teisėjo skyrimo protokole, prieš tai į elektroninę bylos kortelę įvedus duomenis naudojant bylų skirstymo modulio funkciją „privalo nagrinėti“.

Teismo pirmininkė Neringa Švedienė yra teisi, kad „tokio spaudo buvimas nėra privalomas“, tuo atveju, kai teisėjas skiriamas nagrinėti bylą naudojantis bylų skirstymo moduliu. Priešingu atveju būtų nerealu ir neracionalu, jei Daiva Kazlauskienė prisiimtų milžiniškos apimties darbo krūvį dėdama ant dokumentų neprivalomas rezoliucijas, spaudus ir parašus, kai tuo tarpu bylų skirstymo modulis leidžia Daivai Kazlauskienei vienu kompiuterio mygtuku patvirtinti automatizuotu atrankos būdu paskirtą teisėją. Tai patvirtina iš Nacionalinės teismų administracijos autoriaus gauti duomenys, kad nuo 2014-01-01 iki 2017-05-31 Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėtos 1588 baudžiamosios bylos (I instancija) bei 7188 baudžiamosios bylos apeliacine tvarka. Pateikta statistika taip pat atskleidžia, kad skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, neskaitant administracinės veiklos, nuo 2014-01-01 iki 2017-05-31 išnagrinėjo 72 baudžiamąsias bylas I instancija bei 699 baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka.

Tačiau nesutiktina su teismo pirmininkės Neringos Švedienės argumentu, kad  teisėjos Daivos Kazlauskienės spaudo buvimas palengvina bylų paiešką. Popierinio dokumento su rezoliucija paieška yra žymiai sudėtingesnė, kadangi  lydraštis su teisėjos Daivos Kazlauskienės „neprivalomu“ spaudu-rezoliucija, įsiuvamas į bylą ir paslepiamas kitų popierinių dokumentų gausoje.  Todėl yra natūralu, kad teismo darbuotojai sistemoje registruotų bylų paiešką atlieka naudodami kompiuterinę LITEKO sistemą.

2017-08-07 dieną autorius taip pat prašė teismą pateikti teisėjų skyrimo protokolus bei elektronines bylų korteles, t.y. dokumentus, įrodančius, kad nurodytus teisėjus paskyrė ne teismo skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, bet kompiuterinė programa - bylų skirstymo modulis. 2017-08-25 dieną Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Neringa Švedienė, atsakydama į autoriaus prašymą, rašte TR-619 nepateikė teisėjų skyrimo protokolų bei elektroninių bylų kortelių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar teisėjai Algimantas Valantinas, Ainora Kornelija Macevičienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Lemežis, Stasys Punys ir Arūnas Kisielius buvo paskirti nagrinėti autoriaus skundus naudojantis automatizuotu atrankos būdu.

Dėl Vilniaus apygardos teisme kilusios bylų skirstymo problemos – galimo piktnaudžiavimo LITEKO sistemos trūkumais 2017-08-07 dieną autorius kreipėsi su skundu į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką Algimantą Valantiną, atsakingą už apygardos teismo veiklos priežiūrą. 2017-08-30 rašte-atsakyme teismo pirmininkas teigia, kad „bylų paskyrimo teisėjams veiksmai buvo užfiksuoti (...) teisėjų skyrimo protokoluose.(...) Jūsų minimomis teisėjų, atlikusių Vilniaus apygardos teismo skyrių pirmininkų pareigas, nutartimis ir rezoliucijomis buvo tiesiog patvirtinti Modulio parinkti ir paskirti teisėjai.“  Autorius nesutinka su teisėjo Algimanto Valantino argumentais.

Pirmoji bėda yra ta, kad apeliacinio teismo pirmininkas A.Valantinas nepateikė nuorodos į konkrečią teisės normą, kuri reikalauja teismo nutartimis ir rezoliucijomis dar kartą patvirtinti bylų skirstymo moduliu parinktą ir patvirtintą teisėją. Antroji bėda - teisėjas A.Valantinas pripažino, jog teisėjos D.Kazlauskienės ant lydraščių uždėtas pasirašytas spaudas yra teismo rezoliucija (teismo nutartis, sprendimas). Tačiau 2017-08-25 dieną rašte Nr. TR-619 teismo pirmininkė Neringa Švedienė pripažino, kad tokio spaudo buvimas nėra privalomas. Tai reiškia, kad teisėja D.Kazlauskienė priėmė teisės aktais nenustatytas teismo nutartis (rezoliucijas). Tęsiant loginę grandinę, tuomet ir teisėjos Neringos Švedienės popierinės nutartys dėl teisėjų paskyrimo nėra privalomos. Dabar aišku, kodėl apeliacinio teismo pirmininkas A.Valantinas 2017-08-30 rašte negalėjo įvardyti konkrečios teisės normos.Trečioji problema yra ta, kad Neringa Švedienė rašte paaiškino, jog teisėjos Daivos Kazlauskienės rezoliucija arba nutartis (spaudas ant lydraščių) padeda vykdyti bylų registraciją. Pagal šią logiką galima daryti išvadą, kad teisėjas buvo parinktas ir patvirtintas teisėjos rezoliucija nesinaudojant automatizuotu atrankos būdu. Tik vėliau, t.y. „vykdant bylos registraciją“, parinkto teisėjo pavardė buvo įvesta į elektroninę bylų kortelę. Ketvirtoji problema -  teismo pirmininkė teisėja  Neringa Švedienė 2017-08-09 rašte Nr. CR-161 patvirtino, jog autoriaus nurodytos tos pačios Neringos Švedienės priimtos popierinės nutartys dėl teisėjų paskyrimo nėra užregistruotos LITEKO sistemoje. To nepaneigė ir pats teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.

Taigi, autorius įvertinęs 2017-08-30 d. rašto turinį, padarė išvadą ir mano, jog Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas  A.Valantinas nepagrindė, kad autoriaus nurodytais atvejais teisėjai buvo atrinkti ir paskirti naudojantis automatizuotu atrankos būdu – kai laikantis nešališkumo, skaidrumo ir nepriklausomumo principų, užtikrinamas atsitiktinis skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų. Be kita ko, bylų paskirstymo taisyklės leidžia paskirti bylą teisėjui, neatsižvelgiant į modulio sudarytą skirstomų bylų eiliškumą („skubos tvarka skirstoma byla“).

Tačiau tai dar ne viskas. 2017-02-22 Teisėjų tarybos rašte Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas, tas pats  teisėjas A.Valantinas pasisakydamas, kad ateityje – nesutikimo su teismo priimtu nuosprendžiu atveju autorius, nesutikdamas su atskirais teisėjo Rinaldo Adamonio priimtais procesiniais sprendimais turės teisę  įtraukti su tuo susijusius argumentus į apeliacinį skundą, autoriaus nuomone, galėjo pažeisti Teisėjų etikos kodeksą – iš tokio teisėjo A.Valantino viešo pasisakymo leidžiama nuspėti nagrinėjamos bylos baigtį. Autorius mano, kad pastarasis apeliacinio teismo pirmininko, teisėjo A.Valantino pasisakymas galėtų būti vertinamas kaip tiesioginis spaudimas teisingumą vykdančiam teisėjui Rinaldui Adamoniui bei kaip nurodymas priimti apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai apkaltintam asmeniui.

Remdamasis išdėstytais faktais, autorius daro išvadą manydamas, kad Vilniaus apygardoje veikiančių  teismų darbo priežiūrą atliekantis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas A.Valantinas, žinodamas teisėjų pažeidžiamumo problemą, nesiėmė tinkamų veiksmų krizinei situacijai suvaldyti. Dar daugiau. Autorius, remdamasis Prezidentūrai perduotais duomenimis, reiškia nuomonę, jog teismo pirmininkas A.Valantinas, užimdamas dar ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo postą, pats galėjo būti įtrauktas į bylų skirstymo skandalą bei galėjo daryti poveikį Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjui Rinaldui Adamoniui.

Jau minėta skyriaus pirmininkės D.Kazlauskienės 2015-11-20 d. nutartimi-rezoliucija bylą Nr.1S-1720-387/2015 nagrinėti paskirtas teisėjas A.Valantinas Vilniaus apygardos teismo nutartimi atnaujino nutrūkusį ikiteisminį tyrimą byloje Nr.57-1-00699-14, kas, manau, įrodo teisėjo A.Valantino galimą asmeninį suinteresuotumą pakenkti autoriui. Beje, 2017-02-22 d. Teisėjų tarybos adresuotame autoriui rašte A.Valantinas paaiškino, kad Teisėjų taryba neturi kompetencijos nagrinėti klausimų dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio galimo nepagarbaus elgesio bei procesinės teisės normų galimų pažeidimų.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, autorius padarė išvadą ir mano, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau dabar turi pagrindą pašalinti Algimantą Valantiną iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų už tai, kad jo vadovaujamas teismas galimai netinkamai vykdė Vilniaus apygardos teismo administracinio darbo kontrolę bei galbūt neužtikrino, kad būtų laikomasi nešališkumo ir skaidrumo principų skirstant bylas.

Jeigu per patikrinimą išaiškėtų, kad teisėjai buvo paskirti sistemingai piktnaudžiaujant bylų paskirstymo teisėjams taisyklėmis arba jas pažeidžiant, ir būtų išsiaiškinta, kad teisėjai Vytautas Zelianka, Daiva Kazlauskienė, Neringa Švedienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Arūnas Kisielius,  Stasys Lemežis, Regina Pocienė, Laureta Ulbienė, Andrutė Kalinauskienė,  Jūra Marija Strumskienė, Henrichas Jaglinskis, Rinaldas Adamonis, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, žinodami apie šiuos pažeidimus, sąmoningai juos nuslėpė ir nepranešė Lietuvos apeliaciniam teismui, Prezidentė Dalia Grybauskaitė turėtų pagrindą šiuos teisėjus atleisti iš darbo už sistemingą kenkimą teismo autoritetui bei Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą.

Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas ir jo aplinka, slepiantys tiesą apie veiklą SSSR struktūrose, turi trauktis iš pareigų

Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas ir jo aplinka, slepiantys tiesą apie veiklą SSSR struktūrose, turi trauktis iš pareigų

The Chairman of the Court of Appeal of Lithuania Mr.Algimantas Valantinas and his milieu, that hide the truth of their activity in organisations of the Soviet Union, must retire

 Publikuota portale „Laisvas laikraštis“
http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4885:apeliacinio-teismo-pirmininkas-a-valantinas-ir-jo-aplinka-slepiantys-tiesa-apie-veikla-sssr-strukturose-turi-trauktis-is-pareigu&catid=31&Itemid=101 

Panašu, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas ir su juo susijusi teisėjų grupė pateko į krizinę situaciją ir nežino kaip iš jos išbristi. Be to, problemos  aktualumą dramatizavo S.Daukanto aikštėje bado akcijos organizatorių keliami reikalavimai dėl asmeninės teisėjų atsakomybės. Sunku pasakyti, kaip tai susiję su teismus aptarnaujančių viešųjų ryšių tarnybų profesionalumu, tačiau šiuo atveju, reikia galvoti, kad teisėjo Algimanto Valantino „piarščikų“ artilerija kapituliavo be atsakomojo šūvio lyg būtų prarijusi nervus paralyžiuojančių zarino dujų dozę.

Akivaizdu, kad aštrėjanti kai kurių teisėjų vertybių ir profesinės etikos krizė turėtų vesti į jų savanorišką pasitraukimą iš užimamų pareigų. Yra pagrindas manyti, kad ir teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas, 1985 metais pradėjęs tardytojo karjerą okupacinį Sovietų Sąjungos režimą aptarnaujančioje prokuratūroje, galėtų būti padaręs dalykų, kuriais dabar negalėtų didžiuotis.

Europos Sąjungos ir Lietuvos jurisprudencijoje deklaruojamas pamatinis normalios teisminės valdžios standartas - teisės viršenybė, teismo nepriklausomumas, pagarba žmogaus teisėms,  pagarba žmogaus orumui. Teksto autorius atliko žurnalistinį tyrimą turėdamas tikslą pateikti visuomenei vaizdą, kaip teisminės valdžios standartą atitinka savaitraščio „Laisvas laikraštis“ publikacijose linksniuojami teisėjai -  jau minėtasis Algimantas Valantinas, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Neringa Švedienė, to paties teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, šio teismo teisėjai Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Ainora Kornelija Macevičienė,  Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Audrius Cininas, Stasys Punys, Regina Pocienė, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė bei  Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas Rinaldas Adamonis.

2017-ųjų rugpjūčio 7 dieną teksto autorius, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo suteikta teise gauti informaciją, pateikė minėtiems  teisėjams klausimus:

1. Ar Jūs (arba Jūsų tėvai) buvote Sovietų Lietuvos (LTSR) arba TSRS – Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys (-iai)?

2. Ar Jūs (arba Jūsų tėvai) dirbote Lietuvos TSR (arba TSRS – Sovietų Sąjungos) valstybės saugumo komitete (toliau – KGB) arba buvote KGB slaptas agentas, arba vykdėte KGB užduotis, arba pagal užimamas pareigas teikėte informaciją LTSR, TSRS valstybės saugumo komitetui?

3. Ar deklaravote Lietuvos Respublikos valstybės įstaigai apie savo galimai buvusius  ryšius su KGB struktūromis?

4. Prašau nurodyti, jei tinka, savo darbovietes, metus ir pareigybes, kuriose dirbote tuo metu, kai Lietuvos teritoriją buvo okupavusi Sovietų Sąjunga (TSRS).

5. Papasakokite, kaip Jūs, Jūsų giminaičiai galbūt nukentėjote nuo nacistinės Vokietijos vykdyto žydų tautos genocido.

6. Nurodykite, jei tinka, kokioms žydų visuomeninėms ar politinėms organizacijoms priklausote dabar arba priklausėte praeityje.

7. Pasidalinkite savo nuomone, kokiu mastu lietuvių tauta yra atsakinga už nacių vykdytą žydų tautos genocidą.

8. Pateikite paskutiniąsias Išvadas apie Jūsų kaip teisėjo profesinę veiklą ir asmenines savybes, gautas iš teismo pirmininko dėl Jūsų kaip teisėjo periodinio (arba neeilinio) veiklos vertinimo.

Natūralu, kad kiekvienam žmogui, kurio likimą sprendžia teismas,  turėtų rūpėti, kokios personos vykdo teisingumą kiekvienu atskirai paimtu atveju. Tačiau labai nemaloniai nustebino, kad per įstatymo nustatytą terminą buvo gautas ... VIENO (!) teisėjo atsakymas.

Viešai nepasisakydami visuomenei itin svarbiais klausimais, minėti teisėjai, autoriaus nuomone, paneigė ne tik Visuomenės informavimo įstatymo, bet ir Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso nuostatas,  savo elgesiu pažemino teisėjo ir teismų vardą. Teisėjų etikos kodeksas įtvirtina tokius pagrindinius teisėjų elgesio principus, kaip pagarba žmogui, padorumas, teisingumas ir nešališkumas, nepriklausomumas, skaidrumas ir viešumas. Teisėjų elgesio skaidrumo ir viešumo principas įpareigoja kiekvieną teisėją teikti informaciją visuomenei.

Normalus reikalavimas, kad teisėjas turi būti protingas. Todėl yra labai keista, kai teisėjas „nesupranta“ jam pateiktų klausimų arba mano, kad minėti klausimai neturi visuomeninės reikšmės. Sunku paaiškinti, kodėl teisėjas negali skirti laiko tam, kad atsakytų į protingus ir logiškus klausimus. Kitaip tariant, teisėjas turi pareigą viešai pasisakyti jau vien tik iš padorumo ir pagarbos žmogui paskatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas logikos dėsnių laikymosi svarbą yra išaiškinęs: „Teisės doktrina ir praktika įrodinėjimo apimties kriterijumi laiko vadinamąjį protingo žmogaus etaloną“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2003-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2003), tačiau galbūt tam tikrai teisėjų grupei tas negalioja.

Tęsdamas tyrimą, 2017-ųjų rugpjūčio 21 dieną autorius nusiuntė  teismų pirmininkams  Algimantui Valantinui, Neringai Švedienei ir Rinaldui Adamoniui klausimus apie tai, kaip jie vertina savo kolegų teisėjų nenorą kalbėti apie jų galimą veiklą Sovietų Sąjungos valdžios struktūrose, vykdžiusiose lietuvių tautos genocidą:

1. Kaip pasikeistų visuomenės požiūris į teisminę sistemą, teisingumą vykdantį teismą, jei įstatymų leidėjas įpareigotų teisėją paviešinti, ar  jis (arba jo tėvai) buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys (-iai), dirbo Lietuvos TSR (arba Sovietų Sąjungos) valstybės saugumo komitete (toliau – KGB) arba buvo KGB slaptas agentas?

2. Sovietų Sąjungos represinės struktūros (komunistų partija ir KGB) 50 metų prievartavo lietuvių tautą. Tai skaudi tema lietuviams. Kodėl kai kurie Vilniaus apygardos teismo teisėjai vengia viešų pasisakymų šiuo skaudžiu klausimu?

3. Dėl kokių priežasčių kai kurie žydų tautybės teisėjai vengia viešai išsakyti nuomonę dėl lietuvių tautos atsakomybės už nacių vykdytą žydų tautos genocidą bei nenori viešinti savo ryšių su žydų visuomeninėmis organizacijomis?

4. Kokią įtaką teisėjo veiklos nepriklausomumui gali padaryti paviešintas faktas, kad teisėjas praeityje buvo Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys arba KGB bendradarbis?

5. Ką galėtų reikšti minėtos Vilniaus apygardos teismo teisėjų grupės vengimas teikti  informaciją apie savo gyvenimą ir darbą sovietų okupacijos laikais?

6. Kaip minėtos teisėjų grupės nenoras pasisakyti jų galimo bendradarbiavimo su okupacinės valstybės struktūromis (komunistų partija ir KGB) klausimais gali turėti įtakos visuomenės pasitikėjimui Lietuvos Respublikos teismine valdžia?

7. Jei įstatymų leidėjas įpareigotų paviešinti išvadas apie teisėjo profesinę veiklą, gautas atliekant teisėjo periodinį veiklos vertinimą, kiek ši aplinkybė apsaugotų teisėją nuo galimo poveikio darymo  arba, priešingai,  kaip tai galėtų padaryti teisėją labiau pažeidžiamą?

2017-ųjų rugpjūčio 22-ąją Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Neringa Švedienė, atsakydama į autoriaus užduotus klausimus,  rašte Nr.CR 171, išsakė savo nuomonę, kad teisėjai neturi pareigos pateikti savo nuomonę autoriaus nurodytais klausimais, nes esą jie nėra susiję su teismo veikla: „Jūsų prašoma pateikti informacija nepriskirtina prie viešosios informacijos. Galimybę gauti privačią informaciją riboja Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Šiuo atveju, nėra pagrindo suteikti Jums daugiau asmens duomenų, negu yra paskelbta viešai.“

Su teisėjos Neringos Švedienės dėstoma logika nesutiktina, nes Konstitucija neatima teisės teisėjui, kaip ir bet kuriam kitam Lietuvos piliečiui, skelbti  apie save visą reikalingą informaciją. Teismo pirmininkė Neringa Švedienė vienvaldiškai nusprendusi, kad jos teisme dirbantiems teisėjams įstatymas draudžia pasisakyti dėl narystės sovietų komunistų partijos ar KGB struktūrose ir kitais klausimais, manau, paneigė teisėjo nepriklausomumo principą.

Jeigu išaiškėtų, kad teisėjų grupė pakluso teisminės valdžios draudimui atsakyti į autoriaus pateiktus klausimus, būtų galima daryti išvadą, kad apie šią teisėjų grupę yra surinkta pakankamai daug juos kompromituojančios medžiagos, kas daro teisėjus akivaizdžiai pažeidžiamus. Tokiu atveju net negali būti kalbos apie teisės viršenybę - valstybės tarnautojų atitikimą pamatiniam normalios teisminės valdžios standartui. Dėl daromo neteisėto poveikio teisėjas sprendimus teisme gali priimti ne vadovaudamasis įstatymais, savo teisine sąmone ir vidiniu įsitikinimu, bet iš baimės, kad nebūtų išviešintas kompromatas.

Ar sovietų okupacijos metu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas buvo Sovietų Sąjungą valdžiusios komunistų partijos narys ir ar jis bendradarbiavo su nusikalstamomis KGB struktūromis -  tai asmeninė  Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko profesinės etikos problema, kurią Algimantas Valantinas turėtų viešai deklaruoti ir nedelsdamas priimti asmeninį sprendimą dėl pasitraukimo iš užimamo posto.

Išanalizavęs teisėjų elgesį tyrimo metu, autorius konstatuoja, kad minėtos teisėjų grupės nenoras pasisakyti jų galimo bendradarbiavimo su Sovietų Sąjungos struktūromis klausimais,  vengimas teikti  informaciją apie savo gyvenimą ir darbą sovietų okupacijos laikais daro neigiamą įtaką visuomenės pasitikėjimui Lietuvos teismine valdžia.